Europos Komisija lošimus priskiria paslaugų sektoriui, kurio veikimo principas yra grindžiamas laisve steigtis ir teikti paslaugas. Valstybės narių reguliavimo sistemos turi atitikti ES teisę, nors valstybėms narėms suteikiama laisvė nustatyti su lošimais susijusius tikslus ir priimti juos pasiekti leidžiančius sprendimus. Valstybės narės nustato reguliavimo politikos tikslus, išsamiai apibrėžia apsaugos lygį, tačiau kartu turi užtikrinti atitiktį ES teisės, vidaus rinkos principams ir taisyklėms.
Vadovaujantis šiais principais, yra išskiriamos dvi pagrindines Europos valstybių reguliavimo politikos modelius: valstybinė monopolija arba licencijavimas / diversifikavimas.
„Monopolis, kaip reguliacinė strategija, reiškia, kad visas lošimų organizavimas yra valstybės monopolis. Tačiau dažniau šis modelis taikomas atskiroms lošimų rūšims, dažniausia – loterijoms, kai išskirtinėmis teisėmis valstybiniai ar atrinkti privatūs loterijų operatoriai organizuoja nacionalines loterijas. Tuo metu licencijavimas, kaip reguliacinė strategija – reiškia, kad atskirų rūšių lošimų organizavimas patikimas specialius valstybės nustatytus reikalavimus atitinkantiems privatiems subjektams valstybinių licencijų pagrindu“, – aiškina ekonomistas, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) valdybos narys Vytautas Naudužas.
Tačiau išskiriamas ir trečias variantas, kai valstybės reguliavimas negali būti priskirtas nei vienai, nei kitai grupei. Prie tokių valstybių yra priskiriama ir Lietuva, o taip nutinka todėl, jog mūsų šalis nėra aiškiai apsibrėžusi, kokiu lošimų ir loterijų reguliavimo modeliu ji remiasi.
Lošimų rinkos analitikai išskiria tris lošimų reguliavimo strategija: draudimas, alibi ir rizika. Draudimo modelis lošimus vertina kaip žalą, todėl tokia veikla yra draudžiami. Alibi atveju – lošimai gali būti vertinami kaip socialinė veikla, todėl legalizavimas gali būti svarbus, kovojant prieš šešėlines rinkas, visgi, moraliniu vertinimu ši veikla yra laikoma ydinga. Tuo metu rizikos strategija– lošimų industriją identifikuoja kaip ekonomiškai naudingą laisvalaikio ir pramogų industriją.
Tačiau, pasak V. Naudužo, nors Lietuvoje, prieš 20 metų legalizavus lošimus, buvo vadovaujamasi progresyvia rizikos strategija, dabartinė reguliacinė situacija, kai skirtingi lošimai yra suvienodinami nevertinant jų rizikų, rodo, kad yra grįžtama prie alibi.
„2001 m. Lietuvai legalizavus lošimus, buvo pasirinktas progresyvus rizikos valdymo arba kitaip tariant, parametrinis reguliavimo modelis. Jo esmė – rinkoje turi būti įvairių parametrų (ribotų ir neribotų) lošimai su skirtingoms išlošimo bei pralošimo galimybėmis. Ir tuomet reglamentavimas vyksta atskiroms lošimų rūšims pagal parametrus (rizikas) ir nustatant atitinkamas prieinamumo (rizikas minimizuojančias) sąlygas (reikalavimai lošimo vietai, lošėjų amžius ir kt.) atskiroms lošimų rūšims.
Tačiau dabartinė faktinė situacija išties tapo alibi reguliavimo modeliu – uždrausti netikslinga, tačiau požiūris į visus lošimus tapo vienodas. Vadinasi tapo ir vienodi reguliaciniai reikalavimai, kurie baigiasi nuosaikesnių lošimų rūšių išstūmimu iš rinkos. Dėl to rinkose vis labiau dominuoja labiau azartiški, didelius laimėjimus žadantys nuotoliniai lošimai“, – teigia ekonomistas.
Todėl tik tinkamas lošimų rinkos reguliavimas gali patenkinti gyventojų pasirinkimą ir norą žaisti azartinius žaidimus, užtikrina valstybės pajamas, surenkamas iš mokesčių, darbo vietų kūrimą, padeda sukurti sąžiningą ir atvirą sistemą vartotojams, mažina nusikalstamumą, valdo socialines rizikas, apsaugo nepilnamečius, užtikrina lošimų verslo skaidrumą.
Tam yra reikalingas lošimų reguliavimo diversifikavimas – sisteminė priemonė, kontroliuojanti probleminio lošimo mastą. Ekspertai pažymi, kad esminis valstybinio azartinių lošimų reguliavimo atskaitos taškas turėtų būti atsakingas lošimas – toks lošimų paslaugų teikimas, kai siekiama valdyti socialinę riziką, kuri susijusi su paslaugų vartotojams ir kitoms su azartiniais lošimais susijusioms grupėms.
Didžiosios Britanijos praktika
Didžiosios Britanijos lošimų rinka laikoma viena geriausiai valdomų (reguliuojamų) Europoje ir pasaulyje. Per paskutinius 300 metų lošimai Didžiojoje Britanijoje buvo tiek skatinti, tiek draudžiami. Tad ši rinka yra šimtmečių tęstinio reguliavimo, išbandant įvairius modelius ir sprendimus, rezultatas.
Šiuo metu azartinius lošimus prižiūri Didžiosios Britanijos azartinių lošimų komisija, veikianti pagal 2005 m. priimtą ir 2007 m. įsigaliojusį Azartinių lošimų įstatymą. Įstatymas apima visas lošimų rūšis, išskyrus loterijas, kurias reglamentuoja Nacionalinės loterijos įstatymas. 2019 m. priimti įstatymų pakeitimai įnešė naujovių aiškiau atribojant lošimų grupes. Pavyzdžiui, loterijų dalyviai turi turėti minimalų 18 metų amžių (buvo 16 metų), o vienai didelių parametrų lošimo automatų kategorijai B2, kuri naudota lažybų punktuose, maksimali statymo suma sumažinta nuo 100 iki 2 svarų.
„Didžiojoje Britanijoje nustatytos įvairios lošimų organizatorių pareigos ir veiklos ribojimai, jie priklauso nuo lošimų rūšies ir rizikų. Didžiojoje Britanijoje nėra ribojamas licencijų skaičius, ribojamas tik lošimo namų (kazino) skaičius. Nacionalinė loterija yra valstybės monopolija, tačiau ją organizuoja privatus operatorius „Camelot“, laimėjęs šią teisę viešame konkurse“, – aiškina V. Naudužas.
Tuo metu 2005 m. šioje šalyje įkurto Atsakingų azartinių lošimų fondo lėšos yra skiriamos veikloms, susijusioms su probleminio lošimo prevencija. Fondo lėšos kaupiamos iš lošimų rinkos pajamų. Institucija, kuri tiesiogiai atsakinga už probleminio lošimo tyrimus ir probleminių lošėjų gydymą.
Nors tyrimai rodo, kad apie 70 proc. Didžiosios Britanijos gyventojų kasmet dalyvauja azartiniuose lošimuose, tačiau Lošimų komisijos 2016 m. vykdyto tyrimo ataskaitoje teigiama, kad probleminis lošimas tarp gyventojų yra ganėtinai mažas.
„Tai reiškia, kad šioje šalyje puikiai veikia rizikos valdymo modelis, todėl Lietuva galėtų gausiai pasisemti įrodymų, kad šis parametrinis modelis yra efektyvus ir naudingiausias tiek valstybei, tiek vartotojams, tiek rinkos dalyviams“, – teigia V. Naudužas.
Informacija parengta pagal Lietuvos lošimų rinkos apžvalgos „Žalioji knyga 2021“ medžiagą. Straipsnis yra Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos nuomonė.
Užsakymo nr.: PT_87325269