- Manoma, kad užsienyje gyvena maždaug ketvirtadalis visų lietuvių. 2011 metais įtvirtinta Globalios Lietuvos samprata, pagal kurią Globali Lietuva – tai Lietuvoje ir užsienyje gyvenanti Lietuvos tauta, jungiama bendros lietuviškosios tapatybės ir istorinės atminties, kuri aktyviai įsitraukia į Lietuvos pilietinį, politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir prisideda prie modernios Lietuvos kūrimo. Ar vykstantis bendradarbiavimas su diaspora yra pakankamas? Ar užsienio lietuviai iš tiesų yra aktyvūs, nori prisidėti prie Lietuvos kūrimo?
- Prieš penkerius metus priimtoje Globalios Lietuvos programoje buvo įtvirtintas naujas požiūris į bendravimą su diaspora. Esame viena tauta, nepriklausomai nuo to, kur begyventume, vienijama tikslo sukurti geresnę modernią Lietuvą.
Tokią viziją sėkmingai įgyvendinti galima tik bendromis pastangomis. Programoje dalyvauja keliolika vyriausybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, savo veikloje vis daugiau dėmesio skiriančių užsienio lietuvių organizacijų poreikiams. Užsienio lietuviai dalyvauja keliuose šimtuose projektų ar renginių kiekvienais metais.
Kaip tik praėjusį savaitgalį Užsienio reikalų ministerijoje vyko seminaras, kuriame dalyvavo 55 užsienio lietuvių organizacijų atstovai. Jie buvo supažindinti su galimybėmis dalyvauti Globalios Lietuvos programoje veikiančių institucijų skelbiamuose konkursuose. Ne mažiau svarbu, kad diskusijos metu užsienio lietuviai išsakė savo pageidavimus, pastabas, kartu buvo tartasi, kaip glaudžiau bendradarbiauti ateinančiais metais.
Kasmet išgirstame naujų pavyzdžių apie užsienio lietuvių indėlį į gerovės Lietuvoje kūrimą. Mokslus geriausiuose pasaulio universitetuose baigę lietuviai grįžta kurti startuolių, dalyvaudami programoje „Kurk Lietuvai“ savo idėjomis prisidėti prie valstybės institucijų veiklos gerinimo.
Savo profesinėje veikloje daug pasiekę lietuviai buriasi į diasporos profesionalų tinklus. Pirmieji susibūrę „Patarėjų verslui“ ekspertai perduoda savo patirtį ir žinias, teikia konsultacijas Lietuvos įmonėms. Kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šalių, dalyvaujantys „Migruojančių paukščių“ projekte, kiekvienais metais susitinka vienoje iš savivaldybių, bendrauja su vietos bendruomene, teikia pasiūlymus, kaip spręsti vietos problemas. Teigiamus pavyzdžius būtų galima vardyti ilgai.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Globalios Lietuvos idėja pasiteisino. Kartu reikia pažymėti, kad pokyčių mastas labai didelis, o keleri metai valstybės ir diasporos gyvenime labai trumpas laiko tarpas, todėl tai tik bendro darbo pradžia. Reikia tęsti pradėtas iniciatyvas ir ieškoti naujų bendradarbiavimo sričių. Erdvės bendradarbiavimui plėstis ir tobulėti tikrai dar labai daug.
- Lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimas dažniausiai lemia svetur gyvenančių žmonių tautinės tapatybės išsaugojimą. Kiek čia svarbus pačių piliečių siekis puoselėti lietuvybę, kiek šiam svarbiam procesui įtaką gali daryti Lietuvos valstybės politika?
- Kalbos išsaugojimas, jos vartojimas šeimoje – vienareikšmiškai pagrindinis tautinės tapatybės išlaikymo veiksnys. Be abejo, svarbiausia yra pačių žmonių apsisprendimas šeimose bendrauti ir mokyti vaikus kalbėti lietuviškai. Valstybės institucijų uždavinys yra padėti sudaryti sąlygas mokytis lietuvių kalbos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Tai nėra paprasta, nes žmonės gyvena išsibarstę skirtingose vietose, vaikai lanko vietos mokyklas. Dabar daugiausia lietuvių kalbos mokomasi namuose arba savaitgalio mokyklėlėse. Iš visų Globalios Lietuvos institucijų projektinių sričių būtent neformaliojo švietimo projektams yra skiriamos didžiausios paramos lėšos.
Švietimo ir mokslo ministerija 2015 m. lituanistinių mokyklų projektus parėmė 257 tūkstančiais eurų, o 2016 m. jau 388 tūkstančiais. Tai nemaža ir šiuo metu labai reikalinga pagalba lituanistinių mokyklėlių mokytojams, vaikų mokymui skiriantiems savo laisvalaikį. Naujai besikuriančios bendruomenės neturi tokių tvirtų susiklosčiusių tradicijų kaip, pavyzdžiui, JAV lietuviai.
1962 m. diasporos įkurto Lietuvių Fondo svarbiausi tikslai yra išlaikyti ir remti lietuvišką kultūrą, švietimą. Lituanistiniam švietimui fondas skiria didžiąją dalį savo paramos. Vien tiesiogiai JAV lituanistinės mokyklos 2015 m. buvo paremtos 110 tūkst. dolerių, neskaičiuojant atskirų projektų ir kitų renginių. Puikus sektinas pavyzdys, tačiau „naujosios“ bendruomenės tokiai savarankiškai veiklai dar nepasirengusios.
Bendraujant su užsienyje gyvenančiais lietuviais dažnai tenka išgirsti prašymą sukurti lengvai suprantamas nuotolinio mokymo programas, kad būtų galima mokytis savarankiškai. Tokių bandymų jau yra, tačiau reikia šias programas pritaikyti užsienyje gyvenančių poreikiams, atsižvelgti į skirtingą pradinį kalbos žinojimo lygį. Turbūt tai turėtų būti vienas iš artimiausių uždavinių.
- Ministerijos atliekamos užsienio lietuvių apklausos rezultatai rodo, kad ir gyvendami toli nuo Lietuvos, tautiečiai domisi Lietuvos aktualijomis, seka joje vykstančius įvykius. Vis dėlto matyti, kad tik labai maža dalis Lietuvos piliečių užsienyje balsuoja rinkimuose. Kokios gali būti to priežastys?
- Šiuolaikiniame pasaulyje sekti įvykius, domėtis, kas vyksta gimtojoje šalyje, bendrauti su artimaisiais tikrai lengva, tam yra visos sąlygos beveik visose pasaulio šalyse. Tai padeda neatitrūkti nuo Lietuvos aktualijų, tačiau nereiškia, kad žmonės nori tiesiogiai dalyvauti visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliekamos apklausos yra internetinės, daugiausiai atsakančiųjų yra aktyvūs žmonės. Paprastas faktas: 42 proc. 2015 m. apklausos dalyvių teigė balsuosiantys 2016 m. Seimo rinkimuose, o balsavo daug mažiau nei 10 proc. turinčių balsavimo teisę. Tai parodo, kad mes dažniausiai bendraujame tik su ta dalimi išvykusiųjų, kurie to patys siekia ir nori.
Geriausias būdas suburti lietuvius, įtraukti juos į aktyvų Lietuvos gyvenimą yra jų bendruomeniškumo skatinimas. Su panašių interesų žmonėmis susibūrus į organizacijas lengviau spręsti kasdienes problemas ir tikėtis, kad bendri poreikiai bus išgirsti vietos valdžios, taip pat ir Lietuvoje. Pavieniui sunku ne tik apginti savo poziciją, bet ir išsaugoti kalbą, kultūros tradicijas.
Todėl labai svarbu jau veikiančioms bendruomenėms ir lietuvių organizacijoms būti atviroms ir ieškoti būdų pritraukti naujų narių, sudominti savo veiklomis. Ten, kur veikiančių organizacijų nėra, turi atsirasti lyderis(-iai), jungiantis vienminčius. Valstybės institucijos ar ambasados visuomet gali pagelbėti šioje veikloje, tačiau vienijimosi iniciatyva turėtų kilti iš pačių užsienyje gyvenančių lietuvių.
Grįžtant prie rinkimų verta paminėti teigiamus pokyčius. Pirmą kartą užsienio lietuviai susilaukė tokio kandidatų dėmesio. Net keliose užsienio valstybėse vyko debatai, kuriuose buvo diskutuojama ne tik bendrais, bet ir būtent užsienio lietuviams aktualiais klausimais. Daug aktyvesni buvo ir patys diasporos atstovai, pavyzdžiui, akcija „Mūsų metas #DABAR“ sulaikė palaikymo visame pasaulyje.
- Vis daugiau kalbama apie siekį, kad kuo daugiau emigravusių tautiečių sugrįžtų atgal. Kaip tokią idėją vertina patys užsienio lietuviai? Ar šiuo metu yra realiai veikiančių programų, projektų, kurie skatintų užsienyje gyvenančius tautiečius sugrįžti?
- Nemažai užsienio lietuvių teigia, kad grįžtų, jei gyvenimo sąlygos būtų patrauklesnės. Pirmiausia minimas didesnis darbo užmokestis ir kiti ekonominės gerovės veiksniai. Dažnas, minėdamas problemas, įvardija santykius su darbdaviu, pagarbos žmogui stoką, bendrą negatyvų foną žiniasklaidoje ir panašias neigiamas emocijas. Šie vertinimai susiję su ankstesne patirtimi. Matyti ir tendencija, kai dažnai kartojami nusiskundimai tampa plačiai paplitusiomis išankstinėmis nuostatomis. Grįžtantys gyventi į Lietuvą gali patys svariai prisidėti prie šių nuostatų keitimo. Žinome puikių pavyzdžių, kai grįžusieji kuria savo verslą ir savo įmonėse diegia Skandinavijos ar kitose šalyse atrastą verslo kultūrą. Daug lietuvių grįžta dirbti tarptautinėse kompanijose.
Viena pirmųjų iniciatyvų susigrąžinti jaunimą į Lietuvą – programa „Kurk Lietuvai“, kviečianti jaunuosius profesionalus dvylika mėnesių dalytis savo žiniomis viešojo sektoriaus institucijose ir kartu įgyti darbo valstybės institucijose patirties. Verslo asociacijos inicijavo panašią programą „Talentai Lietuvai“, sudarydamos sąlygas atlikti praktiką verslo įmonėse su galimybe vėliau jose įsidarbinti. Yra ir daugiau privačių iniciatyvų.
Projekto „Atgal į Lietuvą“ (backto.lt) konferencijų Šiaurės Europos šalyse metu studijuojančiam jaunimui pristatomos grįžusiųjų sėkmės istorijos, siūlomos darbo vietos lietuviško ir užsienio kapitalo įmonėse Lietuvoje. Diplomatinės atstovybės taip pat rengia darbdavių Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių – pirmiausia jaunimo – susitikimus.
- Jei užsienyje gyvenantis lietuvis svarsto grįžimo į Lietuvą galimybę, kokie pagrindiniai klausimai jam kyla? Kur jis turėtų ieškoti aktualios informacijos? Ar yra veikianti efektyvi informacijos teikimo grįžtantiems tautiečiams sistema?
- Lietuvoje nuo 2015 metų veikia Migracijos informacijos centras, kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe įkurtas Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biure. Centre vieno langelio principu konsultuojami norintys ar svarstantys grįžti užsienyje gyvenantys lietuviai. Sukurta ir plėtojama interneto svetainė renkuosilietuva.lt, teikiamos konsultacijos telefonu (skambinant iš užsienio +37052514352). Į norinčių grįžti klausimus atsakantys darbuotojai jau sukaupę nemažą patirtį, o tam tikrais atvejais konkretūs klausimai persiunčiami atsakingai už atitinkamą sritį institucijai.
Svarbu, kad sukurtos grįžtančių integracijos, pagalbos jiems priemonės veiktų būtent tose vietovėse, kur grįžta konkretūs žmonės. Svarstantys grįžimo galimybę vertina būsimų pajamų, gyvenamosios vietos įsigijimo, socialinio saugumo klausimus.
Šeimoms su mokyklinio amžiaus vaikais paprastai apsisprendimą lemia galimybė vaikams tęsti mokslus lietuviškoje mokykloje. Tokių vaikų integracijai metus nuo grįžimo yra numatyta teisė gauti 30 proc. didesnį mokinio finansavimą. Nemokantys lietuvių kalbos gali mokytis išlyginamojoje klasėje. Grįžtantys tikisi, kad numatyta valstybės pagalba bus prieinama greta namų, suteikta profesionaliai ir rezultatyviai. Kai pavyks pateisinti pagrindinius sugrįžusiųjų lūkesčius, apie tai pasklidusi žinia paskatins ir daugiau žmonių drąsiau keltis į Lietuvą kartu su šeimomis.
Užsienio reikalų ministerija kviečia visuomenę dalyvauti portale „E. pilietis“ vykdomoje apklausoje dėl veiksmingo piliečių informavimo apie Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos diplomatinių atstovybių veiklą.
Užsakymo nr.: PT_73013152