- Lietuva nuo seniausių laikų buvo svetinga, tautines mažumas gerbianti valstybė. Kokius iššūkius regite dabartiniame gyvenime?
- Iš tiesų – turime nepamiršti, kad Lietuva nuo seno yra daugiakultūrė valstybė. Tai yra mūsų istorija, mūsų patirtis, kuria galime didžiuotis ir dalytis su kitomis Europos valstybėmis. O nesutarimai paprastai kyla dėl nežinojimo ar nesusikalbėjimo. Manyčiau, kad iššūkiu lieka artimesnis kartu gyvenančių tautų pažinimas. Informacijos triukšme atsiranda toks paradoksalus reiškinys, kaip informacijos badas. Žmonės nebeatsirenka objektyvios, visapusiškos informacijos būtent dėl jos gausos ir tai lemiančio įpročio slysti informaciniu paviršiumi. Žiniasklaida įgauna vis didesnį svorį, todėl turėtų suvokti ir savo atsakomybę.
Todėl Tautinių mažumų departamentas tęsia seną tradiciją – pagerbti žurnalistus, dėmesį savo publikacijose skiriančius įdomiai, bet drauge ir labai jautriai temai – tolerancijai ir daugiakultūriškumui – mūsų šalies tautinėms bendruomenėms. Įsteigęs Premiją už tarpkultūrinio dialogo skatinimą, Tautinių mažumų departamentas siekia paskatinti žurnalistus kurti auklėjamąjį, nediskriminuojantį ir pilietiškai atsakingą turinį, informuojantį apie tautines mažumas ir jų gyvenimą ir indėlį į Lietuvos visuomenę.
Siekiame teisingos ir nediskriminuojančios informacijos sklaidos. Tautinių mažumų departamentas yra keturių tautinių mažumų kultūros centrų, kuriuos pasitelkiame informacijos sklaidai regionuose ir tautinės tolerancijos ugdymui, steigėjas. Bendromis nevyriausybinių, tautinių mažumų organizacijų jėgomis stiprindami švietimą ir visapusį bendradarbiavimą, skatindami dialogą ir pažinimą, siekiame tolerantiškos ir atviros visuomenės, kurioje sugyvena įvairių tautybių žmonės.
Noriu pastebėti, kad Lietuva tikrai neatrodo prastai Europos Sąjungos kontekste, vertinant diskriminacijos lygį. Priešingai įsigalėjusiai nuomonei, esame gana tolerantiški.
- Ar tautinių mažumų atstovai pakankamai aktyvūs puoselėdami savąsias tradicijas, kultūrą?
Siūlome atlikti testą – paklauskite savo artimųjų, draugų: kelių, jų nuomone, tautybių žmonės gyvena Lietuvoje? Atsakymai jus nustebins – tik retas žinos, kad įvairių tautybių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius viršija gyvena 100. Tiksliau, jų yra 154. Lietuvoje aktyviai veikia beveik 300 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų. Tautinių mažumų kultūros centruose bendruomenės turi savo patalpas, nuolat vyksta kultūrinė, švietėjiška veikla, veikia sekmadieninės mokyklos, vyksta renginiai, festivaliai, organizuojamos vaikų vasaros stovyklos.
Visais klausimais tariamės su Tautinių bendrijų taryba. Tautinių bendrijų taryba yra patariamoji institucija, kuri atstovauja Lietuvos tautinių mažumų interesams politikos koordinavimo klausimais, darbuojasi kartu su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas, visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje viršija 100 tūkst. žmonių, renkami trys Tarybos nariai, nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas yra nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. – du atstovai, nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas mažesnis nei 10 tūkst. – vienas atstovas.
Kaip taikliai yra pastebėjusi Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė, nuo 1972-ųjų Lietuvoje gyvenanti latvė Gunta Ronė, esame kaip viena didelė šeima, susitinkanti tiek skausmo, tiek džiaugsmo valandomis. Visuomenė turi suvokti, kad tautinės mažumos siekia kuo geresnės integracijos ir jų supratimas apie gyvenimą Lietuvoje yra toks pat, kaip ir lietuvių. Galiu tik pritarti G. Ronei, sakiusiai, kad nesinorėtų, jog kultūriniai skirtumai būtų panaudojami kokių nors nesantaikų kurstymui. Juk visi kartu gyvename ir sugyvename šimtmečius, tad viskas, ko mums reikia – tai daugiau teigiamo požiūrio vieniems į kitus.
- Tautinių mažumų departamento vizija – darni Lietuvos visuomenė, visapusiškai panaudojanti šalyje gyvenančių tautų kultūrinį potencialą valstybės pažangai. Kaip sekasi įgyvendinti šią viziją?
- Kultūra yra pagrindinis saviraiškos variklis. Matome, kaip tautinių mažumų ir nevyriausybinės organizacijos aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Tautinėms mažumoms sudarytos sąlygos kultūros plėtrai, istorinės atminties išsaugojimui, projektų vykdymui. Bendruomenės rengia seminarus, siekia užmegzti naujus kontaktus, pažymi įvairias sukaktis ir svarbias tautų istorijos datas, bendruomenės noriai lankosi vieni kitų konferencijose, knygų pristatymuose, parodose, kituose renginiuose.
Vykdydamos šią veiklą tautinės bendruomenės glaudžiai bendradarbiauja su Tautinių mažumų departamentu, kuris organizuoja įvairius projektus, rūpinasi jų finansavimu. Savo kultūrą išlaikiusios ir savo teisėmis besinaudojančios tautinės mažumos vykdomais projektais, iniciatyvomis, pilietine galia ir siūlymais valstybei kuria pridėtinę Lietuvos visuomenės vertę.
Tautinių mažumų departamentas pirmaisiais veiklos metais jau ėmėsi tikslinių grupių, kuriuos matome savo partneriais, telkimu. Organizavome seminarus tautinių mažumų kultūros darbuotojams, mokytojams ir žiniasklaidos atstovams. 2016 metais subūrėme mokslininkų, tyrėjų, įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovų darbo grupę – Akademinę tarybą ir inicijavome baigiamųjų mokslo darbų tautinių mažumų tematika konkursą. Šia iniciatyva siekėme paskatinti visuomenę domėtis Lietuvos tautinėmis mažumomis, kad jos būtų pastebėtos.
Siekdami pažindinti su tautinių bendruomenių paveldu išleidome 2017 m. kalendorių su įvairių konfesijų sakralinio paveldo objektais. Netrukus turėtų pasirodyti 3D nuotraukų kompaktinis diskas, reprezentuojantis Lietuvos lenkų ir žydų paveldą. Dar šiemet išleisime informacinį leidinį apie Lietuvos tautines bendruomenes. Tai bus kartu su bendruomenėmis parengtas žinynas, glaustai pristatantis visas į Tautinių bendrijų tarybos sudėtį įeinančias bendruomenes. Visos panašios priemonės, kurių paminėjau tik keletą, skirtos sklandžiai tautinių mažumų integracijai ir darnios visuomenės kūrimui. Darbų, o juolab idėjų, turime tikrai daug.
- Kokius svarbiausius projektus vykdo Tautinių mažumų departamentas bendradarbiaudamas su nevyriausybinėmis organizacijomis?
- Tautinių mažumų departamentas, atlikdamas pagrindinę savo funkciją – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti tautinių mažumų politiką integruotis į Lietuvos visuomenę išsaugant tautinį tapatumą, šiais metais iš dalies finansavo 166 nevyriausybinių organizacijų projektus. Projektai yra labai įvairūs. Tai ir radijo laidų, televizijos reportažų, filmų kūrimas, ir spaudos leidiniai apie įvairių tautybių bendruomenes, tautinių mažumų istoriją, kultūrą ir tradicijas, ir neformalus ugdymas, o taip pat konkursai bei varžytuvės, koncertai, gegužinės, festivaliai, kultūrų vakarai, literatūriniai vakarai mokyklose, bibliotekose, kitose viešosiose erdvėse, ir konferencijos, plenerai, susitikimai, pažintinės išvykos, ekspedicijos bei ekskursijos, vaikų ir jaunimo tarpkultūrinio dialogo skatinimo stovyklos, atmintinų istorinių vietų tvarkymas, istorinės atminties išsaugojimo ir paminėjimo iniciatyvos, pilietiškumo skatinimas.
Norėčiau paminėti nors keletą projektų. Pernai Palangoje vyko XVI tarptautinė vasaros kūrybinė stovykla-meistriškumo kursai „Tradicija”. Tai folkloro kolektyvų ir pedagogų stovykla, skirta folkloru ir tautinėmis tradicijomis besidomintiems žmonėms. Kiekvienais metais stovykla tampa populiaresnė, į ją atvažiuoja vis daugiau dalyvių iš Lietuvos bei užsienio šalių. Visagine surengtas Lietuvos tautinių mažumų šeštadieninių ir sekmadieninių mokyklų festivalis „Paukščio simbolis mano kultūroje“. Pasidalinti savo patirtimi ir pasisemti žinių į festivalį suvažiavo armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, karaimų, kazachų, romų, rusų, totorių, ukrainiečių, vokiečių mokyklų kolektyvai iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Trakų, Vilniaus, Visagino. Vykdant projektą „Gyvenu laisvai!”, pasitelkus garsiausius šalies menininkus ir įvairias meno priemones, buvo siekiama stiprinti tautinių bendrijų jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą, skatinti siekį išsaugoti tapatybę, kultūrą ir tautines tradicijas, puoselėti kalbą, aktyvinti kultūros sklaidą Lietuvoje.
Užsakymo nr.: PT_73376902