Nuo praėjusių metų pabaigos ėmus mažėti tiek Euribor normai, tiek bankų palūkanų maržoms, vis daugiau žmonių svarsto galimybę refinansuoti anksčiau paimtas būsto paskolas. „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad šia galimybe domisi daugiau nei vienas iš keturių būsto paskolų turėtojų, o trečdalis jų jau sprendžia šį klausimą su bankais.
Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, vieni pagrindinių veiksnių, sulaikančių žmones nuo būsto paskolos refinansavimo – paskolos perkėlimo mokesčiai ir įsivaizdavimas, kad šis procesas ilgai užtrunka ir gali būti varginantis.
„Nors šie mitai realybės ir neatitinka, jie vis dar gana gajūs ir nemažai žmonių sulaiko nuo būsto paskolos refinansavimo. Atsižvelgdami į tai, būsto paskolų turėtojams mes siūlome greitą ir daugeliu atvejų nemokamą refinansavimo sprendimą“, – sako J. Ivaška.
Refinansavimo išlaidų iki 1000 eurų kompensacija
Pagrindinės išlaidos, refinansuojant būsto paskolą, susidaro iš nekilnojamojo turto vertinimo, notaro mokesčio, kredito sutarties administravimo mokesčio ir pan. Bendra jų suma retai viršija 1000 eurų. Todėl „Urbo“ bankas nusprendė savo klientams kompensuoti visus iki 1000 eurų siekiančius refinansavimo kaštus, tad paskolą į šį banką perkeliantys žmonės dažniausiai jokių išlaidų nepatiria.
„Šiuo metu vidutinė į mūsų banką savo būsto paskolas perkeliančių žmonių refinansavimo išlaidų suma siekia apie 650 eurų. Tuo tarpu ilgalaikė nauda, refinansavus paskolą palankesnėmis sąlygomis, gali siekti net ir dešimtadalį visos paskolos sumos“, – pasakoja J. Ivaška.
Pasak jo, žmonės aktyviai naudojasi šia galimybe – šiemet būsto paskolas „Urbo“ banke refinansavusiųjų skaičius išaugo dešimtimis kartų. Jų patirtys rodo, kad priklausomai nuo dabartinių kredito sąlygų, bankui mokamą palūkanų maržą galima susimažinti maždaug 0,3-0,9 proc. punkto, o vidutinę mėnesio įmoką – 5-10 procentų.
Taupomas ir laikas
Dar vienas neretai girdimas mitas – kad refinansuoti būsto paskolą reikia daugybės dokumentų, kantrybės ir laiko. Pasak banko atstovo, toks įsivaizdavimas visiškai neatitinka realybės.
„Visas procesas nuo konkretaus refinansavimo poreikio išsakymo iki galutinio būsto paskolos perkėlimo į „Urbo“ banką vidutiniškai trunka nuo dviejų savaičių iki mėnesio. Nepamirškime, kad refinansavimo procesas yra greitesnis pats savaime, nes žmogus būstą jau yra įsigijęs, o beveik visos refinansavimo procedūros atliekamos elektroniniu būdu, tad fiziškai vykti į banką prireikia labai retai. Atskirais atvejais, šis procesas gali užtrukti kiek ilgiau, bet dažniausiai paskolai „perkelti“ iš vieno banko į kitą tereikia 2-4 savaičių“, – pasakoja J. Ivaška.
Refinansavimo galimybės dar neišsemtos
Bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalio, arba 36 proc., būsto paskolų turėtojų sutartyse nustatyta banko palūkanų marža (neskaitant Euribor) svyruoja nuo 2 iki 3 proc. Dar 11 proc. būsto kredito sutarčių palūkanų marža viršija 3 proc.
Tad nors vidutinė būsto paskolų palūkanų marža Lietuvoje šiuo metu siekia apie 1,6 proc., beveik pusės paskolų turėtojų sutartyse užfiksuota marža viršija 2 procentus.
Minėta apklausa taip pat parodė, kad turimą būsto paskolą anksčiau yra refinansavę tik 13 proc. jos turėtojų. 9 proc. šiuo metu derasi su bankais dėl refinansavimo sąlygų, o dar 18 proc. žada artimiausiu metu apsvarstyti tokią galimybę.
Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus, būtent mokantys didžiausias palūkanas turėtų aktyviausiai pasidomėti galimybe refinansuoti savo turimą būsto paskolą.
„Daugiau nei 2-3 procentus siekusios būsto paskolų palūkanos kažkada buvo įprastas reiškinys, tačiau dabar situacija visiškai pasikeitusi: mažėja vidutinė bankų paskolų palūkanų marža, Euribor palūkanų norma, infliacijos tempai, spartėja ekonomikos augimas, didėja gyventojų pajamos. Tad metas refinansuoti savo būsto paskolą dabar tikrai yra palankus, reikia tik pasidomėti rinkoje esančiomis galimybėmis“, – konstatuoja J. Ivaška.
Lietuvos banko duomenimis, visų šiuo metu Lietuvoje išduotų būsto paskolų suma viršija 12,5 mlrd. eurų, o bent vieną būsto paskolą mūsų šalyje turi apie 350 tūkst. gyventojų. Jas visas refinansavus, teoriškai būtų galima sutaupyti iki pusės milijardo eurų – apie 4 proc. nuo bendros paskolų sumos.