Efektyvesnis būdas įgyvendinti ambicingus tikslus?
Skaičiuojama, kad pastatų sektorius Europos Sąjungoje (ES) išskiria daugiau nei trečdalį visų CO2 emisijų ir tai yra rimtas barjeras įgyvendinant Žaliojo kurso iniciatyvą su ambicingu tikslu paversti Europą pirmuoju žemynu, turinčiu neutralią įtaką klimatui. Visgi tokiose ES šalyse kaip Estija, Olandija, Vokietija pastaraisiais metais kelią skinasi didelio potencialo turinti nauja technologija, galinti padėti efektyviau spręsti energetiškai neefektyvių pastatų problemą – tai skydinė renovacija (dar vadinama moduline). Pagrindiniai jos privalumai – automatizuotų gamybos procesų įgalintas kur kas didesnis pastatų atnaujinimo greitis.
„Skydinė renovacija – tai pažangus būdas modernizuoti senus pastatus ir sumažinti išlaidas šildymui, naudojant inžinerinės medienos konstrukcijas. Šio renovacijos modelio pagrindas – pagal atliktus konkretaus pastato išmatavimus gamykloje gaminami pažangūs skydai, kurie vėliau sumontuojami ant fasado. Tai leidžia dalį renovacijos darbų iš statybų aikštelės perkelti į gamyklą, tuo pačiu pagreitinant namo modernizacijos procesą, sutrumpinant dėl statybų darbų gyventojams kylančių nepatogumų trukmę. Be to, pati skydų technologija yra tvaresnė ir draugiškesnė aplinkai“, – naujo metodo privalumus vardija Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.
Estai jau džiaugiasi rezultatais
Su panašiais iššūkiais kaip ir Lietuva susiduriančioje Estijoje skydinės renovacijos metodu atnaujinta jau 12 namų, dar tiek pat projektų įgyvendinama šiuo metu.
Vienas iš pirmųjų tokiu būdu modernizuotų pastatų – Talino technologijų universiteto studentų bendrabutis. Tai tipiškas sovietinis 5 aukštų daugiabutis, statytas 1986 m., kurio bendras plotas – 4318 kv. m. 2017 m. įgyvendinus pilotinį projektą pastatas atnaujintas naudojant surenkamus daugiafunkcinius modulinius elementus (skydus). Po atnaujinimo namas tapo pirmuoju energetiškai efektyviu bendrabučiu Estijoje, laimėjo net keletą apdovanojimų ir atitinka beveik nulinio lygio energijos pastatų reikalavimus (angl. near zero energy building).
Remiantis po projekto įgyvendinimo atliktais tyrimais, šildymui ir vėdinimui naudojamos energijos suvartojimą pastate pavyko sumažinti net 84 proc., o bendras pirminės energijos suvartojimas, įskaitant vandens šildymą, apšvietimą ir energiją, reikalingą naudojamiems prietaisams, sumažėjo 68 proc. Be to, atlikta renovacija sukūrė ne tik energetinių naudų. Pavyzdžiui, pasitelkus surenkamus skydus padidintas gyventojams skirtos erdvės plotas, žymiai pagerintas patalpų mikroklimatas, gyvenamosios aplinkos estetika.
Anot projekto vykdytojų, pažangių modulinių sprendimų taikymas atnaujinant pastatą leido optimizuoti renovacijos išlaidas ir užtikrinti geresnę kokybę nei naudojant tradicinius metodus. Kadangi prie fasado tvirtinamos plokštės paruoštos gamyklose, į jas buvo iš anksto įtaisyti langai, ventiliacijos sistema bei apšiltinimo sluoksnis – tai leido žymiai sumažinti statybininkų darbo krūvį, sutrumpinti montavimo vietoje laiką, atliekant darbus gamykloje buvo lengviau užtikrinti konstrukcijų kokybę.
Atveria daugiau galimybių ir vietos verslui
Minėtą projektą įgyvendinusios įmonės pardavimų direktorius Kaarel Vaer pasakoja, kad skydinės renovacijos sėkmės istorijos atveria duris į kitas Europos rinkas, pavyzdžiui, Vokietiją. Didžiausia šioje šalyje renovaciją atliekanti įmonė ne tik konsultuojasi, bet ir bendradarbiauja su estais: „Bendradarbiaudama su Vokietijos partneriais mūsų įmonė jau pabaigė vieną projektą ir šiuo metu įgyvendina dar 12. Kai įvykdysime šiuos planus, mūsų įmonė bus daugiausiai patirties skydinės renovacijos srityje sukaupusi bendrovė Vokietijos rinkoje“, – sako K. Vaer.
Tiesa, prisitaikymas prie Vokietijos rinkos turi ir savų iššūkių, pavyzdžiui, vietiniai inžinieriai dažniausiai kalba tik vokiškai, be to, daugiabučių išmatavimai Vokietijoje ir Estijoje neretai skiriasi, todėl itin didelė svarba tenka tiksliam jų išmatavimui ir idealiai tinkančių plokščių pagaminimui.
Aukštos kokybės rezultatus skydinės renovacijos projektuose padeda pasiekti pritaikytos technologinės naujovės. Kokybiškai skydų gamybai būtini itin tikslūs pastato išmatavimai – tam pasitelkiamas lazerinis skenavimas, kurio metu gauta informacija perkeliama į skaitmeninį statinio modelį (tai vadinama pastatų informacijos modeliavimu arba BIM – angl. Building Information Modelling). Šie duomenys leidžia gamykloje paruošti individualiam pastatui pritaikytus elementus, tuo pačiu išlaikant automatizuotos masinės gamybos teikiamus privalumus – greitį ir efektyvumą.
K. Vaer pažymi, kad palaipsniui kaupiama praktinė patirtis leidžia inovatyvų skydinės renovacijos pastatų atnaujinimo modelį tobulinti ir toliau. Pavyzdžiui, dabar rengiami projektai leis pasiekti ne tik beveik nulinės energijos, bet net ir teigiamos energijos pastatų lygį. Tokią galimybę suteiks į plokštes įmontuoti saulės elementai – tai reiškia, kad namas energiją ne tik naudos taupiau, bet ir pats ją gamins.
Galimybė ir Lietuvos verslui
Pasak KTU Statybos ir architektūros fakulteto docento dr. Dariaus Pupeikio, esamų statinių skaitmenizavimas ir pagal technologines galimybes duomenų panaudojimas projektuojant, gaminant ir sumontuojant surenkamus elementus (skydus), leistų paspartinti renovacijos procesus ir Lietuvoje. Be to, tai – kaip ir Estijos atveju – didintų šalies statybų sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu.
„Daugumai statybos srityje dirbančių specialistų skydinė renovacija leistų kelti kvalifikaciją skaitmeninimo, tvarumo, naujų statybos produktų ir technologijų kūrimo bei taikymo srityse. O minėtuose laukuose dirbantys profesionalai įgytų didelį pranašumą ir būtų reikalingi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – pastebi dr. D. Pupeikis.
Pažangios skydinės renovacijos procesams Lietuvoje įsibėgėjus, atsirastų galimybė ne tik lietuvių žinias, bet ir gaminamą produkciją (skydus) eksportuoti į užsienio rinkas. Ekspertų teigimu, jau dabar mūsų šalyje yra pakankamai potencialių įmonių, turinčių žinių ir pajėgumų tai sėkmingai daryti.
Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami pilotiniai skydinės renovacijos projektai, kuriuose įgytą patirtį numatyta netrukus pritaikyti masinei daugiabučių renovacijai. Paruošiamuosius darbus, siekiant prie šio pažangaus renovacijos modelio priderinti egzistuojančius valstybės teikiamos paramos renovacijai mechanizmus, atlieka Aplinkos ministerijos suburta ekspertų darbo grupė. Taip pat perimama patirtis ir žinios iš partnerių Estijoje, Nyderlanduose, įgyvendinami kompetencijų stiprinimui šioje srityje skirti projektai su Lietuvos mokslininkais.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.