Vėdinamos sienos
Vienas populiariausių modernizuojamų daugiabučių sienų šiltinimo sprendimų yra taip vadinamos vėdinamos sienos. Vėdinamos sienos tai – tokios sienos, kuriose tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra paliktas oro tarpas, kuriuo juda lauko oras, o sienos apačioje ir viršuje yra įrengiamos angos lauko orui patekti į šį tarpą. Tokios angos turi būti ne tik sienos apačioje ir viršuje, bet ir pačioje jos plokštumoje, ties langų, durų ar kitomis angomis. Tokiu būdu, vėdinamame oro tarpe judantis oras, neleidžia kauptis drėgmei vėdinamose sienose. Minimalus oro tarpo plotis yra 25 mm.
Didelė vėdinamų fasadų apdailos medžiagų pasiūla, leidžia pasirinkti spalvą, tekstūrą, plokščių tipą, dydį, leidžia kombinuoti kelias apdailos medžiagas. Kitaip sakant, pastato estetikai atsiveria didelės galimybės. Tačiau svarbiausia vėdinamos sienos dalis lieka po fasado apdaila - tai šilumos izoliacija ir apdailos tvirtinimo gembės/kronšteinai. Būtent šių medžiagų parinkimas konkrečiam projektui ir nulemia sienos energinį efektyvumą.
Vėdinamų fasadų sistemos
Jau nuo šių metų sausio 1 dienos vėdinami fasadai turi būti tiekiami į rinką kaip vieninga sistema ir privalo turėti „Europos Techninį Įvertinimą“ (ETĮ) arba „Nacionalinį Techninį Įvertinimą“ (NTĮ). Tai dokumentas apimantis sistemos pagrindines dalis: laikančius tvirtinimo elementus - gembes/kronšteinus, įvairius tvirtinimo elementus, kreipiamąsias, šilumos izoliaciją ir fasado apdailą. ETĮ arba NTĮ yra nustatoma visos sistemos degumo klasė, bei reikalingas šilumos izoliacijos storis šilumos perdavimo koeficiento vertei pasiekti, pateikiami charakteringi mazgai, sienos sluoksnių montavimo reikalavimai. Tai dokumentas, kuris padės projektuotojams teisingai suprojektuoti, o statybininkams teisingai įrengti vėdinamą fasadą.
Viena iš labai svarbių vėdinamų sienų dalių- tai tvirtinimo sistema. Modernizuojamų pastatų vėdinamų fasadų sistemose plačiausiai paplitęs sprendimas, kai fasado apdailos sistema yra tvirtinama ant gembių/kronšteinų. Vėdinamose sienose tvirtinimo sprendiniai yra ypač svarbūs ne tik dėl to, kad tvirtinimo sistemos elementai turi atlaikyti fasadui tenkančias apkrovas, be to ant jų tvirtinama fasado apdaila, bet ir todėl, kad jų medžiagiškumas bei matmenys labai įtakoja šilumos izoliacijos storį ir pastato energinį naudingumą. Dar ne taip seniai buvę populiarūs aliuminio gembės/ kronšteinai jau keičiami į nerūdijančio plieno gembes/kronšteinus. Tiems, kas siekia didesnės energinio naudingumo klasės, galima naudoti ir labai efektyvius bazalto kompozito gembes/kronšteinus.
Šilumos izoliacija
Plačiausiai paplitęs šiltinimo būdas- tai šilumos izoliacijos iš dviejų sluoksnių įrengimas. Pirmasis arba apatinis sluoksnis – tai pagrindinis šiltinimo sluoksnis. Jo storis yra nustatomas skaičiavimais ir, kaip jau minėta aukščiau, labai priklauso nuo visos vėdinamo fasado sistemos. Pagrindinis izoliacijos sluoksnis yra įrengiamas iš universalių plokščių PAROC Ultra arba PAROC Ultra plus. Tai mažo šiluminio laidumo, nedegios ir laidžios vandens garams PAROC akmens vatos plokštės, kurios puikiai priglunda tiek prie šiltinamo paviršiaus, tiek ir viena prie kitos. Šių plokščių apsaugai nuo vėjo naudojame specialiai tam skirtos PAROC WAS 35t, PAROC WAS 25t arba PAROC Cortex b 30 mm storio plokštės. PAROC WAS 35t, PAROC WAS 25t plokštės yra padengtos plonu stiklo pluošto sluoksniu, yra nedegios ir atitinka A1 degumo Euroklasę. PAROC Cortex b apsaugos nuo vėjo plokštės yra padengtos nedegia vandens garams laidžia plėvele ir atitinka A2 s1 d0 degumo Euroklasę. PAROC Cortex b plokščių siūlės yra suklijuojamos specialioms juostomis. Plokščių sujungimai pastato kampuose ir angokraščiuose irgi yra suklijuojamos specialiomis kampų sandarinimo juostomis. Padengimas gali būti tiek baltos, tiek ir juodos spalvos. Tai ypač efektyvus sprendimas, rekomenduojamas intensyviai vėdinamų sienų konstrukcijose.
Kitas vėdinamų sienų šiltinimo būdas- tai vieno sluoksnio šilumos izoliacinio sluoksnio įrengimas. Šiam tikslui naudojamos PAROC WAS 35t plokštės iki 200 mm storio. Šioms plokštėms papildomos apsaugos nuo vėjo nereikia, prie sienos jos tvirtinamos mineralinės vatos plokštėms skirtais tvirtinimo elementais. Šių plokščių šilumos laidumas yra itin žemas, jos yra stabilių matmenų, laidžios vandens garams ir yra nedegios.
Koks izoliacijos storis reikalingas renovuojamiems namams?
Kaip jau buvo aptarta, šilumos izoliacijos storis priklauso nuo vėdinamo fasado apdailos tvirtinimo gembių/kronšteinų medžiagos, jų matmenų ir išdėstymo, bei nuo šilumos izoliacijos šiluminių savybių. Mineralinės vatos gamintojų asociacijos užsakymu KTU architektūros ir statybos institute buvo atlikti šilumos izoliacijos storio skaičiavimai C ir B energinio naudingumo klasei pasiekti, renovuojamiems gyvenamiesiems daugiabučiams.
PAROC Cortex b apsaugos nuo vėjo plokštė gali būti keičiama į PAROC WAS 25t arba į PAROC WAS 35t, be papildomų perskaičiavimų, nes šių plokščių šilumos laidumo koeficientas yra toks pat – 0,033 W/mK.
Iš pateiktų lentelių matome, jog šilumos izoliacijos storis padidėja beveik 2 kartus, kai sistemos tvirtinimui naudojamos iš aliuminio pagamintos gembės/ kronšteinai.
Jei naudojama kitokia sistema- skaičiavimus reikia atlikti konkrečiai sistemai.
Sertifikuotų vėdinamų fasadų sistemų ETĮ arba NTĮ rasite konkrečios sistemos sprendimus, visus tvirtinimo elementus, gembes/kronšteinus, reikalingus šilumos izoliacijos storius ir visos sistemos montavimo instrukcijas.
Kiekvienas statytojas turi žinoti, kad:
• šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo paviršiaus;
• šilumos izoliacijos plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu;
• įrengiant dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją, antro
sluoksnio gaminiai turi uždengti po jais esančių plokščių siūles;
• plyšiai tarp šilumos izoliacijos plokščių turi būti užkamšyti (užpildyti);
• Įrengiant šilumos izoliaciją ar apsaugą nuo vėjo iš PAROC Cortex plokščių, sandūros, pastato kampai bei angokraščiai turi būti sandarinami specialiomis juostomis.