„Pastatas mieste, vienas pats sau, be prisijungimo prie miesto komunikacijų, gyvuoti negali. Šiuolaikiniai miestai turi infrastruktūrą, maitinančią ir aptarnaujančią namus, kuri savo esme panaši į grybą – paviršiuje matomi tik pastatai, tarsi grybai, o po žeme yra visa „grybiena“ – miesto inžineriniai tinklai, kurie tiekia šilumą, vandenį, elektrą, pašalina nuotekas, ryšių kabeliai ir visos kitos sistemos“, – teigia Ramūnas Gatautis, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovas, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras.
Pasak R. Gataučio, kol kas daugiausia resursų Lietuvoje buvo kreipiama į pavienių daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą, visgi tokiu būdu neišsprendžiamos esminės miesto problemos, pavyzdžiui, energijos suvartojimas, tvarios aplinkos užtikrinimas ir gyventojų judėjimo bei gyvenimo palengvinimas. Šiuos iššūkius valstybės institucijos ketina išspręsti įgyvendinant kvartalinę renovaciją.
„Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, sudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti“, – teigia R. Gatautis.
Kvartalinė renovacija apima tarpusavyje susijusių sistemų visumą
Visų pirma turėtų būti atnaujinami pastatai – daugiabučiai, mokyklos, poliklinikos ar kiti privatūs arba viešos paskirties pastatai, vėliau – kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas, o po to dėmesį jau galima skirti kvartalo aplinkai – takų, automobilio stovėjimo vietų, apšvietimo, vaikų žaidimo aikštelių, želdinių ir suolelių atnaujinimui. Šie procesai, anot R. Gataučio, yra neatsiejami.
„Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai, yra energetiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai todėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų renovuoto pastato šildymo poreikį – atitinkamai turi būti įrengtas mažesnės galios namo šilumos punktas, plonesni magistraliniai vamzdynai rūsyje, plonesni stovų vamzdžiai, mažesni radiatoriai butuose“, – sako Statybos ir būsto politikos grupės atstovas.
R. Gataučio teigimu, įvertinus sumažėjusį šilumos poreikį po daugiabučio ir jo inžinerinių sistemų renovacijos kvartale reikėtų imtis miesto šiluminių trasų, kurios taip pat nutiestos seniai, su prasta šilumine izoliacija, atnaujinimo – šie vamzdynai jau nusidėvėję, todėl daug šilumos išvaistoma į aplinką dar nepasiekus pastatų. Tai labai akivaizdu žiemą, kai pasnigus tam tikrose vietose prie daugiabučių matyti žaliuojančios žolės plotai.
„Sumažėjus šilumos vartotojų poreikiams (atnaujinus pastatus) miesto centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų galios neatitinka realių poreikių, yra per didelės, todėl vamzdynus reikia keisti naujais, su geresne šilumos izoliacija ir mažesnių diametrų. Nauji vamzdynai turi atitikti sumažėjusius kvartalo energijos poreikius. To nepadarius, nebus tvarios šilumos tiekimo ir naudojimo sistemos“, – pastebi R. Gatautis.
Būtina suderinti inžinerinius planus
Norint užtikrinti kokybę ir tvarumą, atskirai turėtų būti įvertintos kiekvieno kvartalo visos inžinerinės ir ekonominės aplinkybės ir galimybės. Suderinti visų inžinierinių tinklų atnaujinimo bei plėtros planus ir techninius sprendimus dažnai tampa sudėtinga užduotimi. Visgi, tai yra būtina siekiant tvarių ir ilgalaikių sprendimų, užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą, taupant gyventojų ir valstybės biudžeto lėšas bei tausojant gamtą.
R. Gataučio teigimu, norint geriausio rezultato, rekomenduojama sutvarkyti ir miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas, taip pat ir elektros tiekimo sistemas, kurios taip pat susidėvėjusios. Tiesa, skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga – namuose atsiranda vis daugiau elektros prietaisų, populiarėja elektromobiliai.
Sėkminga renovacija reikalauja pasiruošimo
Pasak R. Gataučio, techniškai ir ekonomiškai efektyviausia visas šias miesto sistemas atnaujinti kartu, remiantis kvartalinės renovacijos principais. Suderinus modernizacijos procesus, gyvenimas atnaujintuose namuose ir sutvarkytoje aplinkoje būtų užtikrintas bent trims dešimtmečiams, nereikėtų baimintis dėl vamzdynų avarijos ar didesnių sąskaitų už komunalines paslaugas. Vis dėlto tokiems žingsniams reikia tinkamai pasiruošti – tiek gyventojams, tiek savivaldybėms. Lietuvoje jau įgyvendinti bandomieji projektai kai kuriose savivaldybėse, šiuo metu siekiama sukauptą patirtį apibendrinti ir remiantis geriausiais pavyzdžiais padėti savivaldybėms pasirengti tobulesnes kvartalinės renovacijos programas ir jas sėkmingai įgyvendinti.
„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo, įtikinėjimo, diskusijų, bus perforatorių ir ekskavatorių triukšmo bei dulkių. Tam reikia tinkamai pasiruošti, reikia noro, reikia nebijoti nesėkmių ir išsitepti rankas. Siekiant išmokti, ir sumažinti klaidų skaičių, daromi bandomieji projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdant pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš kurių ateityje visi galėsime pasimokyti“, – teigia R. Gatautis.