Senas daugiabutis – šilumos eikvojimo mašina
Sovietmečiu pastatytas daugiabutis yra tartum sukurtas eikvoti šilumą, o tuo pačiu ir jos gamybai reikalingą energiją. „Vidutinis toks daugiabutis dėl netinkamos statybų ir joms naudotų medžiagų kokybės šilumos energiją praranda per daugybę vietų: apie 25-35 proc. – per sienas, 20-25 proc. – per langus, 10-20 proc. per stogą. Be to, žiemą seno pastato butus gyventojai dažnai vėdina atidarydami langus, papildomai dėl to netekdami dar apie 20 proc. šilumos“, – pasakoja Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.
Lietuvoje vis dar yra apie 30 tūkst. tokių energetiškai „kiaurų“ daugiabučių namų, todėl nieko nuostabaus, kad tinkamas jų modernizavimas yra kertinis siekiant valstybės tikslų kovos su klimato kaita ir žaliosios ekonomikos srityse. Visgi iki šiol vykdyta tokių pastatų renovacija nebuvo efektyvi dėl nepakankamos spartos, todėl buvo ieškoma būdų, kaip ją patobulinti iš esmės, taip pat mažinti atliekamų statybinių darbų poveikį aplinkai.
Akys krypsta į pažangius skydus
Šiuo metu ekspertų akys krypsta į pažangų skydinės renovacijos modelį, kurį sėkmingai taiko tokios šalys kaip Nyderlandai, Vokietija ir Estija. Jo pagrindas – ant senų namų montuojami gamykloje iš anksto pagaminti skydai, kurie ne tik pagerina pastato energetinį efektyvumą, bet ir labai paspartina visą renovacijos procesą. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, su fasado atnaujinimu susiję statybos darbai renovuojant skydais gali sutrumpėti net iki 5 kartų.
Kauno technologijų universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Jurgita Černeckienė pažymi, kad didesnis darbų greitis – anaiptol ne vienintelis skydinės renovacijos privalumas: „Itin svarbu į šią renovaciją pažvelgti šiek tiek plačiau ir be kitų privalumų, tokių kaip greitis ar patogumas, dar labiau akcentuoti šiuo metodu mažinamą CO2 kiekį. Būtent pastarasis elementas turi lemiamos įtakos klimato kaitai, o pastatai išskiria itin didelę jo dalį“.
Vienas mažiausių CO2 pėdsakų
Skydinėje renovacijoje naudojamas skydas – tai kompleksiškas inžinerinis elementas, kuris leidžia pastatus labai efektyviai apšiltinti, apsaugoti nuo išorinių oro sąlygų, užtikrinti reikiamą ventiliavimą. Todėl pagrindinė skydams naudojama konstrukcinė medžiaga turi būti ir mechaniškai tvirta, ir santykinai šilta. Be to svarbu, kad skydo svoris būtų kuo mažesnis, nes renovacijos metu jis montuojamas ant jau esamų pastato konstrukcijų.
Šiomis savybėmis labiausiai pasižyminti medžiaga yra mediena, kuri dažnai naudojama projektuose Lietuvoje: „Mediena priimtina ir dėl aplinkosauginių bei ekonominių priežasčių. Bet kuri statybinė medžiaga aprašoma tam tikru rodikliu – įkūnytosios anglies pėdsaku (angl. embodied carbon footprint; kg CO2 vienam m3 medžiagos). Jo mažinimas statybos sektoriuje yra vienas iš būdų stabdyti klimato kaitą. Būtent medienos sukuriamas įkūnytosios anglies pėdsakas yra vienas mažiausių tarp visų statybinių medžiagų“, – pasakoja KTU mokslininkė. Aplinkai draugiškas ir kitas svarbus komponentas skydų konstrukcijoje – šiltinimui čia naudojamas organinės kilmės užpildas, pavyzdžiui, kanapių pluoštas, celiuliozės (medienos) vata, spaliai, šiaudai ir pan.
Remiantis Aplinkos ministerijos parengta studija, statybų sektoriuje naudojant medienos gaminius vietoje betono per visą pastato gyvavimo etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50–75 proc. mažiau CO2.
Anot J. Černeckienės, medienos naudojimas skydams gaminti atitinka ir ekonominę logiką. Žvelgiant iš šios perspektyvos, itin svarbu Lietuvoje užauginamą medieną panaudoti kiek įmanoma efektyviau, kuriant produktus su aukščiausia pridėtine verte. Taip pat tą daryti sunaudojant įvairių matmenų medienos žaliavą, kad liktų kuo mažiau nepanaudotų atliekų.
Papildomos galimybės pažangiems sprendimams
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skydinės renovacijos specifika taip pat atveria galimybes papildomų pažangių bei aplinkai draugiškų sprendimų diegimui name. Puikus to pavyzdys – šlaitinio stogo suformavimas ant esamo plokščio stogo, kuris galimas su skydine renovacija. Pasirinkus tokį sprendimą, virš senojo pastato stogo atsiranda technologinė erdvė įvairioms inžinerinėms sistemoms. Taip pat šlaitinis stogas gali būti efektyviau išnaudojamas saulės modulių montavimui.
„Nagrinėdami Europos pavyzdžius matome, kad skydinė renovacija galėtų suteikti daugybę galimybių sprendžiant mums aktualias problemas. Šio metodo privalumai yra tokie, kad skyde apjungiamos konstrukcinės ir šilumą izoliuojančios savybės, taip pat skydų gamyba gamykloje atliekama tiksliau, su mažiau atliekų. Jų montavimo laikas yra trumpesnis, į juos galima integruoti papildomas inžinerines sistemas“, – pastebi doc. dr. Jurgita Černeckienė.
Ekspertė taip pat priduria, kad dažnai neįvertinamas skydinės renovacijos privalumas yra daug paprastesnė ir greitesnė konstrukcijų išardymo galimybė. Valstybės lygmeniu, mąstant apie ilgalaikę perspektyvą, tai yra itin aktualu, siekiant, jog ateityje seni daugiabučiai galėtų vėl tapti žaliava naujoms statyboms.
Šiuo metu Lietuvoje jau įgyvendinami pilotiniai skydinės renovacijos projektai, kuriuose įgytą patirtį numatyta netrukus pritaikyti masinei daugiabučių renovacijai. Paruošiamuosius darbus, siekiant prie šio pažangaus renovacijos modelio priderinti egzistuojančius valstybės teikiamos paramos renovacijai mechanizmus, atlieka Aplinkos ministerijos suburta ekspertų darbo grupė. Tuo tarpu Aplinkos projektų valdymo agentūra jau kviečia senuose daugiabučiuose įsikūrusius gyventojus teikti paraiškas dėl jų skydinės renovacijos – jas galima pateikti iki šių metų rugsėjo 30 d.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.