Lietuvoje įsibėgėja naujas renovacijos modelis, galintis tapti postūmiu atnaujinant senus daugiabučius

Senų daugiabučių renovacija – ambicingas, didelės apimties projektas, nuo kurio sėkmės priklauso spartesnis Lietuvos išsilaisvinimas nuo iškastinio kuro, o gyventojams – kasdieninis komfortas ir galimybė mažiau išleisti būsto šildymui. Visgi, ekspertai skaičiuoja, kad renovaciją vykdant pastarąjį dešimtmetį fiksuotais tempais – atnaujinant vidutiniškai 370 senų namų kasmet, visus modernizavimo reikalaujančius daugiabučius atnaujinti prireiktų ... 80-ies metų. Tačiau viltį šioje srityje teikia įsibėgėjantis pažangesnis renovacijos modelis, kuris dalies darbų trukmę galėtų sutrumpinti net keletą kartų. Ar jį pavyks sėkmingai pritaikyti Lietuvoje?

Namai patrauklūs nebent retro filmams

Senos statybos, dažniausiai dar sovietinius laikus menantys daugiabučiai patrauklūs nebent režisieriams, ieškantiems filmavimo lokacijų praeitį vaizduojantiems filmams ar serialams, tokiems kaip Lietuvoje filmuotas „Černobylis“. Šie technine, funkcine ir moraline prasme pasenę pastatai nepuošia didmiesčių, bet kur kas didesnė jų daroma žala – ne estetinė, o energetinė: „Tuo metu, kai nauji statomi gyvenamieji namai šiandien pasiekia jau ir A++ klasę, didžioji dalis sovietinių daugiabučių priskiriami F ar G klasei, kuri iš esmės reiškia, kad juos statant tokiems aspektams kaip šiluminė pastato varža ar sandarumas dėmesio beveik neskirta. Atitinkamai šildymo sąnaudos tarp tokių namų skiriasi kartais“, – pastebi Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.

Dėl to kiekvienas šildymo sezonas tampa rimtu išmėginimu tokių namų gyventojams ir jų piniginei, o valstybiniu lygmeniu – dar ir aplinkosauginiu iššūkiu. Dėl šios priežasties Lietuva yra užsibrėžusi ambicingą tikslą iki 2050-ųjų metų atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, tačiau kelionę jo link apsunkina nepakankamas vykdomų renovacijos projektų tempas.

Tarp kliūčių – gyvenimas statybų aikštelėje

„Spartesniam daugiabučių renovacijos procesui Lietuvoje kliudo įvairios aplinkybės, tačiau vienas iš svarbių veiksnių – pats statybinių darbų greitis ir jų sukeliami nepatogumai. Priklausomai nuo pastato dydžio ir pasirinktų priemonių, daugiabučio renovacija gali trukti apie 1-1,5 metus“, – pasakoja G. Burbienė. Anot jos, tokia ilga gyvenimo statybų aikštelėje perspektyva gali atbaidyti net ir tuos gyventojus, kurie daugiabučio modernizavimo atžvilgiu nusiteikę entuziastingai, nes tai jau tampa ne tik investicijų, bet ir paprasčiausio patogumo klausimu.

Būtent šį renovacijos aspektą sprendžia pažangus, dalyje Europos šalių jau sėkmingai pritaikytas modelis – pastatų renovacija skydais: „Skydinė renovacija išskirtinė tuo, kad apima du stambius etapus – skydų gamybos, kuri atliekama gamykloje, ir skydų montavimo. Gamyba yra susijusi su greitesniais procesais, o skydinės renovacijos atveju tai leidžia ženkliai sutrumpinti statybos aikštelėje atliekamų darbų trukmę“, – pasakoja Kauno technologijų universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Jurgita Černeckienė.

Jai antrina tvarias statybų konstrukcijas gaminančios įmonės atstovė Alina Šachova, kuri pažymi, kad vidutiniam penkiaaukščiui tai reikštų įspūdingą dalies atliekamų statybų darbų sutrumpinimą: „Kalbant vien apie pastato fasadą, jis gali būti atnaujinamas iki 5 kartų greičiau, lyginant su įprastu daugiabučių modernizacijos procesu“, – detalizuoja ekspertė.

Kokia skydų efektyvumo paslaptis?

Skydinės renovacijos pagrindas, kaip kad sufleruoja pats šio modelio pavadinimas, yra paremtas iš anksto pagal reikiamus išmatavimus pagamintų skydų montavimu ant pastato fasado. Šiuos lengvai tvirtinamus skydus sudaro daug namo energijos išsaugojimą užtikrinančių sluoksnių: akmens arba mineralinės vatos apšiltinimas, garo barjeras, konstrukcinės plokštės, medinis karkasas su apšiltinimo sluoksniu, vėjo barjeras, ventiliuojamas tarpas ir apdaila. Tokie sienų ir stogų skydai montuojami ant senų pastatų be papildomo apdirbimo.

A. Šachova pastebi, kad taikant renovaciją skydais dėl dalies procesų automatizavimo ir perkėlimo į gamyklą namo atnaujinimui prireikia mažiau žmogaus darbo valandų. Turint omenyje, kad statybų sektoriuje jau daugelį metų pastebimas darbo jėgos trūkumas, šis aspektas irgi svarbus: „Mūsų atliktas palyginimas parodė, kad tradicinės renovacijos metu atnaujinti vieną kvadratinį metrą daugiabučio sienos darbininkams prireikia 4 val. Tam pačiam rezultatui pasiekti taikant skydinės renovacijos modelį užtenka pusės tiek – apie 2 val. darbo“.

Tokias įžvalgas patvirtina praktinė Estijos patirtis, kuri jau sėkmingai taiko skydinės renovacijos modelį. Šios kaimyninės šalies specialistai skaičiuoja, kad per tokį pat laiką, kuris tekdavo vieno pastato renovacijai įprastu būdu, skydais renovuoti pavyksta net 4 analogiškus pastatus.

Anot A. Šachovos, dirbant pagal šį modelį papildomos spartos bei efektyvumo suteikia ir procesų nepriklausymas nuo oro sąlygų: „Skydinės renovacijos metu mažesnę įtaką turi gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, lietus. Dėl jo įprasto atnaujinimo metu gali ne tik sulėtėti darbo procesai, bet ir nukenčia naudojamos medžiagos, kurias vėliau gali tekti keisti naujomis“, – pažymi ekspertė.

Įgauna pagreitį ir Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje jau įgyvendinami pilotiniai skydinės renovacijos projektai, kuriuose įgytą patirtį numatyta netrukus pritaikyti masinei daugiabučių renovacijai. Paruošiamuosius darbus, siekiant prie šio pažangaus renovacijos modelio priderinti egzistuojančius valstybės teikiamos paramos renovacijai mechanizmus, atlieka Aplinkos ministerijos suburta ekspertų darbo grupė. Taip pat perimama patirtis ir žinios iš partnerių Estijoje, Nyderlanduose, įgyvendinami kompetencijų stiprinimui šioje srityje skirti projektai su Lietuvos mokslininkais.

„Gyventojus ir šiuo metu kviečiame teikti paraiškas dėl valstybės paramos senų, pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus pastatytų daugiabučių namų skydinės renovacijos. Kvietime numatyta skirti bendra lėšų suma siekia 200 mln. eurų, o paraiškų laukiame iki rugsėjo 30 d. Iišsamią informaciją apie kvietimą galima rasti APVA interneto svetainėje“, – atkreipia dėmesį G. Burbienė.

Kalbinti ekspertai pažymi, kad nors perėjimas prie naujojo modelio turi akivaizdžių privalumų, tačiau juos pajusti praktikoje prireiks šiek tiek kantrybės: „Renovacijos procesai statybų aikštelėje turėtų ženkliai sutrumpėti, tačiau maksimalaus efekto pasiekimui prireiks laiko. Norint optimaliai įvaldyti su skydų gamyba ir montavimu susijusias technologijas, reikės papildomų kompetencijų, tačiau Lietuvos statybos sektorius imlus naujovėms, greitai besimokantis, todėl tai neturėtų užtrukti ilgai“, – teigia dr. J. Černeckienė.

Jos kolega, KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas dr. Darius Pupeikis priduria, kad statybos sektoriui tai tuo pačiu bus puikus stimulas įgyti naujų kompetencijų, kelti specialistų kvalifikaciją – ypač tokiose srityse kaip statybų procesų skaitmeninimas, tvarumas, naujų produktų ar technologijų kūrimas ir taikymas. Ilgainiui tai prisidės tiek prie renovacijos apimčių Lietuvoje didėjimo, tiek prie viso sektoriaus tarptautinio konkurencingumo augimo.

„Pagrindinis daugiabučių renovacijos procesų paspartinimas, manyčiau, būtų esamų statinių skaitmenizavimas ir šių duomenų pagal technologines galimybes panaudojimas surenkamų elementų (skydų) projektavimui, gamybai ir sumontavimui“, – sako D. Pupeikis.

Rekordinis atnaujintų senų daugiabučių skaičius Lietuvoje fiksuotas 2016 m., kai per metus modernizuoti 764 namai. Tačiau per pastarąjį penkmetį šis tempas vidutiniškai nukrito beveik dvigubai – iki ~319 namų kasmet. Ekspertai pastebi, kad tinkamai išnaudojant skydinės renovacijos technologiją, ji turi daug potencialo didinti daugiabučių renovacijos projektų spartą ir plėsti jų mastą.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.