Architektūriškai palanki sistema
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, architektas Gintaras Stauskis sako, kad retas kuris nepamena, kokie seniau maloniai vėsūs vasaromis būdavo masyvūs namai, statomi iš molio plytų ir turintys praktiško dydžio langus. „Visgi, šiuo metu projektuojami ir statomi santykinai mažos masės pastatai, konstruojami iš karkaso ir lengvų apšiltinimo sluoksnių, o jų išorės atitvaros dažnai paverčiamos ištisiniu įstiklintu paviršiumi. Todėl tokiems pastatams šildyti, vėdinti ir vėsinti naudojami šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai. Vienas moderniausių šių dienų vėsinimo būdų – vėsinimas aktyvavus paviršius, pavyzdžiui, kapiliarinius kilimėlius“, – sako specialistas.
„Lietuvoje daugelis statybų naujovių prigyja ne iškart. Pavyzdžiui, karkasinių namų, kurie turi daug ekonominių privalumų, lietuviai dar nepamėgo. Vėsinimas per kapiliarinius kilimėlius – taip pat dar yra naujiena mūsų šalies rinkoje, tačiau pasaulyje – seniai naudojamas sprendimas. Kaip architektas manau, kad tai perspektyvi sistema – ji „nematoma“, nes kilimėliai slepiami po lubų plokštėmis, pakankamai lengvai sumontuojama ir dar gali teikti dvigubą naudą: tiek vėsinti, tiek šildyti, todėl yra tvari“, – apie mūsų šalyje gana naują patalpų vėsinimo sprendimą pasakoją architektas.
Visgi, specialistas pastebi ir dar vieną niuansą, dėl kurio ištverti karštas vasaros dienas biuruose ir namuose tampa tiesiog nepakeliama – per daug stiklo: „Kai pastate suprojektuota daug daugiau nei reikėtų pagal apšviestumo, energijos taupymo, jaukumo, o ir pagal architektūrinį sprendimą, langų ir kitų įstiklintų paviršių, natūralu, kad į pastatą įsileidžiame itin daug saulės šilumos ir dėl to namuose jaučiamės lyg šiltnamyje. Tokiu atveju gelbėtis nuo karščio reikia inžineriniais sprendimais. Kokią sistemą pasirinkti – kiekvieno sprendimas, tačiau aš visada patariu žiūrėti plačiau į ateitį, į perspektyvas ir į galimybes gyventi kuo komfortiškiau bei tvariau“, – pasakoja architektas.
Šiai dienai rinkoje nėra efektyvesnės vėsinimo sistemos
Inžinerijos specialistas Rolandas Mackonis sako, kad kapiliarų veiksmingumu patikėjo tik tada, kai 2014 metais juos sumontavo pirmame name. Šiandien inžinierius sako, kad turi dešimtis patenkintų klientų, kurie, kai per vasaros karščius kiti negali būti namuose, miegoti, ilsėtis, gyvena komfortiškai ir yra labai patenkinti.
„Siūlydamas klientui tai, ko neturi kiti, aš rinkoje turiu pranašumą. Kalbant apie kapiliarinį vėsinimą, „Tenko Baltic“ įmonė yra inovatoriai, kurie į mūsų šalį atvežė šią naujieną iš Vokietijos. Beje, ten šis išradimas užpatentuotas dar prieš 25 metus, tad nauja tai tik Lietuvoje, bet tikrai ne Vakarų Europoje“, – sako pašnekovas.
Energetiškai efektyviuose pastatuose reikalinga ne tik šildymo sistema, vėdinimas, tačiau ir vėsinimas. Klimato atšilimo poveikį visi jaučiame vis stipriau, todėl dabartiniuose pastatuose tiesiog būtina galvoti apie vasaros sezoną ir kaip namus galima vėsinti.
„Kapiliariniai kilimėliai yra gaminami iš polipropileno ir gali būti įmontuoti įvairiose konstrukcijose. Jie teikia energiją taupantį ir malonų plokštuminį šildymą ir vėsinimą visuose pastatų tipuose: nuo vienos šeimos namo iki biurų dangoraižio. Modernizuojant senus pastatus, kapiliarinių kilimėlių įmontavimas taip pat jokia problema. Taigi, mano nuomone, tai šiuolaikinio, modernaus komfortiško namo dalis. Šiai dienai rinkoje nėra geresnės, efektyvesnės vėsinimo sistemos. Pačių sistemų, kurios vėsina, yra labai daug, tačiau jos turi minusų“, – tvirtina R. Mackonis.
Svarbiausia – pojūtis, tačiau tai ne vienintelis privalumas
Paklausus R. Mackonio, kas padeda geriausiai įsitikinti kapiliarinės sistemos efektyvumu, jis rekomenduoja užsukti karštą vasaros dieną į pastatą, kuriame veikia ši sistema.
„Jei man pačiam reikėtų apibūdinti tą pojūtį, koks būna karštą dieną įėjus į kapiliarais vėsinamą pastatą, sakyčiau taip: kaip molinėje kaimo sodyboje – kūną apgaubia maloni vėsa, bet ne šaltis. Vėsa iš kapiliarų lengvai sklendžia žemyn, nėra jokio pūtimo. Dizaineriai, su kuriais dirbu, sako, kad tai ir labai estetiška, palanki sistema – nes jos tiesiog nematyti. Tai lengvai integruojama, pritaikoma sistemas: jokių revizinių durelių, nėra kondicionierių ant sienų, jokios priežiūros, aptarnavimo, nereikia priėjimo. Tai sistema, kurią paprasta reguliuoti: tiek iš namų, tiek per programėlę“, – patirtimi dalinasi specialistas. Jis priduria, kad klimatinė lubų sistema veikia gerokai efektyviau nei grindinis vėsinimas/šildymas.
Kapiliariniai kilimėliai nėra parduodami kaip daiktai – jie gaminami ir projektuojami individualiai pagal kiekvieno namo poreikį, todėl pašnekovas, remdamasis savo patirtimi, rekomenduoja vėsinimo klausimą apgalvoti dar namo statybų pradžioje. „Nors kai kurie išsigąsta, kad tai sudėtinga sistema, bet ji montuojama tikrai paprastai, aišku, svarbu, kad sistemos instaliuotojas būtų su ja susipažinęs ir turėtų tinkamas žinias“, – sako R. Mackonis.
Atliko eksperimentą
Tadas Sprindžiūnas, savo name kapiliarinę vėsinimo sistemą turintis jau penkerius metus, sako šiomis dienomis, kai lauke taip karšta, kambariai mansardiniame aukšte (su stoglangiais) prišiltų taip, kad juose būtų neįmanoma gyventi, visgi situaciją gelbsti inovatyvi vėsinimo sistema.
„Mėgstu stebėti, kaip tam tikri įrenginiai veikia namuose. Vieną karštą dieną palyginau, ką rodo termostatai skirtinguose sodybos kambariuose. Temperatūra vonios kambaryje, kur kapiriarinės sistemos nėra, buvo +29 oC, o greta esančiame miegamajame, kur ši sistema veikia, net šešiais laipsniais mažesnė – +23oC. Kambario drėgmė taip pat yra labai komfortiška. Ir pats pastebėjau, ir sodybos svečiai vis atkreipia dėmesį, kad pojūtis kaip karštą vasaros dieną užeitum į vėsų rūsį. Jausmas labai geras, malonus, komfortiškas“, – tikina T. Sprindžiūnas.
Pašnekovas taip pat priduria, kad jam patinka, kad ši sistema neskleidžia jokių garsų, nepučia, nešvokščia, dėl jos nereikia darinėti langų: „Turint tokią vėsinimo sistemą, nerekomenduojama darinėti langų, nes tuomet ji ima dirbti neefektyviai, bet tam ir nėra jokio poreikio. Sodyboje įrengta ir vėdinimo sistema, kuri suteikia tą gryną orą, užtikrina jo cirkuliaciją namuose, tad langų darinėti tiesiog ir nereikia. Teisybę pasakius, pats nesu girdėjęs apie geresnį sprendimą Lietuvoje, kad per tą pačią trasą veiktų ir šildymas, ir vėsinimas“.
Tai ne tik skirtumas: karšta ir vėsu, tai bendras pojūtis
Paklausus T. Sprindžiūno, kodėl prieš penkerius metus jis nepabijojo savo namuose diegti tokią naują, modernią sistemą, pašnekovas sako, kad jam labai patiko pati kapiliarinės šildymo ir vėsinimo sistemos su „BEKA“ kapiliariniais vamzdelių kilimėliais idėja bei veikimo principas: „Paskaičiau, kad pasaulyje ši sistema sėkmingai naudojama, ypač kai diegiama kartu su geoterminiais gręžiniais, todėl nusprendžiau pats išbandyti. Šiandien jau neįsivaizduoju, kaip reikėtų be vėsinimo gyventi. Mums itin aktualu tai miegamuosiuose, kurie yra antrame aukšte, o langų darinėti nenorime, nes tai neefektyvu ir nepatogu“.
Pašnekovas sako, kad dažnai iš aplinkinių sulaukia klausimų – kaip tas vėsinimas? Ar pasiteisino? Ar verta? Kiti dar ir replikuoja, kad kiek tos vasaros Lietuvoje. T. Sprindžiūnas sako, kad tokiems skeptikams geriausia ne pasakoti, o gyvai parodyti, koks to vėsinimo efektas. „Žmonės, užėję į namus ir pajutę, koks skirtumas, lieka sužavėti. Tai ne tik karšta ir vėsu, tai bendras pojūtis, kuris leidžia ilsėtis, jausti malonumą būnant namuose, o ne „tirpti“ iš karščio“, – pasakoja pašnekovas.
Inžinerinė sistema, „gimusi“ iš poreikio gyventi tvariau, komfortiškiau
Kaip sako „Tenko Baltic“ įmonės pardavimų vadovas Mindaugas Budrys, nors kapiliarinė sistema iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtinga, visgi ji labai artima gamtai, žmogui ir jo kūnui: „Šilumos reguliavimas gamtoje vyksta vandenį cirkuliuojančiais kapiliarais, pvz., augalų lapuose arba po žmogaus oda. Vanduo perduoda šilumą tūkstančius kartų geriau negu oras, ir todėl daug kartų efektyviau. Taip ir ši sistema susideda iš daugybės plonyčių 3–4 mm vamzdelių, kuriuose cirkuliuoja vėsus arba šiltas vanduo, priklausomai nuo sezono (vasara ar žiema). „BEKA“ kapiliariniai kilimėliai integruojami į patalpą supančias plokštumas labai arti paviršiaus ir tokiu būdu užtikrina labai komfortišką, natūralų šilumos ir vėsos perdavimą patalpose“.
Kuo ji skiriasi nuo įprastinių vėsinimo įrenginių, pavyzdžiui, kondicionierių? „Naudojant šią sistemą, patalpas vėsiname be jokio oro judėjimo, įprastai sakant „pūtimo“. Dažnu atveju, apie šį privalumą pirmiausia sako jau šią sistemą turinčios šeimos ar biurų darbuotojai. Žmonėms tai ypač aktualu namuose, kai yra mažamečių vaikų ir biurų patalpose, kur dirba daug žmonių. Kondicionieriai paprastai yra nesutarimų ir galimų peršalimo ligų priežastimi, kai vieniems kyla diskomfortas dėl šalto oro srovių, o kitiems reikia daugiau vėsos, nes jų darbo vieta – kiek toliau nuo kondicionieriaus. Aktyvavus paviršius šildymui ir vėsinimui, visoje patalpoje temperatūra būna tolygi ir komfortiška“, – sistemos privalumus vardija specialistas.
M. Budrys pastebi ir tai, kad itin paprastas sistemos eksploatavimas: „Žmonėms patinka, kad šiai sistemai nereikalinga priežiūra (svarbu sistemos įrengimo metu užtikrinti, kad nebūtų koroziją skatinančių medžiagų ir sistema būtų užpildyta tinkamai paruoštu vandeniu), nes ją sudaro plastikiniai vamzdeliai, kuriais cirkuliuoja vanduo, tad nėra poreikio keisti filtrus, pildyti įrenginius specialiomis dujomis, kitomis medžiagomis“.
Pasak inžinerijos įmonės specialisto, kapiliariniai kilimėliai ypač tinka eksploatacijoje kartu su gruntas-vanduo šilumos siurbliais, tokia vėsinimo sistema yra 15–25 kartus efektyvesnė nei įprasti kondicionieriai. O tiems, kas baiminasi, ar tai ilgaamžis daiktas, M. Budrys turi džiuginantį atsakymą: „Kapiliarinių kilimėlių ilgaamžiškumas yra 50 metų ir daugiau“.
Tiek dirbti, tiek gyventi ten, kur galima turėti tokį mikroklimatą, kuris yra patogiausias, maloniausias – didelis privalumas. Ne veltui, vis daugiau ne tik individualių namų, tačiau ir biurų, komercinės paskirties pastatų renkasi šį modernų, efektyvų ir žmogaus sveikatai palankų būdą vėsintis.
Kaip sako specialistas, geriausias sprendimas tiems, kas nori įsitikinti, kaip veikia kapiliarinė sistema – užsukti į „Tenko Baltic“ biurą, įsikūrusi Vilniuje, Žirmūnų g. 139A, kur galima pajausti, kaip karštą vasaros dieną gera būti malonioje vėsoje.
Daugiau informacijos apie kapiliarinę vėsinimo sistemą galite rasti: www.tenko.lt
Užsakymo nr.: PT_84604905