Jau antrą sezoną pradėję „Interjero dialogai“ sukvietė ekspertus patyrinėti „Dizaino renesansą. Naują požiūrį į istorinių pastatų atkūrimą ir transformaciją“. Kas yra autentiškumas ir kaip jį išlaikyti derinant istorinius bei šiuolaikinius elementus, kaip užtikrinti dabartinius žmonių poreikius nepažeidžiant paveldo vertybių bei kaip kurti modernų, harmoningą santykį su istorinėmis erdvėmis ir pastatais? Savo mintimis renginyje dalinosi architektas ir kultūros veikėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Žebrauskas, architektė bei tapytoja Edita Stankevičiūtė-Righetto, bendrovės „Eikos statyba“ vadovas Almantas Čebanauskas.
Istorinių pastatų ir erdvių atkūrimas: tik saugoti ar kūrybiškai pritaikyti?
Kas yra autentika? Ką ir kaip turime saugoti? Ar esame susitarę su visuomene? O gal paveldo saugojimas yra tik institucijų monopolis, o mes tik nuolankūs stebėtojai? Nuo Garliavos bažnyčios renovacijos istorijos iki Vilniaus oro uosto pastato diskusijų, suskaldžiusių visuomenę ar Valdovų rūmų precedento – tai tik keletas pokalbio temų, kurias iš skirtingų perspektyvų „Interjero dialoguose“ nagrinėjo profesionalai.
Anot Algirdo Žebrausko, žmonės visais istorijos laikotarpiais statė, plėtojo atsispirdami nuo to, ką sukūrė praeities kartos. Pasaulyje yra įdomių sprendimų, kaip istorinis, autentiškas pastatas yra natūraliai integruojamas bei pritaikomas naujiems poreikiams, pavyzdžiui, Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplytėlė bazilikoje. Architektas pabrėžia idėją: „Italai plėtė saugodami. Integruoti - tai palikti kaip laiko dvasią, bet netrukdančią gyventi pasikeitus kontekstui, poreikiams“.
Kaip rasti kompromisą, kai reikia įvertinti laiką, poveikį ir šios dienos poreikį? Edita Stankevičiūtė-Righetto išsakė kritinę nuomonę apie Valdovų rūmus, dar idėjos pradžioje sulaukusius prieštaringų profesionalų ir visuomenės vertinimų. Architektė pritaria, kad turime funkcionuojančią kultūrinę erdvę, tačiau, jos manymu, „bet koks šiuolaikinis pastatas veiktų taip pat, o nauja architektūra galėjo atrasti unikalų santykį su senais pastatais“.
Keliami klausimai nesitiki vieningo atsakymo. Tuo „Interjero dialogai“, dalyvavusios auditorijos ir bendrai profesionalų bendruomenės nuomone, yra žavūs bei prasmingi. Jie skatina ieškoti geriausių pavyzdžių Europoje ir pasaulyje, mąstyti brandžiai ne tik apie neliečiamą ar nepajudinamą saugojimą, bet iš istorijos ateinančios atminties gyvastį, kuri gali ir turi būti pritaikyta šiandienos žmogui, kad padėtų kurti ateitį.
Šis ir jau buvę renginiai visiems besidomintiems yra lengvai ir patogiai pasiekiami. „Interjero dialogų“ įrašus galima peržiūrėti „YouTube“ https://www.youtube.com/@INTERJERODIALOGAI. Kviečiame dizaino, architektūros bendruomenės narius, visus besidominčius geresnės aplinkos kūrimu prisijungti prie „Interjero dialogų“ auditorijos.
„Interjero dialogai“ - erdvė, kur susitinka interjero dizaino ir architektūros požiūriai, gimsta naujos idėjos
Jau antrą sezoną skaičiuojantis „Interjero dialogų“ ciklas – bendra kelių interjero srityje dirbančių įmonių iniciatyva, kurioje dalyvauja architektai, NT vystytojai ir statytojai, aplinkos bei gerbūvio specialistai. Diskusijų tikslas yra suburti savo sričių profesionalus į kūrybišką bendruomenę ir sugeneruotas idėjas pristatyti visiems žmonėms, besirūpinantiems šiuolaikiškų namų, darbo vietos bei aplinkos kūrimu.
Praėjusiais metais vykusio pirmojo „Interjero dialogų“ ciklo metu į diskusijas įsitraukė beveik 200 įvairių specialistų, dar keli šimtai domėjosi renginių medžiaga.
Pasak diskusijas organizuojančios įmonės „Trukmė“ prekės ženklo ambasadoriaus dizainerio L. Jurevičiaus, tokio formato renginiai yra būtini nuolatiniam specialistų tobulėjimui, nes interjero dizainas ir architektūra – itin dinamiškos sferos, o klientų lūkesčiai – labai dideli.
„Ciklas „Interjero dialogai“ yra itin prasmingas projektas, kuris užpildo informacijos spragą tarp interjero dizaino ir architektūros srities specialistų Lietuvoje. Idėja gimė natūraliai, nes mūsų šalyje turime daug aukštos kompetencijos specialistų ir tarptautiniu mastu pripažintų asmenybių dizaino ir architektūros industrijoje, todėl norime suteikti platformą dalintis jų patirtims ir kompetencija, – sako diskusijas moderuojantis L. Jurevičius. – Diskusijos metu vyksta idėjų ir nuomonių mainai, kurie prisideda prie geresnių sprendimų – nuo individualių klientų namų ar biurų interjero iki visos miestų aplinkos, viešųjų erdvių ir architektūros vizijos formavimo. Apjungdami kolegų jėgas, sukuriame pridėtinę vertę visiems žmonėms ir kuriame patrauklesnę, funkcionalesnę aplinką“.
2025 metų „Interjero dialogų“ ciklas apims itin platų temų ratą. Planuojama, kad bus aptarti interjero ir architektūros istoriniai aspektai, tautinis savitumas dabartiniuose interjeruose, aplinkos įtaka žmogaus gyvenimo būdui, viešųjų bei komercinių erdvių mados. Taip pat bus kalbama apie šiuolaikinių namų evoliuciją ir inovacijas, tvarumą, spalvų psichologiją, neurologijos pasitelkimą gyvenamųjų ir darbo erdvių projektavime ir, be abejo, apie interjero tendencijas, t. y., kokioje aplinkoje gyvensime ryt ar net po kelių dešimtmečių. Daugiau įdomių pokalbių, įžvalgų, diskusijų http://www.interjerodialogai.lt/
Entuziastų iš verslo idėja įgauna pagreitį
Ciklą „Interjero dialogai“ inicijuoja ir kūrybos procesus skatina kelios susivienijusios, interjero srityje veikiančios įmonės: baldų projektavimo ir ruošinių gamybos įmonė „Trukmė“, pastatų elektros sprendimų bendrovė „Jung“, ąžuolinių interjero gaminių įmonė „Medžio stilius“, dangų įmonė „Intero“, buitinės technikos konsultantai ir tiekėjai „Prenta“, plytelių tiekėja „Bygma“, molio tinko gamintoja „Mr. Clay“ ir interjero elementų iš akmens gamintojai „Marmo ARC“.
Kaip pasakoja įmonės „Trukmė“ rinkodaros vadovė Reda Salominienė: „Mums visada rūpėjo kalbėti ne tik apie produktus, bet matyti plačiau, analizuoti ir su profesionalais diskutuoti, kas šiuolaikinio žmogaus aplinką daro palankią emocinei ir fizinei sveikatai. Džiugu, kad tarp įmonių radome bendraminčių, kurie dar labiau išplėtė minties ratą, taip atsirado mums patiems įdomios temos apie inovacijas, tradiciją, paveldą ir istorinę pastatų, erdvių atmintį, jos įtaką visuomenės ateičiai. Kolegų pokalbiai išsirutuliojo iki įdomios, profesionalios ir sparčiai augančios bendruomenės - „Interjero dialogų“, o pačią idėją entuziastingai parėmė įvairių sričių ekspertai, pripažinti profesionalai“.
„Interjero dialogų“ rengėjai yra atviri visiems, kuriems įdomu giliau nagrinėti visuomenės raidos problemas per interjero, erdvių, pastatų, visos aplinkos kūrimo galimybes bei perspektyvas. Kiekviena įmonė ar individualus kūrėjas turi savitą požiūrį, patirtį ir potencialą, kuriuos apjungus „Interjero dialogai“ gali tapti universalia, atvira ir įkvepiančia platforma inovatyviems sprendimams, kuriais galėsime pagrįstai didžiuotis.