Trenkė į pelkę, o nukentėjo namuose esanti technika
Vilnietis Marius Kuckailis pasakoja, kad visai neseniai nuo jo šeimos įsikėlimo į naujus namus, jiems teko patirti žaibo „krikštą“.
„Prasidėjus didelei audrai, stebėdami ją pro langą, staiga pamatėme, kad į pelkę, esančią miške, visai greta mūsų namo (nepilnai šimto metrų), trenkė galingas žaibas. Buvome drąsus, manėme, kad su šiuolaikinėmis technologijomis, naujos statybos name negali būti jokių bėdų dėl žaibo, tad nepasivarginome išjungti jokių prietaisų iš elektros lizdų. Visgi, dienos eigoje pastebėjau, kad neveikia televizorius. Dar po kiek laiko – dingo internetas, pasižiūrėjau – sugedęs modemas. Netrukus ir žmona pastebėjo, kad nebeveikia išorinės namo kameros. Dar po kiek laiko atkreipėme dėmesį, kad „nebedirba“ ir šilumos siurblys“, – pasakoja vyras.
Vyriškis sako, kad tik vėliau suprato, jog sugedo visi įrenginiai, kurie turėjo kažkokią sąsają su namo išore: per kameras – pažeistas kamerų įrašymo įrenginys, per temperatūrų daviklį – paveiktas šilumos siurblys, per antenas – sugadinti televizoriai.
M. Kuckailis džiaugiasi, kad jie su žmona buvo apdraudę savo turtą, kitu atveju – visų prietaisų taisymas, detalių keitimas jiems būtų kainavę išties ne mažą pinigų sumą.
„Labai keista patirtis, nes niekada nebūtume net pagalvoję, kad mums taip gali nutikti. Kai kuriuos prietaisus reikėjo keisti, kai kuriuos remontuoti. Pasiskaičiavome, kad jei nebūtume apsidraudę, nuostoliai būtų siekę apie 3 tūkst. eurų“ – teigia vilnietis.
Specialistas aiškina nelaimės priežastis
„Kalbant apie Mariaus patirtą „krikštą“, tai akivaizdu, kad name nebuvo įrengta apsauga nuo žaibo sukelto viršįtampio“, – komentuoja elektros instaliacinių medžiagų gamintojo dukterinės įmonės Lietuvoje UAB „OBO Bettermann“ produkto vadovas Valdas Stančikas.
Pasak jo, šiandien tarp žmonių vis dar vyrauja klaidinga nuomonės apie žaibų sukeliamus padarinius, nors, iš tiesų, norint išvengti tokių nelaimių – būtina apsaugos nuo žaibo sistema.
„Šalia namo į pelkę pataikius galingam žaibo išlydžiui, aplink smūgio tašką susidaręs galingas elektromagnetinis laukas suindukavo pavojingus iki keliasdešimt tūkstančių voltų vitršįtampius elektros grandinėse, elektrotechnikos ir elektronikos prietaisuose. Tai ir buvo įvairių įrenginių gedimo priežastis. Toks poveikis gali siekti iki 2 km atstumą. Šioje teritorijoje elektroninės sistemos gali būti paveiktos ir netiesioginio žaibo išlydžio“, – aiškina V. Stančikas.
Anot jo, jei žaibo išlydis būtų pataikęs tiesiogiai į namą, pasekmės būtų buvusios liūdnesnės – būtų kilęs gaisras.
Žaibai tampa vis pavojingesni
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas pasakoja, kad statistiškai, per metus mūsų šalyje susidaro per 40 tūkst. žaibų, kurie, kaip ir M. Kuckailio šeimos atveju, gali būti ypač pavojingi žmonių turtui.
„Žaibas – tai galinga elektros srovės iškrova, kuri susidaro atsiradus skirtingiems potencialams tarp įsielektrinusių perkūnijos debesų ir žemės arba tik tarp debesų. Žaibai dažniausiai atsiranda perkūnijos metu bei yra lydimi ryškios šviesos, garsaus trenksmo bei elektromagnetinio spinduliavimo“, – aiškina dr. D. Valiukas.
Specialistas sako, kad perkūnijų sezonas įprastai mūsų šalyje prasideda vasarą, tačiau vadovaujantis pastarųjų metų tendencijomis, galima teigti, jog tokie gamtos reiškiniai yra vis dažnesni ir ankstyvą pavasarį.
„Nors dažniausiai žaibai ir audros priskiriami šiltajam metų laikui, paskutinių kelių metų praktika rodo akivaizdžius pokyčius. Jei anksčiau perkūnijos prasidėdavo gegužės ar birželio mėnesiais, tai dabar vis dažniau šiuos reiškinius galime pastebėti balandį ar net kovą“, – sako dr. D. Valiukas.
Žala – dešimtys tūkstančių eurų ir daugiau
Draudimo bendrovės „If“ privataus turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius teigia, kad nors bendroje namų turto žalų statistikoje šio gamtos reiškinio sukeltos žalos sudaro tik nedidelę dalį, jų sukelti nuostoliai gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
„Žaibų sukeltos žalos sudaro nedidelę, maždaug 5 proc. dalį, tačiau svarbu pabrėžti, kad padariniai finansiškai būna labai skausmingi. Naujausias įvykis, kai dėl elektros gedimų kilęs gaisras sunaikino namo mansardą ir stogą, atnešė 81 tūkst. eurų nuostolių“, – pasakoja T. Sinkevičius.
Pasak jo, dažniausiai nuo žaibų sukeltų viršįtampių nukenčia kompiuterinė technika, elektros instaliacijos, televizoriai.
„Nuostoliai gali būti įvairūs, priklausomai nuo įvykio aplinkybių, tačiau namų ūkyje dažniausi nuostoliai būna padaromi įvairiems elektros įrenginiams, kurių kiekvieno namuose šiais laikais yra labai daug. Tokiais atvejais vidutinė išmoka siekia 700 eurų. Įmonių turte gali nukentėti brangūs gamybiniai įrenginiai, o nuostoliai kartais siekia ir šimtus tūkstančių eurų“, – teigia T. Sinkevičius.
Geriausias būdas užtikrinti namų saugumą
Augant žaibų intensyvumui, iškyla poreikis saugotis tiesioginio ir ypač netiesioginio žaibo išlydžio poveikio, o tam yra reikalinga apsaugos nuo žaibų sistema. Pasak V. Stančiko, teisingai suprojektuoti patikimą apsaugos sistemą – sudėtingas uždavinys, todėl vertėtų rinktis tik kompetentingus specialistus. Ne ką mažesnę reikšmę, įrengiant apsaugos nuo žaibo sistemą, anot V. Stančiko, turi ir naudojamų medžiagų kokybė, kuri turėtų užtikrinti, kad sistema patikimai tarnautų ne vieną dešimtmetį.
„Norint užtikrinti kokybišką apsaugą, patariu kreiptis į patikimus ES gamintojus, kurių įranga atitinka visus reglamentuojančių standartų reikalavimus ir suteikia ilgalaikę garantiją. Kartu su montavimo bei priežiūros darbų kokybe, tai lemia sistemos patikimumą ir ilgaamžiškumą“, – sako specialistas.
V. Stančikas aiškina, kad visavertę apsaugos nuo žaibų sistemą sudaro išorinė (neleidžianti kilti gaisrams) ir vidinė (sauganti elektros prietaisus) apsaugos.
„Išorinę apsaugą, paprastai kalbant, sudaro žaibolaidžiai. Po žaibo smūgio į objektą, tinkamai įrengtas žaibolaidis priima žaibo srovę ir nuveda ją į žemę. Žaibo srovė turi sklisti nepažeisdama saugomo objekto ir žmonių, esančių to objekto viduje ar išorėje.
Europos Sąjungoje (taip pat ir Lietuvoje) galiojantis standartas IEC 62305 (Lietuvoje LST EN 62305) reglamentuoja kompleksinės apsaugos nuo žaibo sistemos projektavimą, montavimą ir priežiūrą. Remiantis šiuo standartu, sumontuota pasyvi išorinės apsaugos nuo žaibo sistema maksimaliai padidina apsaugos patikimumą.
Vidinė apsauga užtikrina elektrinių prietaisų nepažeidžiamumą. Šiuolaikinė statistika patvirtina, kad nuostoliai dėl žaibų sugadintos aparatūros yra katastrofiškai augantys, ypač įvertinus duomenų praradimus, įrenginių prastovas. Taigi, čia į pagalbą ateina viršįtampio ribotuvai, kurie žaibo iškrovos atveju sumažina elektros įtampos šuolius ir neleidžia pažeisti prietaisų“, – pasakoja V. Stančikas.
Pasak jo, kartais klaidingai manoma, kad užtenka tik išorinės apsaugos nuo žaibo, nors iš tiesų įrengus išorinę apsaugos nuo žaibo sistemą būtinai reikalinga ir vidinė apsauga, kitu atveju – gali atsitikti nelaimė.
„Netinkamai įrengta apsaugos nuo žaibo sistema gali ne apsaugoti, o kaip tik – sukelti gaisrą pastate, sugadinti įrenginius. Todėl rekomenduojama kreiptis pas savo srities profesionalus, kurie gali suprojektuoti ir įrengti kokybišką apsaugą nuo žaibo“, – pataria ekspertas.
Norint pasiekti maksimaliai efektyvų apsaugos rezultatą, apsaugos nuo žaibo sprendimai turi būti pritaikyti konkrečiam pastatui.
Anot jo, savo ir savo artimųjų gerovės kalviais esame tik mes patys, todėl į žaibo grėsmę neturėtume numoti ranka. „Nereikėtų laukti, kas bus rytoj, o jau šiandien būti atsakingiems už savo sveikatą ir turtą“, – sako UAB „OBO Bettermann“ produkto vadovas.
Daugiau informacijos apie profesionalią apsaugą nuo žaibo galite rasti čia: https://obo.lt/lt-lt/gaminiai/Gaminiu-ypatybes-3212.html
Užsakymo nr.: PT_84474573