Tomo požiūris į gyvenimą ir karjerą unikalus. Jis įsitikinęs, kad kiekvienas yra per žingsnį nuo sėkmės, tačiau nuo pozityvių pokyčių žmones kartais kausto baimė dėl ateities, visuomenės primestos nuostatos ir mokyklos suole neteisingai įskiepytos programos.
„Kad ir kaip ramiai ir rutiniškai gyveni, gyvenimas bent kartą supurto kone visus. Svarbiausia – kaip į viską reaguojame. Nuopuoliai, netektys ir kitos trauminės patirtys yra augimo elementai. Bet koks teigiamas dalykas turi minusų. Ir atvirkščiai – bet koks negatyvas atneša kažką gero.
Mokykloje vis dar moko šitaip: čia skaičiai, čia raidės, čia universitetas, čia šeima, čia paskola. Reikėtų paklausti pagal panašų modelį gyvenančių žmonių, ar jie tikrai laimingi? Ar laiko save sėkmingais? Ar į šį klausimą senjorai apie save atsakytų su valiūkiška šypsena veide – va čia tai gyvenau, va čia tai patyriau? Tokių žmonių vienetai.
Todėl nereikia savęs riboti kažkada įdiegtomis tiesomis. Įsiklausius į savo pašaukimą, kosminiu greičiu atsiveria neribotos galimybės į naujas, jaudinančias patirtis“, – įsitikinęs jis.
Pirmasis uždarbis ir juodas karjeros debesis
Pašnekovas prisimena, kad ant sportinių šokių parketo pirmąkart atsidūrė ketverių, ant jo sukosi gerą dešimtmetį. Į profesionalią šokėjo karjerą buvo investuota daug laiko ir lėšų: Tomas aktyviai treniravosi žymiausiuose šalies šokių klubuose, praktikavosi Italijoje ir Vokietijoje, dalyvavo kone visuose Lietuvos ir Europos čempionatuose. Pastarajame su šokių partnere užėmė ketvirtąją vietą – tai, pasak jo, itin rimtas įvertinimas mūsų šaliai.
Partnerei patyrus rimtą traumą, šokėjai pasuko skirtingais keliais, tačiau judesys iš Tomo gyvenimo nedingo – atsirado hiphopas, gatvės šokiai, pasirodymai įvairiuose renginiuose ir televizijos projektuose. Šešiolikos jis sulaukė pasiūlymo sporto klube vesti trečio lygio aerobikos stepo treniruotes suaugusiems ir taip gavo pirmąjį rimtą uždarbį. Nuo to momento iš tėvų jis daugiau niekada neprašė pinigų. Kita vertus, nuskambėjus paskutiniam skambučiui vidurinėje, vis dar dar nežinojo, ką norėtų studijuoti.
„Dokumentus verslo administravimo studijoms už mane pateikė mama, tačiau universiteto suole ištvėriau vos pusmetį. Vėliau Londone studijavau mados vadybą ir rinkodarą (angl. fashion management and marketing).
Visgi išsilaikyti vien tik kremtant mokslus užsienyje sunku, todėl tuo pat metu įsidarbinau prestižiniame Londono prekybos centre „Harrods“, „Ralph Lauren“ vyriškų drabužių skyriuje. Bet ten ilgai neužsibuvau – mečiau mokslus, darbą ir grįžau į Lietuvą.
O po savaitės jau buvau vienas iš aštuonių Lietuvos šokėjų, atrinktų pasirodyti pasauliniame DJ Armin Van Buuren ture „Armin Only Mirage“. Pirminis užmojis buvo sušokti trylikoje koncertų skirtingose šalyse, tačiau vėliau dalyvavau ir kartu su didžėjumi scenoje pasirodžiusių atlikėjų soliniuose turuose. Taigi, 2010–2011 metais apkeliavau daug pasaulio. Atlygis nebuvo stebuklingas, bet patirtis – neįkainojama“, – apie šokių sugrįžimą į gyvenimą pasakoja Tomas.
Pakeliavęs po pasaulį ir patyręs spaudimą sugrįžti į studijų suolą, jis dar kartą bandė nupūsti dulkes nuo verslo administravimo vadovėlių, tik jau kitame universitete. Tačiau ir šis bandymas neišdegė – vos tik gavo pirmą solidų atlyginimą vienoje didžiausių draudimo kompanijų Lietuvoje, visą savo energiją ir laiką vyras sutelkė į karjerą. Tada dar nė blogiausiam sapne nesapnuodamas, kokį juodą debesį ji užtrauks.
Į Lietuvą gabena dievų salos energiją
„Balio saloje atsidūriau po didžiulio karjeros pokyčio – nutraukęs visus ryšius su draudimo bendrove, kuriai atstovavau ir buvau subūręs didelę komandą žmonių. Supratau, kad nei pačios įmonės, nei ten dirbusių ir tuo metu draugais laikytų kolegų požiūris į verslą yra kardinaliai kitoks nei mano. Pajutau, kad tuo metu mano gyvenimas tapo labai tamsus, ir tą tamsą atnešė būtent netinkama aplinka, kurioje praleidau tikrai daug laiko.
Uždaryti duris šiam gyvenimo etapui tapo geriausias sprendimas mano gyvenime – be abejo, sunkus ir reikalaujantis daug pastangų, nes išėjau į niekur. Tačiau su tuo pasitraukė visas negatyvas ir sunkumas“, – atvirauja Tomas.
Pašnekovas pasakoja į Balį pirmąkart nuvykęs dar su pasauliniu DJ turu. Tai buvo trumpa stotelė su daug skubėjimo, tad viską prisimena gana miglotai. Vis dėlto, sako jis, net ir tada salos energetika paliko didelį įspūdį: „Ne veltui tai vadinama dievų sala. Iki šiol manau, kad joje kiekvienas gali atrasti tai, ko ieško. Kartais Balyje atradimai aplanko ir neieškant. Kelionė į Balį man leido suprasti, kad iš gyvenimo noriu žymiai daugiau.“
Todėl, grįžęs į gimtinę, jis tęsė finansų kelią – 2018 metais atidarė savo finansų draudimo tarpininkų agentūrą. Kaip pats sako, joje viską pradėjo nuo nulio ir su visai kitomis vertybėmis bei požiūriu, nei buvo skiepytas ankstesnėje darbovietėje.
„Paradoksalu, nes vaikystėje buvo etapas, kai negalėjau pakęsti matematikos. Tačiau pamilti skaičius mane išmokė mylimas senelis, nuo to laiko finansų sritis man visada buvo ir bus artima.
Skaičius gali mėgti arba ne, bet mes visi kasdien tarp jų gyvename. Todėl galimybę padėti žmogui susigaudyti svarbiais investicijų ar verslo klausimais laikau didžiule dovana. Tik norint sulaukti sėkmės, šioje srityje svarbu negudrauti ir nesielgti savanaudiškai – energija turi būti nukreipta į pagalbą žmogui“, – atkreipia dėmesį Tomas.
Visgi viena svarbiausių dievų salos dovanų jis laiko naujas pažintis: „Balyje susipažinau su atlikėju iš JAV ir iš pradžių net nesupratau, kad bendrauju su žvaigžde. Jam, kaip paaiškėjo, priklauso viešbutis, kuriame tuo metu buvau apsistojęs. Jis suvedė mano kelius su vienu garsiausių Balio salos architektų, tikru savo profesijos virtuozu. Šio dėka saloje išdygo ne viena stulbinanti vila ir viešbutis, sėkmingai veikia keli jo valdomi prekybos centrai.
Žavėjausi autentiška Balio baldininkų kūryba, kurioje susilieja gamtos harmonija ir žmogaus preciziškumas, o pastaroji pažintis pažadino manyje tūnojusią aistrą architektūrai. Jau kuris laikas tuo domėjausi – esu pats piešęs ir brėžinius, ir įsirengęs savo namus. Mane domina viskas – nuo apšvietimo planavimo iki baldų funkcionalumo.
Todėl gilesnis vietinių pažinimas, jų amato meistriškumas ir meilė kiekvienam medžio raižiniui įpūtė dar daugiau įkvėpimo grįžti į Lietuvą ne tuščiomis. Norėjosi parvežti geros balietiškos energijos – taip gimė „WoodHub Gallery“ internetinė baldų ir interjero detalių parduotuvė. Ji atspindi baliečių filosofiją „Tri Hita Karana“, reiškiančią tris kelius į laimę – harmoniją tarp žmonių, harmoniją su gamta ir harmoniją su siela.“
Jaukūs baldai, dekoracijos, tekstilė ir namų kvapai iš natūralių medžiagų ir Balio amatininkų dirbtuvių į „WoodHub Gallery“ atrenkami ne masiškai, o kiekvieną jų kruopščiai apsvarstant atskirai. Todėl į mūsų šalį atkeliauja unikalų stilių, kultūrinę reikšmę ir egzotišką estetiką įkūnijantys gaminiai iš natūralios tekstilės, jūros žolių, ratano, tropinės medienos.
Tai tvarūs ir ilgaamžiai pasirinkimai, sklandžiai papildantys bet kokio stiliaus interjerą. Atidarydamas „WoodHub Gallery“, Tomas kartelę išsikėlė aukštai – ne tik suteikti komforto ir išskirtinumo kiekvieniems namams. Ne mažiau svarbu – įkvėpti gyvenimo poezijai, kurioje justi švelnus vėjo šiurenimas palmių lapuose, matyti pro tankią džiunglių žalumą besiskverbiantys saulės spinduliai bei girdėti, kaip jūros šnabždasi su vandenynais.
Keturi kamuoliukai ekrane
Paklaustas, ar gyvenime tiki atsitiktinumais, Tomas kategoriškas – jų nebūna: „Kai neužsiimame nesąmonėmis ir savo energiją nukreipiame tinkama linkme, viskas savaime susidėlioja į vietas. Į gyvenimą ateina ir galimybės, ir tinkami žmonės. Tačiau tai įvyksta tik tada, kai įsiklausome į save. Jeigu slopiname savo vidinį balsą, nestabtelime toje meditacinėje tyloje bent 15 minučių per dieną, gyvenimas mus mėto, vėto ir taršo į skirtingas puses. O tokiame triukšme dar sunkiau išgirsti savo mintis.“
Jis papildo, kad kūryba ne dėl pinigų vyksta su visai kitu polėkiu: „Žinau, ką reiškia dirbti iš reikalo, todėl dabar stengiuosi daryti tik tai, kas patinka, su gera energetika. Klausyti ir jausti energetiką išmokau Balio saloje. Skyrus šiek tiek laiko vidiniam pažinimui, galima pajausti ir verslo partnerių energetiką, vibracijos lygį, pritraukti žmones, kurie vertina save ir aplinką.
Jeigu apsupi save tinkamais žmonėmis ir pats ištransliuoji tinkamą energinę vibraciją, sektis pradeda daug geriau ir lengviau. Dar viena svarbi aplinkybė – antra pusė. Palaikymą gaunantys žmonės yra daug pranašesni už save nuolat kvestionuojančius.
Kodėl yra svarbu užsiimti veikla, kuri džiugina? Įsivaizduokite ekrane keturis kamuoliukus, ir nemirksėdami įsižiūrėkite tik į vieną iš jų – po kurio laiko kiti trys išnyksta, matome tik tą, į kurį žiūrime. Pabandykite, iš tiesų veikia. Taip pat ir gyvenime – matome tai, į ką nukreipiame savo mintis, visa kita smegenys ištrina. Kai užsiimame veikla, kuri nedžiugina arba jaučiame, kad ji skirta ne mums, smegenys vis tiek fokusuojasi tik į tai ir ištrina informaciją apie veiklą, kuri patiktų. Taip žmonės praranda galimybę daryti tai, kam galbūt jie apskritai gimė. Tačiau tik paleidę tai, kas nebevirpina širdies, į gyvenimą įsileisime naujas situacijas. Todėl aš niekada nedirbčiau nemėgstamo darbo. Žinoma, yra išlygų – kiekviename darbe reikės atlikti veiksmus, kurie mums galbūt nepatiks“, – svarsto Tomas.
Vienu didžiausių pasiekimų jis laiko gebėjimą šioje didelėje masėje ir triukšme atskirti grūdus nuo pelų – kardinaliai atsiriboti nuo jam netarnaujančių situacijų ir daiktų, nuo paskui save žemyn tempiančių žmonių, išsigryninti vertybes, skleisti pozityvią energiją, planuoti ir siekti tikslų.
„Mes pritraukiame tai, ką patys transliuojame į aplinką. Paslaptis – apsupti save tinkamais žmonėmis, kurie tave gerbia, myli ir kartu keliauja tavo sugalvotos idėjos link. Bet kokia mintis ir bet koks sumanymas kuriamas dukart – pirmąkart galvoje, antrąkart – realybėje. Kartais kūriniai prasilenkia. Tiek vienas, tiek kitas yra atsakingi procesai, bet prie antrojo prisideda komanda, klientai, aplinka.
Didžiausia sėkmė karjeroje – aplink save suburti tokių pačių vertybių žmones. Žmonių energetika kuria stiprų branduolį, kuris pritraukia sėkmę. Vienas lauke ne karys. Gali vienas pardavinėti rankdarbius, bet būsi kūrybininkas, amatininkas, ne verslininkas. Verslas yra žmonės, o žmonės yra vertybės.
Šiandien verslas įgauna visai kitą simboliką. Aš nei verslininkas, nei darbdavys – su kartu dirbančiais bendrauju kaip lygus su lygiu“, – sako „WoodHub Gallery“ įkūrėjas.
„Bus labai sunku, bet niekada nepasiduok“
Tomas atkreipia dėmesį, kad kūrybą svarbu suderinti su poilsiu ir erdve asmeniniam tobulėjimui:
„Man liūdniausia, kai žmogus dirba tik tam, kad turėtų stogą virš galvos ir neieško, kokia yra jo užduotis šioje žemėje, toje vietoje savęs nelavina. Nuolat bėgdami žmonės nepastebi, kaip praeina pavasariai ir ištisi metai. Jie nesupranta, kaip čia taip nutiko, kad kažkur nenuvažiavo, kažko neaplankė. Gyvenime yra daugiau sudedamųjų dalių, todėl atsakingai žiūrėti reikia ne tik į darbą, bet ir į asmeninį augimą, atrasti jam laiko.“
Blogas charakteris, pasak pašnekovo, neegzistuoja – visas asmenines savybes galima priversti veikti savo naudai. Tomas įsitikinęs, kad žmogus gimsta talentingas ir smalsus: „Sugebėti daryti tai, ko nemoka kiti – talentas. Būti pranašesniu kažkokioje srityje įdedant minimaliai pastangų – talentas. Tačiau talentas ant sofos blėsta, todėl pasikliauti vien sėkme nereikėtų. Talentą privalu lavinti, į tai įdėti darbo ir energijos. Iš prigimties smegenys yra tingios, todėl stengiuosi jas nuolat tobulinti, sužadinti. O dabar, kai daugelį dalykų apskritai galima daryti neiškėlus kojos iš namų, nematau jokių pateisinimų neaugti emociškai.“
Paprašytas pasidalinti, kas jam labiausiai padėjo nepalūžti sudėtingose gyvenimo situacijose ir iš jų netgi išpešti naudos, Tomas pirštu pirmiausia beda į pokyčių baimę. Ji, pasak pašnekovo, iš gyvenimo pasiglemžia gražiausias spalvas: „Kodėl nereikia bijoti kliūčių ir sunkumų? Man padėjo suvokimas, kad viskas yra labai laikina – mes visi kažkada užbaigsime savo kelionę, mūsų namuose kažkada gyvens nepažįstami. Laikinumo sąvoka logiškai paaiškina, kodėl nereikėtų bijoti. Vienintelis atsakymas – tingiu ir nenoriu pakankamai daryti, su šituo sutinku. Kita vertus, į šį pasaulį ateiname ne šiaip sau prabimbinėti, o kažko išmokti.“
Be to, svarbu atsikratyti įpročio situacijas vertinti tik teigiamai ar tik neigiamai, iš žodyno išmesti žodžius „gerai, blogai“. Būna situacijų, kai gyvenimas išties nešykšti išbandymų, kartais jie netgi nutinka greitai vienas po kito. Tokiais atvejais, pasak pašnekovo, vertėtų ištraukti save iš kasdienybės ir išvažiuoti įkvėpti gaivaus oro gurkšnio kitur. Tai atveria akis, leidžia pažvelgti į visas situacijas iš šalies ir suvokti, kad jos buvo tik eilinė pamoka ir dar vienas gyvenimo pametėtas šansas augti.
„Po absoliučiai visų man gyvenime nutikusių nemalonumų aš pasistiebiau aukštyn. Nebūtinai iš piniginės pusės, bet iš kūrybinės – vienareikšmiai. Yra tokia psichologinė praktika, išsprendžianti ir gydanti daugelį suaugusiųjų problemų. Meditacijos būdu prašoma žmogaus suteikti sau tai, ko neturėjo vaikystėje. Kitaip tariant, apkabinti savo vidinį vaiką. Savajam šiandien tarčiau: niekada nepasiduok. Bus labai sunku. Bet jeigu darysi tai, kuo tikrai tiki, sėkmė garantuota. Gyvenimas taps šviesiu ir pilnu tik dėl meilės – mylint ir save, ir patį gyvenimą“, – apibendrina Tomas Skrodenis, „WoodHub Gallery“ įkūrėjas.