Vienas skalbimas dabar – visa diena anksčiau
Nors skalbyklės šiuo metu tapo įprasta buities dalimi, šie prietaisai Sovietų Sąjungoje reiškė išskirtinę prabangą. Tačiau, net ir demonstravę tuometę technologinę pažangą ir tvirtą socialinį statusą, jie visiškai neprilygsta tam, ką dabar galima rasti kone visų namuose.
Apie šiandieninių prietaisų veikimą beveik nesusimąstome. Į jų būgną tereikia sudėti nešvarius skalbinius, į atskirus skyrelius pripilti skalbiklio, spustelėti keletą mygtukų ir pamiršti apie drabužius iki tol, kol juos prireiks džiovinti. Tačiau šis procesas prieš daugiau nei pusę amžiaus atrodė visiškai kitaip.
Skalbyklės „Riga“, SSRS piliečių namus pasiekdavusios iš Latvijos sostinėje esančios gamyklos, buvo pavadintos pusiau automatinėmis. Jose vienu kartu būdavo galima išskalbti apie 2 kg drabužių, o veikiantys prietaisai tuomet prilygo stebuklui. Lengva palyginti – net ir mažiausios šiuo metu rinkoje esančios „Beko“ skalbyklės, kurios gylis 41,5–44 cm, pajėgumas yra triskart didesnis. Toks prietaisas vienu kartu išskalbia iki 6 kg drabužių.
Didesnėse gamintojo skalbyklėse, kurias paprastai renkasi šeimos, telpa dar daugiau skalbinių – iki 10 kg. 6-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tiek drabužių būtų išskalbiama per 5–6 kartus. Tam prireikdavo kone visos dienos.
Dabartinės skalbyklės taip pat skalbia pagal skirtingas skalbimo programas, kurios pasirenkamos norimiems drabužiams ar audiniams skalbti. Sovietinių prietaisų naudotojai apie tai galėjo tik svajoti. Jie skalbinius tiesiog sudėdavo į skalbyklės talpyklą ir pripildavo karšto muiluoto vandens. Tada pradėdavo veikti vadinamoji maišymo funkcija. Specialūs ašmenys sukdavo drabužius muiluotame vandenyje. Ši aktyvaus skalbimo fazė trukdavo tik 6–8 minutes.
Jai pasibaigus, reikėdavo įjungti sukimo režimą. Vėliau – išpumpuoti distiliuotą muiluotą vandenį į kitą skalbyklės skyrių. Šis anuometinis skalbiklis galėdavo būti išpilamas arba naudojamas kitam skalbimui. Sukimas taip pat trukdavo 5–6 minutes. Tada „Riga“ skalbinius skalaudavo – į skalbyklės talpyklą reikdavo įpilti švaraus vandens. Prietaiso ašmenys drabužius sukdavo 3–4 minutes ir vėl tekdavo įjungti sukimo funkciją. Skalbiniai būdavo dar 2–3 kartus išskalaujami ir tik paskui procesas baigdavosi. Taip skalbimas atrodė sovietmečiu.
Naudoja ir vandenį, ir garus
Praėjusiame amžiuje skalbimo procesas vykdavo trumpais ciklais, kurių kiekvieną pradėti tekdavo rankiniu būdu. Tačiau tai tik gana nedidelis nepatogumas, palyginti su kitais būtinais veiksmais, pavyzdžiui, išpilti ar papildyti vandenį šeimininkės turėdavo pačios – skalbyklė to nedarydavo.
Todėl skalbti tekdavo valandą ar dvi. Šiame procese žmogui reikėjo dalyvauti nuolatos ir pačiam kaskart atlikti vieną ar kitą funkciją.
Savo ruožtu šiandien „Beko“ skalbyklės naudoja „Xpress“ programą, leidžiančią kasdien drabužius išskalbti ypač greitai – tik per 28 minutes. Tačiau tai tik dalis naujoviškumo. Pora kilogramų skalbinių, kurie užpildydavo dabartinių skalbyklių pirmtakes, su „Super Xpress“ programa išskalbiami dar greičiau – per 14 minučių.
Be to, šiandien „Beko“ skalbyklės leidžia rinktis skirtingas įvairiausių rūšių skalbinių skalbimo programas. Jos naudoja ne tik vandenį ir skalbiklį, bet ir garus. Garai švelniai ir veiksmingai pašalina purvą iš drabužių – taikoma speciali „SteamCure“ technologija. Visgi ne tik ji, bet ir „SteamCure Hygiene+“ skalbyklių „Riga“ vartotojų net nebūtų susapnuota. Ši technologija, taip pat naudodama garus, skalbimo ciklo pabaigoje iš skalbinių pašalina 99,9 proc. visų žinomų alergenų.
Tekdavo netgi iškirpti sagas
Visgi pirmose masinės gamybos skalbyklėse buvusi sukimo funkcija yra verta atskiro aptarimo. Jai tuomet naudotas specialus įrenginys, įmontuotas ankstyvųjų modelių skalbyklėse. Jis buvo skirtas skalbiniams sukti rankomis tarp dviejų suspaustų suktuvų.
Norint jais naudotis, reikdavo iš drabužių iškirpti sagas. Antraip jos galėjo perlūžti. Šeimininkės sagas vėl prisiūdavo prie sausų išskalbtų drabužių.
Vėlesni pusiau automatinių skalbyklių modeliai buvo gaminami su centrifugomis, kurios tiesiog išdaužydavo purvą iš skalbinių. Šie skalbyklių priedai buvo pardavinėjami atskirai. Todėl dalis šeimininkių, kurias tuometis procesas dėl akivaizdžių priežasčių išvargindavo per daug, drabužius plaudavo rankomis. Minėtas centrifugas jos pirkdavo atskirai ir jomis sukdavo skalbinius.
Šiandien „Beko“ šią funkciją pakeitė iš esmės. Gamintojo skalbyklės būgno sukimo greitį pritaiko tiek švelnesniam, tiek efektyvesniam rezultatui, užtikrindamos 400–1400 apsisukimų per minutę. 1975 m. Sovietų Sąjungoje buvo pradėtos gaminti visiškai automatinės skalbyklės. Visiškai automatizuotos buvo ir jų sukimo bei skalavimo funkcijos. Nors tuomet nukirpti sagų jau ir nebereikėjo, visgi drabužiai po tokio grubaus skalbimo atrodydavo lyg „nukankinti“.
Todėl dabartinės skalbyklės, pavyzdžiui, medvilne ar vilna rūpinasi itin švelniai. Ne veltui iš šių medžiagų pagaminti drabužiai, išskalbti „Beko“ skalbyklėse, atrodo net geriau nei prieš sudėti į būgną. Tai užtikrinama naudojant specialias programas skirtingiems audiniams.
Taigi skalbimas šiuo metu yra gerokai sumanesnis, paprastesnis, naujoviškesnis ir veiksmingesnis. Atlikusios milžinišką technologinį šuolį, dabartinės skalbyklės gerokai nustebintų savo pirmtakių naudotojus. Netgi tuos, kurie per didelius vargus į namus atsiveždavo visiškai automatines „Vyatka-Avtomat“. Todėl patogumas, lydintis kasdienį daugelio gyvenimą, tapo net nepastebimas. Netgi – negirdimas, nes „Beko“ skalbyklių, kurioms suteikiama 10 metų garantija, inverterių varikliai veikia itin tyliai. Kartu ir nematomas, prietaisuose naudojamiems garams skalbimo pabaigoje pašalinus visas bakterijas bei alergenus iš drabužių.
Nors dar ganėtinai neseniai ašmenys, sukantys muiluotame vandenį mirkstančius skalbinius, skrodė sovietinę realybę kaip didžiausios technologinės pažangos įrodymas.
Užsakymo nr.: PT_88393041