„Kurdami erdves gyvenimui ir darbui unikalioje Vilniaus vietoje, tiesiog negalėjome neatsižvelgti į jos diktuojamą gyvenimo ritmą: natūralumą, estetiką, gamtos ir kultūros dermę. Žvėryno atmosfera puikiai tiko atskleisti mūsų pasirinktą Kanso koncepciją“, – sako vystomo projekto valdymą atliekančios bendrovės „Resolut“ vadovas Paulius Šatikas.
Iš Japonijos kilęs „Kanso“ – tai paprastumo principas, reiškiantis „mažiau yra daugiau“. Ši koncepcija siekia sukurti harmoningą ir tvarkingą aplinką, kurioje nėra nereikalingų elementų. Tai minimalistinis požiūris, skatinantis paprastumą, funkcionalumą ir erdvės švarą, leidžiantis gyventi be chaoso ir perteklinių rūpesčių.
„Mažiau chaoso – daugiau tvarkos, mažiau rūpesčių – daugiau harmonijos, mažiau daiktų – daugiau emocijų, mažiau įsipareigojimų – daugiau laisvės. Tokius namus gyvenimui ir verslui kuriame Sakalų gatvėje“, – teigia P. Šatikas.
Projektas išsiskiria ir dėmesiu technologinėms inovacijoms: plėtotojai investuoja į sprendimus, leisiančius užtikrinti itin aukštą kasdienio gyvenimo bei darbo kokybę.
Tvarus ir apgalvotas projektas
Mažaaukštis, ramybės ir nedidelio kaimynų skaičiaus ieškantiems naujakuriams pritaikytas „KANSO Sakalų 4“ projektas, kūrėjų teigimu, ne tik įkūnija minimalistinę filosofiją, bet ir siekia tvarumo bei ilgalaikių sprendimų.
„Pastatas suprojektuotas taip, kad harmoningai įsilietų į aplinką ir kaimynystę, o didelis uždaras vidinis kiemas suteiks gyventojams privatumo bei ramybės. Architektūriniai sprendimai yra apgalvoti iki smulkmenų ne tik viduje, bet ir lauke: kuriame erdves maloniam ir atpalaiduojančiam laisvalaikiui tiek vaikams, tiek suaugusiems“, – teigia P. Šatikas.
Sakalų gatvėje kylantis pastatas užtikrins visus šiuolaikiniam gyvenimui būtinus patogumus: nuo požeminės automobilių stovėjimo aikštelės iki kasdieniam komfortui skirtų pažangių technologinių sprendimų.
„Patogiam gyvenimui mieste itin reikšmingas aspektas yra ne tik patys namai, bet ir jų aplinka bei galimybė paslaugas, pramogas bei žaliąsias ar miesto poilsio zonas pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku. Žvėrynas užtikrina šią prabangą, gyventojams pasiūlydamas tiek puikiai išvystytą infrastruktūrą, tiek didžiausią miesto parką bei gausias žalumos, ramybės oazes“, – sako NT ekspertas.
Žvėryne naujos statybos beveik nėra
„KANSO Sakalų 4“ išskirtinumą bei pirkėjų susidomėjimą lemia ne tik projekto sprendimai ir išskirtinė vieta, bet ir naujos statybos pasirinkimo šioje miesto dalyje trūkumas. Dėl daugelio priežasčių naujų projektų pasiūla šioje miesto dalyje yra itin ribota.
„Rajonas bei jo architektūra – itin saugomi ir vertinami, todėl gausios naujos statybos pasiūlos jame neverta tikėtis ir ateityje. Jai galimybes atveria tik reti konversijai tinkami sklypai, tačiau jų Žvėryne beveik nebėra“, – sako „Resolut“ vadovas.
Sakalų g. 4 statomas pastatas – taip pat plėtojamas konversijos būdu.
Žvėryno architektūra itin saugoma bei akivaizdžiai išsiskiria miesto kontekste dėl turtingos rajono istorijos, besitęsiančios nuo XVI amžiaus, kai teritorija priklausė garsiajai Radvilų giminei, kuri čia buvo įkūrusi medžioklės rezervatą. XIX–XX amžiuje Žvėrynas tarp miestiečių tapo populiarus kaip kurortinis rajonas su vandens gydyklomis ir pirtimis. Šiandien jis žavi savo medine architektūra, kuri suteikia rajonui ypatingą aurą.
„Kurdami naująjį projektą, jį statėme modernų, minimalistišką ir energiškai efektyvų, tačiau tiek savo formomis, tiek emociniu krūviu jis tvariai įsilies ir papildys turtingą Žvėryno istorijos paveikslą“, – teigia projekto valdymo bendrovės vadovas.
Ne pirmas Kanso filosofijos kūrinys
Sakalų 4 – jau ne pirmas „Kanso LT“ kūrinys Vilniuje, atliepiantis japoniškojo minimalizmo kuktūrą. Bendrovė pastaruoju metu yra sėkmingai išplėtojusi 72 butų gyvenamąjį projektą Užupyje, Polocko gatvėje, bei 36 butų projektą sostinės Senamiestyje, Labdarių gatvėje.
„Savo veiklą orientuojame į aukštesnės klasės erdves išskirtinėse vietose - ten, kur įsikursiantys žmonės ieško kokybės, ramybės ir komforto, kurį leidžia užtikrinti ne tik atsakingas plėtotojo požiūris, bet ir Kanso filosofija“, – sako P. Šatikas.
