Maksimalios leistinos palūkanos sumažintos, bet jos vis tiek pernelyg didelės ir gali siekti net 75 proc. Skolinimo prieinamumas ir reklamos ribojimai iš esmės nepasikeitė ir tai toliau sudaro sąlygas plėtoti šį ydingą verslą.
Greitąjį kreditą ir toliau lengva gauti tiek internetu, tiek kur nors prekybos centre, kur jį iš karto galima ir išleisti. Tokius kreditus teikiančios įmonės agresyviai reklamuojasi, taip teršdamos viešąją erdvę. Jos net tapo kai kurių renginių ir sporto asociacijų rėmėjomis. Tai diskredituoja pačią valstybę, nes tokia veikla yra ne kas kita, kaip finansinis lupikavimas.
„Google“ paieškos sistema ką tik ėmė riboti ir net drausti tokių įmonių reklamą. Argumentas – tai žalinga vartotojams paslauga. Deja, didelė dalis Seimo narių mano, kad tai – normalus verslas, toks pat kaip bandelių kepimas ar batų siuvimas.
Net ir įprastas skolinimas nėra tipiška ir įprasta paslauga. Būtent dėl nepakankamai prižiūrimo skolinimo 2008 metais pasaulyje ir Lietuvoje prasidėjo krizė. Nukentėjo tūkstančiai gyventojų, kilo nedarbo ir emigracijos banga. Tačiau kadangi krizės priežastys Lietuvoje oficialiai nėra įvardintos, krizės pamokos neišmoktos, didžioji dalis Seimo narių iki šiol nesupranta, kad jie, toleruodami amoralų greitųjų kreditų verslą, stumia tūkstančius gyventojų link naujų bėdų.
Tai, kad valdantieji politikai nesupranta šios veiklos rizikos ir ypatumų, liudija ir tai, kaip, keičiant įstatymą, buvo suformuluota vadinamojo apsisprendimo laikotarpio nuostata. Jei kreditą paėmęs asmuo apsigalvoja ir nusprendžia jo atsisakyti, jis gali per dvi dienas grąžinti pasiskolintus pinigus ir nemokėti palūkanų.
Tačiau kreditas – ne kokie nors batai ar televizorius. Ypač greitasis kreditas. Paprastai jis išleidžiamas nedelsiant ir grąžinti paprasčiausiai nebėra ko. Kuomet 2013 metais buvo pasiūlyta ši nuostata, ji turėjo būti įgyvendinta visai kitaip. Užpildęs prašymą kreditui gauti žmogus turėtų palaukti kelias dienas ir, jeigu neapsigalvotų, po kurio laiko galėtų gauti paskolą. Tai būtų tikrasis apsisprendimo laikotarpis, bet šio greitųjų kreditų įmonių atstovai įtikino politikus, kad nieko panašaus nereikia, nes tai neva kenktų verslui. Todėl dabartinė nuostata – tuščia ir deklaratyvi.
Dar dvi ydingos nuostatos, kurios liko galioti po įstatymo pakeitimo – vadinamieji „nemokami“ kreditai (dažnai reklamuojama, kad „pirmoji paskola – nemokama“) ir kredito pratęsimas. Paėmęs kreditą, žmogus kurį laiką gali nemokėti palūkanų, bet tai tik sukuria iliuziją, kad kreditas nekainuoja. Taip jis skatinamas paimti paskolą ir įviliojamas į finansinio lupikavimo liūną.
Dažnai toks „nemokamas kreditas“ susiejamas su kredito pratęsimo galimybe, nes, pasibaigus sutarties terminui, žmogus dažnai neturi iš ko jį grąžinti. Tuomet terminas pratęsiamas ir atrodo, kad viskas tvarkoje. Iš tiesų daugiau kaip trečdalis klientų susiduria su finansinėmis problemomis ir negali laiku grąžinti paimtų kreditų. Tačiau viešai pateikiama informacija, kad verslas veikia atsakingai ir viskas yra tvarkoje.
Iš tikrųjų tokie viliojimai „nemokamais kreditais“ ir terminų pratęsimai turėtų būti griežtai ribojami arba draudžiami, o paskola turėtų būti pradedama grąžinti ne vėliau kaip po mėnesio. Taip sumažėtų pagundų skolintis ir finansinių problemų tiems, kurie ima tokias paskolas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sieks sutramdyti finansinį lupikavimą Lietuvoje. Tam reikia dar labiau sumažinti leistinas maksimalias greitųjų kreditų palūkanas, riboti jų prieinamumą ir reklamą. Nes tokie kreditai yra ne kas kita, kaip finansiniai narkotikai. Ir elgtis su jais reikia taip pat, kaip su tikromis narkotinėmis medžiagomis. Riboti ir kontroliuoti, o ne toleruoti jų platinimą ir reklamą.
Politinė reklama bus apmokėta iš rinkiminės LŽVS sąskaitos
Užs. Nr. 2016-029-DJ/1