„Mūsų tikslas – užmegzti kuo daugiau ryšių su lietuviais, gyvenančiais užsienyje, ir sukurti jiems geriausias sąlygas sugrįžti į Lietuvą. Vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių šį procesą, yra augančios karjeros galimybės ir didėjantys atlyginimai. Prie šios iniciatyvos aktyviai prisideda šalies verslai ir startuoliai, o tai padės pagerinti tarptautinio įdarbinimo kultūrą Lietuvoje“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Diasporai draugiško darbdavio iniciatyva yra tik viena iš priemonių, padėsiančių sėkmingiau sugrįžti ir tęsti profesinę karjerą Lietuvoje įvairių kvalifikacijų ir kompetencijų darbuotojams. Kartu ministrė džiaugiasi, kad per pastaruosius ketverius metus į Lietuvą sugrįžo net 25 tūkstančiais daugiau žmonių, nei iš šalies išvyko.
„Daugiausia į Lietuvą grįžta 25–40 metų amžiaus užsienio lietuviai – aktyvūs darbo rinkos dalyviai, kuriems tikrai mūsų darbdaviai turi ką pasiūlyti. O mūsų užduotis – padėti jiems atrasti vieniems kitus“, – sako A. Armonaitė.
Diasporai draugiškų darbdavių daug, tik ne visi tai žino
Prieš kelerius metus „Renkuosi Lietuvą“ atlikta apklausa parodė, kad mūsų šalies darbdaviai vis dar turi daug klaidingų nuostatų dėl užsienio lietuvių. Tyrimo duomenys atskleidžia, kad darbdaviai buvo linkę rinktis specialistus, kurie išsilavinimą ir darbo patirtį įgiję Lietuvoje. Tokius sprendimus paskatindavo įsitikinimai, esą iš užsienio sugrįžę darbingo amžiaus žmonės turi ypatingų reikalavimų, sunkiau integruojasi į darbo rinką.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen sako, kad užsienio lietuviai, ypač išvykę prie dešimt, penkiolika ar daugiau metų, taip pat turėjo nemažai klaidingo įsivaizdavimo apie Lietuvos darbo rinką: atlyginimus, darbo kultūrą, galimybes dirbti nuotoliu.
„Realybė tokia, kad Lietuvoje jau veikia daug tarptautinių įmonių, vakarietiška darbo kultūra irgi tampa norma, o atlyginimai auga sparčiausiai visoje EBPO“, – teigia N. Morozaitė-Rasmussen.
Ji pastebi, kad tiek privačiame versle, tiek viešajame sektoriuje šiuo metu jaučiamas talentų trūkumas, tad darbdaviai itin lanksčiai žiūri į sugrįžtančiųjų poreikius.
„O koks talentas bus geresnis už tą, kuris pažįsta kultūrą, jaučia sentimentus šaliai, turi čia šeimą, draugų ir todėl galėtų greitai įsitraukti į mūsų darbo rinką ir joje išsilaikyti“, – pastebi viceministrė.
Todėl pernai vyko įvairių valstybės institucijų atstovų, užsienio lietuvių aktyvistų, veikiančių profesionalų klubuose, ir verslo atstovų pokalbiai apie sugrįžimo ir įsiliejimo į darbo rinką sunkumus ir galimus jų sprendimo būdus.
Iš šių diskusijų ir gimė diasporai draugiško darbdavio ženklelio iniciatyva, kurios tikslas – sklaidyti dar egzistuojančius mitus ir įtraukti užsienio lietuvius į mūsų darbo rinką, o verslo atstovus paskatinti dar atviriau pasitikti grįžtančius tautiečius.
Šioje iniciatyvoje pajėgas sujungė įvairios valstybės institucijos, tokios kaip Užsienio reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, diasporos organizacijos – Pasaulio lietuvių bendruomenė, „Global Lithuanian Leaders“.
N. Morozaitė-Rasmussen pasakoja, kad buvo nustatyti penki diasporai draugiško darbdavio kriterijai, tačiau, norint gauti šį statusą, pakanka atitikti tris iš jų.
Atrankos į darbo vietą vyksta nuotoliniu būdu ir (arba) įmonėje įsteigtos nuotolinės darbo vietos (savo svetainėje darbdavys skelbia apie nuotolinio darbo galimybes).
Tarpkultūrinė darbo ir įtrauki atmosfera (įmonė turi vidinį dokumentą, deklaruojantį atvirumo kultūroms, lygioms teisėms, kitas progresyvias nuostatas).
Komunikacija anglų kalba – vidinė ir išorinė (įmonės darbo skelbimai skelbiami LT ir EN kalbomis, vidinė komunikacija patogi tarptautiniams darbuotojams. Įmonė turi pagrindinius vidinius dokumentus ir anglų kalba).
Darbdavys yra nustatęs pradėjimo dirbti (angl. „onboarding“) procesą: organizacija turi tikslų įsitraukimo į darbo veiklą procesą ir (arba) mentorystės sistemą, pateikia naujam darbuotojui informacinį ir (arba) relokacijos informacinį paketą sklandžiai darbo pradžiai.
Lankstus darbo sutarties pasirašymo procesas ir sutarimas dėl darbo įmonėje pradžios termino.
Anot viceministrės, labai daug įmonių jau atitinka šiuos kriterijus, joms tereikia tai paviešinti arba atlikti minimalius pokyčius, pavyzdžiui, suteikti galimybę pretenduoti į darbo vietą nuotoliniu būdu, išversti dokumentaciją į anglų kalbą. Anglų kalba labai aktuali žmonėms, kurie kalba lietuviškai, tačiau daug metų dirbo tarptautinėse kompanijose ir jų profesine kalba tapo anglų kalba.
N. Morozaitė-Rasmussen pabrėžia, kad ši iniciatyva orientuota tiek į aukštos pridėtinės vertės, tiek įvairias kitas kvalifikacijas turinčius darbuotojus.
„Tokius kriterijus atitinkantis darbdavys pritrauks ne tik užsienio lietuvius, bet ir kitus jaunosios kartos darbuotojus, kurie ieško atviros, tarptautiškos, palankios darbo erdvės“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad ši iniciatyva nėra biurokratiškai reglamentuojama ir kontroliuojama, todėl labai paprasta tiek darbdaviams, tiek ieškantiesiems darbo: darbdavys turi užpildyti diasporai draugiško darbdavio deklaracijos formą, kurią galima rasti Užimtumo tarnybos puslapyje. Tuomet jis gauna kriterijus atitinkantį ženklelį, kuris bus rodomas prie jo įkeltų darbo skelbimų.
Darbo rinka Lietuvoje nenusileidžia vakarietiškai
Kalbėdama apie Lietuvos darbo rinką, N. Morozaitė-Rasmussen pabrėžia, kad jau dabar Lietuvos verslas dažnai dairosi būtent tų specialistų, kurie turi tarptautinę darbo patirtį.
„Tai lemia mūsų ekonomikos pobūdis. Daugelis mūsų šalyje pagamintų prekių eksportuojama. Pavyzdžiui, gyvybės mokslų sektorius eksportuoja daugiau nei 90 procentų savo produkcijos. Todėl tarptautinėje aplinkoje dirbusių patirtis yra labai vertinga tiek darbdaviams, tiek visai šalies ekonomikai“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
Ji atkreipia išvykusiųjų dėmesį į gerokai pasikeitusią situaciją: Lietuvoje veikia daug tarptautinių technologijų kompanijų, į jas jau grįžta užsienio lietuviai, kurie dirbo Singapūre, Silicio slėnyje JAV ar Londono finansų centre. Tokios darbo vietos, kurias jie rasdavo tik ten, dabar jau įprastas dalykas ir Lietuvoje.
Viceministrė džiaugiasi, kad Lietuvoje sėkmingai gyvuoja ir auga startuolių ekosistema ir nemažai jų yra įkurta iš užsienio sugrįžusių lietuvių, kurie šių veiklų ėmėsi pamatę puikias akceleravimo, inkubavimo priemones, finansavimo galimybes.
Šeimos narių integracija – itin svarbus veiksnys apsisprendžiant grįžti
Svarstantiems grįžti į Lietuvą ypač svarbios ne tik asmeninės profesinės karjeros perspektyvos, bet ir vaikų bei partnerių ar sutuoktinių (ypač jei jie nėra lietuviai) integracijos, mokymosi, darbo galimybės.
Būtent todėl kaip diasporai draugiško darbdavio kriterijus nustatytas anglų kalbos vartojimas įmonėje –galvojama ne tik apie profesinę anglų kalbą įvaldžiusius lietuvius, bet ir kitakalbius jų šeimų narius.
„Švietimas yra dar vienas iš bene pačių svarbiausių šeimos sugrįžimo klausimų. Džiaugiamės, kad jau yra nemažai mokyklų, kurios ne tik didmiesčiuose, bet ir visoje Lietuvoje ne pirmus metus gauna papildomus krepšelius, skirtus iš užsienio sugrįžusių lietuvių vaikų integracijai: moksleiviui gali būti paskirta išlyginamoji klasė ar grupė. Jei tokios nėra, nes ją skiria savivaldybė, gali būti skiriamos papildomos valandos mokytis lietuvių kalbos“, – sako N. Morozaitė-Rasmussen.
Ji akcentuoja, kad, palaikant ryšius su užsienio lietuviais, itin svarbu jiems teikti visą aktualią informaciją vieno langelio principu.
Šiuo metu portale www.griztu.lt yra paskelbta visų valstybės institucijų informacija, kuri gali būti aktuali grįžtantiems iš užsienio: nuo pensijų persikėlimo tvarkos, mokesčių sistemos iki vaikų švietimo, verslo steigimo galimybių.
N. Morozaitė-Rasmussen pabrėžia, kad rūpinimasis grįžtančiais tautiečiais neapsiriboja tik informacine sklaida.
„Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kuriomis dirbančių užsieniečių ir dirbančių lietuvių nedirbantys sutuoktiniai įpareigojami savarankiškai draustis PSD – taip jie turi galimybę gauti visas sveikatos paslaugas. Anksčiau šie asmenys neturėjo galimybės draustis savarankiškai, taigi negalėjo gauti ir visų reikiamų sveikatos paslaugų“, – apie labai svarbų pokytį informuoja viceministrė.
Be to, centralizuotai ir greitai imigracines, integracines paslaugas ir aukštos kokybės aptarnavimo lygio paslaugas galima gauti „International House“ Vilniuje ir Klaipėdoje.