Išvykusių tautiečių susigrąžinimas į darbo rinką – vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų. Tačiau norint, kad išvykę lietuviai savo karjerą rinktųsi tęsti gimtinėje, itin svarbu sukurti palankias darbo ir mokymosi sąlygas bei integracijos galimybes ne tik jiems, bet ir jų šeimų nariams. Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su partneriais įgyvendina diasporai draugiško darbdavio iniciatyvą, kurios tikslas – atliepti diasporos ir darbdavių poreikius: diasporos atstovus skatinti tolesnes karjeros galimybes rinktis Lietuvoje, o darbdavius – įdarbinti gyvenančius užsienyje ar ketinančius sugrįžti lietuvius jiems dar tebesant užsienyje.
„Diasporai draugiški darbdaviai atlieka ypač svarbų vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką. Jų atvirumas talentams iš užsienio skatina inovacijas ir konkurencingumą, o kiekvienas sugrįžęs ar atvykęs specialistas padeda stiprinti mūsų verslo aplinką ir kuria pridėtinę vertę Lietuvai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Privalumų daugiau nei trūkumų
Ką reiškia dirbti kompanijoje, kurioje neegzistuoja sienos, puikiai žino Lietuvių startuolio „TransferGo“ komanda. Įmonė, kurioje dirba daugiau nei 400 žmonių, turi biurus 3 šalyse ir tarpusavyje bendrauja daugiau nei 10 skirtingų kalbų. Įmonės komunikacijos vadovė Vilma Radzevičienė džiaugiasi, kad jų kolektyvą vis dažniau papildo ir iš užsienio sugrįžę kolegos. Visi jie – aukštos kvalifikacijos specialistai.
Tai, kad nuosekliai auga ne tik norinčių kurti gyvenimą bei profesinę ateitį Lietuvoje, bet ir realiai sugrįžtančių lietuvių skaičius, pastebi ir „Ignitis renewables“ personalo vadovė Božena Petikonis-Šabanienė. Tai ypač akivaizdu pastaraisiais metais, kai šalyje atsiranda darbo pozicijų, kurių iki šiol buvo tik užsienyje. Anot pašnekovės, iš svetur sugrįžę darbuotojai įmonėje šiuo metu sudaro maždaug 10 proc. visų darbuotojų.
Nors į po ilgesnio laiko iš svetur sugrįžusius darbuotojus kai kurie darbdaviai vis dar žvelgia skeptiškai, abi pašnekovės įžvelgia daugiau privalumų nei trūkumų: dirbusieji panašų darbą užsienyje sugrįžta su naujomis žiniomis, įgūdžiais ir patirtimi, kuriuos sėkmingai pritaiko čia, Lietuvoje.
„Sugrįžę darbuotojai dažnai pasižymi platesne pasaulėžiūra, įvairesniu patirties bagažu ir gebėjimu prisitaikyti prie įvairių darbo sąlygų. Vienas iš pagrindinių jų privalumų – globali darbo patirtis, kuri neapsiriboja tik lokaliais standartais. Jie dažnai būna matę kitokius verslo modelius, kultūrą bei darbo metodus, o tai leidžia būti inovatyviems ir pasiūlyti naujų idėjų. Be to, tokie darbuotojai paprastai yra tolerantiškesni, geba lengviau bendrauti su įvairių tautybių ir kultūrų atstovais. Tad darbdaviai, įžvelgdami šiuos pranašumus, gali puikiai pasinaudoti jų sukaupta patirtimi ir prisidėti prie organizacijos augimo ir vystymo“, – sako B. Petikonis-Šabanienė.
„Įmonėje dirbančių talentų įvairovę suvokiame kaip didžiulį pranašumą, ypač kai įmonė plečiasi į naujas rinkas ar kuria produkto inovacijas. Skirtingose šalyse užaugę, studijavę ar dirbę specialistai prisideda savo tarptautine patirtimi, žiniomis, įžvalgomis, papildo įmonės kultūrą naujais elgsenos modeliais. Taip spartiname inovacijų kūrimą, priimame labiau informuotus sprendimus žengdami į naujas rinkas, kokybiškiau atliepiame globalius klientų poreikius, geriau suprantame šalių, kuriose teikiame paslaugas, kultūrinius skirtumus“, – sako V. Radzevičienė.
Sugrįžti skatina skirtingi motyvai, o stebina išsisklaidę stereotipai
„Ignitis renewables“ personalo vadovė pasakoja iš grįžusių darbuotojų ne kartą girdėjusi gerų atsiliepimų apie pozityvius darbo kultūros pokyčius Lietuvoje, kurie lygiuojasi su vakarietiška ir skandinaviška darbo kultūra. Nors būtent nerimas dėl integracijos ir prisitaikymo vis dar išlieka vienu iš didžiausių iššūkių tiek darbdaviui, tiek pačiam sugrįžusiam darbuotojui.
„Lietuvoje darbo rinkos ypatybės gali skirtis nuo užsienio šalių, todėl kartais lūkesčiai gali neatitikti realybės. Pavyzdžiui, atlyginimo dydis mūsų šalyje yra mažesnis, jei lyginsime su Jungtinės Karalystės ar Vokietijos atlyginimų vidurkiais, tačiau reikia įsivertinti ir tai, kad pragyvenimo lygis taip pat skiriasi. Mūsų šalyje lengviau galima įsigyti nekilnojamąjį turtą, esame mažesnė šalis ir atstumai, miestų išplanavimas padeda turėti geresnį darbo ir laisvalaikio balansą. Lietuva tikrai gali pasiūlyti daug, tad svarstantiems grįžimo galimybę visuomet reikėtų žiūrėti plačiau“, – pataria B. Petikonis-Šabanienė.
„TransferGo“ komunikacijos vadovė pasakoja, kad jų darbuotojus sugrįžti motyvuoja labai skirtingi dalykai: vienus apsispręsti paskatino karantino metu praleistos vasaros Lietuvoje, antrus – noras aktyviai įsitraukti į šalies kultūrinį gyvenimą ar tvirtas apsisprendimas prisijungti prie Šaulių sąjungos, treti sakėsi visuomet žinoję, kad išvyksta tik kuriam laikui. Komandoje yra ir pavydžių, kai aukščiausio lygio vadovai, ilgus metus gyvenimą kūrę užsienio šalyje, grįžta į tėvynę ir čia, toje pačioje įmonėje, tęsia karjerą.
„Džiugu, kad iš užsienio šalių sugrįžę kolegos mato teigiamas permainas: kultūrinių skirtumų nors ir yra, jie nėra tokie ryškūs, kokie buvo prieš 10 ar daugiau metų. Kai kurie pastebi, kad Lietuvoje vis dar tenka nemenkas biurokratijos krūvis, reikia iš naujo susikurti profesinių kontaktų ratą, atkurti santykius su senais draugais ir skirti laiko megzti naujoms draugystėms. Tačiau dauguma nustemba, kaip stipriai yra pasikeitusi Lietuvos verslo kultūra ir dažnai praeityje egzistavę stereotipai nepasitvirtina, netgi priešingai – žmonės pajaučia ypač gerą darbo ir gyvenimo kokybės balansą“, – pasakoja V. Radzevičienė.
Baimės, vis dar stabdančios darbdavius
Nors šiuo metu dauguma darbdavių lanksčiai vertina grįžusius iš užsienio lietuvius ir laiko juos patyrusiais bei reikalingais specialistais, tam tikros baimės vis dar egzistuoja. Kaip pastebi B. Petikonis-Šabanienė, įprastai jos susijusios su aukštesniais lūkesčiais darbo sąlygoms ir atlyginimui, kuriuos diasporos kandidatai gali turėti, atsižvelgdami į savo patirtį užsienyje.
„Kai kurios įmonės gali manyti, kad tokie darbuotojai reikalauja per didelio finansinio atlygio, kuris ne visada atitinka įmonės galimybes. Tačiau tai galima spręsti per atvirą dialogą ir lūkesčių derinimą. Labai svarbu pabrėžti, kad įmonės, kurios įsitraukia į šį dialogą ir yra pasirengusios aptarti darbo sąlygas bei karjeros galimybes, dažnai gali pasiūlyti tokius privalumus, kurie yra vertinami ne tik per finansinę prizmę. Kvalifikuoti ir patyrę diasporos kandidatai gali atnešti vertingos patirties, kuri ilgainiui atsipirks, o investicija į jų sugrįžimą gali būti strategiškai naudinga tiek įmonei, tiek pačiam darbuotojui“, – sako „Ignitis renewables“ personalo vadovė.
Taip pat neretai darbdaviai mano, kad ilgiau užsieny dirbę tautiečiai kels nepatogius klausimus, abejos įmonės procesais, nes nuolatos lygins dabartinę savo patirtį su buvusia užsienyje. Visgi, anot pašnekovės, pokytis ir judėjimas pirmyn vyksta tik kritiškai peržiūrint esamą procesą, tad nepatogūs klausimai yra puiki priemonė verslo ir organizacijos plėtrai.
V. Radzevičienė papildo, kad vertinti potencialius kandidatus ir esamus savo darbuotojus per migracijos patirtį – ne visai korektiška ir tikslinga.
„Itin svarbu gebėti visus kandidatus vertinti pagal realias jų kompetencijas ir patirtį, o ne pagal gyvenamąją vietą, amžių, lytį, kultūrinius ar kitus kriterijus. Taip pat reikia suprasti šalių skirtingus verslo kontekstus bei kultūrą, kuriuose specialistai dirbo. Talentų įvairovės nauda sparčiai augančioms įmonėms yra ne tik moksliniais tyrimais patvirtintas faktas, tarptautinę patirtį sukaupusi komanda gali tapti esminiu sėkmės veiksniu kurti inovacijas ar sparčiai augti naujose rinkose“, – sako „TransferGo“ komunikacijos vadovė.
Daug darbdavių yra diasporai draugiški, tačiau net patys to nežino
Lietuvoje veikia tarptautinės kompanijos, vakarietiška darbo kultūra tampa įprasta, o atlyginimai auga sparčiau nei bet kurioje kitoje EBPO šalyje. Startuolių ekosistema sėkmingai klesti, o daugelis įmonių buvo įkurtos grįžusių lietuvių, kurie pasinaudojo puikiomis akceleravimo ir finansavimo galimybėmis.
Siekiant pritraukti talentus ir palengvinti grįžtančių lietuvių integraciją į darbo rinką, buvo sukurtas „diasporai draugiško darbdavio“ ženklelis. Šio ženklo tikslas – paneigti dar egzistuojančius mitus ir skatinti užsienio lietuvių įsitraukimą į Lietuvos darbo rinką, taip pat motyvuoti verslo atstovus įdarbinti grįžtančius tautiečius. Šią iniciatyvą įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat „Global Lithuanian Leaders“ ir Pasaulio lietuvių bendruomenė.
Įmonės, norinčios gauti diasporai draugiško darbdavio ženklelį, turi atitikti bent tris iš penkių kriterijų:
Darbuotojų atranka vyksta nuotoliniu būdu arba įmonėje įsteigtos nuotolinės darbo pozicijos, skelbiamos nuotolinio darbo galimybės.
Įmonėje užtikrinama tarpkultūrinė ir įtrauki atmosfera, turint vidinį dokumentą, deklaruojantį atvirumą įvairioms kultūroms ir lygioms teisėms.
Komunikacija (tiek vidinė, tiek išorinė) vyksta anglų kalba. Darbo skelbimai publikuojami tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis.
Darbdavys turi aiškiai apibrėžtą naujų darbuotojų integracijos (angl. „onboarding“) procesą, apimantį mentorystės sistemą ir informacinį paketą.
Lankstus darbo sutarties pasirašymo procesas ir susitarimas dėl darbo pradžios.
Diasporai draugiško darbdavio iniciatyva grindžiama pasitikėjimo ir atvirumo principais, ji nėra biurokratiškai reglamentuojama. Darbdaviams tereikia užpildyti specialią formą, prieinamą Užimtumo tarnybos svetainėje, pažymėti atitiktį kriterijams ir gauti ženklelį, kuris gali būti rodomas prie darbo skelbimų arba naudojamas kaip rinkodaros priemonė talentams pritraukti.