Darbdavių požiūris į diasporą kardinaliai keičiasi
Didelė dalis apklaustųjų nurodo, kad svarstymus ar sprendimą sugrįžti lemia ne tik namų ilgesys ir noras kurti ateitį gimtojoje šalyje, bet ir kintanti socialinė bei ekonominė situacija: augančios karjeros, profesinio tobulėjimo galimybės, didėjantys atlyginimai.
Prie pokyčių prisideda ir įvairios emigrantus kurti ateitį Lietuvoje skatinančios iniciatyvos. Viena jų – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su partneriais įgyvendinama diasporai draugiško darbdavio iniciatyva, kurios tikslas – skatinti užsienio lietuvius tolesnes karjeros galimybes rinktis Lietuvoje, o darbdavius – įdarbinti gyvenančius užsienyje ar ketinančius sugrįžti lietuvius jiems dar tebesant užsienyje.
„Diaspora yra itin vertingas talentų šaltinis, reikšmingai prisidedantis prie Lietuvos verslų augimo ir inovacijų. Todėl skatiname darbdavius būti atvirus, kurti palankią darbo aplinką ir panaudoti užsienio lietuvių sukauptą patirtį bei žinias, kurios sustiprins ne tik verslus, bet ir mūsų ekonomiką“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Išvykti į užsienį suviliojo karjeros galimybės, o grįžti paskatino meilė Lietuvai
Mokslus Lietuvoje baigusi ir puikiai karjerą gimtinėje pradėjusi Agnė Petkutė svetur gyventi išvyko prieš 10 metų – kaip pati pasakoja, svajodama įgyvendinti užsibrėžtas asmenines ambicijas ir įgyti daugiau patirties profesinėje srityje.
„Visus tuos metus dirbau „Microsoft“ kompanijoje, tačiau įvairiose pozicijose ir šalyse – penkerius metus praleidusi Briuselyje, apsisprendžiau išvykti į Barseloną, nes norėjau pagilinti ispanų kalbos žinias“, – pasakoja šiuo metu į Lietuvą jau sugrįžusi Agnė.
Puikus kontraktas, geras darbo užmokestis ir nuostabi Ispanijos aplinka – ko dar galėtų norėtis gyvenant užsienyje? Agnė atvira: net jei ir nuskambės banaliai – sugrįžti paskatino meilė savo šaliai.
„Dešimtmetį praleidusi užsienyje pati sau patvirtinau paprastą tiesą – jeigu nori ko nors pasiekti, stengtis ir dirbti turi visur. Tiesiog atėjo metas, kai nebemačiau prasmės dirbti kitos šalies labui ir jaučiau poreikį daugiau duoti savo šaliai. Vadinu tai romantiniu sugrįžimu iš meilės Lietuvai“, – pasakoja pašnekovė.
Aklai sugrįžti į gimtinę Agnė neskubėjo: dar gyvendama svetur aktyviai nagrinėjo darbo rinką, sudalyvavo keliuose darbo pokalbiuose nuotoliniu būdu, bendravo su pažįstamais ir bandė suprasti, ar jos profesinio tobulėjimo ir darbo užmokesčio lūkesčiai yra realistiški. Supratusi, kad būnant Lietuvoje viskas vyksta daug greičiau, mergina apsisprendė išvykti iš Ispanijos.
„Per dešimt metų Lietuva tikrai labai pasikeitė, ypač patys žmonės – jie atviresni, plačiau mąstantys, turintys mažiau baimių, matantys savo vertę“, – sako A. Petkutė.
Greičiau įsilieti į gyvenimą Lietuvoje jai padėjo ne tik pačios pastangos, draugai ir šeima, bet ir valstybės kuriamos iniciatyvos, leidžiančios vienoje vietoje rasti visą svarbiausią diasporai skirtą informaciją (griztu.lt, „International House Vilnius“). Šiuo metu Agnė aktyviai ieško darbo, tačiau, kaip pati sako, orientuojasi į kokybę ir dairosi pasiūlymų, kurie išties įkvėptų pasiraitoti rankoves.
Į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų sugrįžo su visa šeima
Į užsienį Evaldas Ambrazaitis išvyko anaiptol ne patogesnio gyvenimo ieškodamas. Studijuodamas Kauno technologijos universitete, jaunas vyras pasinaudojo mainų programos teikiama galimybe vasarą praleisti Jungtinėje Karalystėje, o pabendravęs su bendrakursiais susigundė nuvykti ir į Jungtines Amerikos Valstijas.
„Važiavome vasarai, o nutiko taip, kad draugas įkalbėjo pasilikti ilgesniam laikui. Porą metų dirbau paprastesnius, nekvalifikuotus darbus, tačiau supratęs, kad noriu tęsti mokslus ir tobulėti, išvykau į Omahą studijuoti – Lietuvoje buvau baigęs tris studijų kursus, tad, susitvarkęs visus formalumus, per dvejus metus įgijau bakalauro laipsnį ir iškeliavau į Čikagą Lojolos universitete studijuoti magistrantūros“, – pasakoja Evaldas.
Baigęs mokslus, Lojolos universitete pašnekovas liko dirbti. Nors sekėsi puikiai, mintys sugrįžti į Lietuvą aplankydavo vis dažniau. Tiesa, stimulo jas įgyvendinti nuolatos pritrūkdavo. Viskas pasikeitė visai netikėtai – išsikalbėjus apie pasvarstymus sugrįžti draugų susitikimo metu.
„Po kelių dienų sulaukiau skambučio – viena Lietuvoje veikianti amerikiečių kapitalo logistikos įmonė kaip tik ieškojo žmogaus, kuris būtų atsakingas už naujo apskaitos skyriaus Kaune sukūrimą, tad išgirdęs mano mintis apie norą sugrįžti namo, pažįstamas nusprendė šią poziciją pasiūlyti man. Viską mesti nebuvo drąsu, tačiau su žmona apsisprendėme, kad nieko neprarandame: pabandysime, o jei nepatiks, sugrįšime atgal į JAV“, – pasakoja Evaldas.
Į Lietuvą Evaldas kartu su šeima atvyko 2015 metais ir, kaip pats sako, niekuomet dėl šio sprendimo nesigailėjo. Vis dėlto nerimo, neslepia pašnekovas, tikrai buvo: daugiausiai dvejonių kėlė klausimas, ar pavyks iš pradžių išlaikyti šeimą vienam, mat kartu su žmona tuo metu kaip tik laukė antrosios atžalos.
„Iš Lietuvos išvykau 1999 metais, tad mano atmintyje užsifiksavo tikrai ne pats optimistiškiausias vaizdas – darbą gauti mūsų šalyje tuomet būdavo sunku, o atlygis toli gražu neprilygo tam, ką buvo galima uždirbti JAV. Juk stebėdamas tik iš šalies nematai viso progreso ir pokyčių, kurie Lietuvoje akivaizdūs“, – sako Evaldas.
Pašnekovas neslepia, kad gauti darbą Lietuvoje bandė ir iki lemtingo pasiūlymo dirbti logistikos įmonėje, tačiau nė vienas darbdavys, kuriam išsiuntė savo gyvenimo aprašymą, net neatrašė. „Gerą išsilavinimą ir darbo patirtį turbūt nustelbė gyvenimo užsienyje faktas ir išankstinės nuostatos, kad emigravę tautiečiai turi aukštesnius lūkesčius“, – svarsto Evaldas ir džiaugiasi matydamas, kad situacija darbo rinkoje sparčiai kinta.
„Man patinka, kad Lietuvoje darbo rinka labiau orientuota į šeimą, darbo ir asmeninio gyvenimo, poilsio balanso išlaikymą. Štai ir įmonėje, kurioje iki šiol dirbu, sudarinėdami biudžetą visuomet diskutuojame apie skirtumus: amerikiečiai turi vos vieną savaitę atostogų, kai mes – visą mėnesį, o motinystės atostogų, jų akimis, moteris Lietuvoje išeina tokiam laikui, kad kolegos ir pamiršti apie ją spėja. Sakyčiau, skirtumai akivaizdūs, bet Lietuvos naudai“, – sako Evaldas.
Diasporai draugiškų darbdavių daug, tik ne visi tai žino
Nors kai kurie mūsų šalies darbdaviai vis dar turi klaidingų nuostatų dėl užsienio lietuvių, situacija per pastaruosius kelerius metus stipriai pasikeitė – Lietuvoje veikia tarptautinės įmonės, vakarietiška darbo kultūra irgi tampa norma, o atlyginimai auga sparčiausiai visoje EBPO. Sėkmingai gyvuoja ir auga startuolių ekosistema, nemažai jų yra įkurta iš užsienio sugrįžusių lietuvių, kurie šių veiklų ėmėsi pamatę puikias akceleravimo, inkubavimo priemones, finansavimo galimybes.
Iš siekio pritraukti talentų ir padėti sugrįžtantiems lietuviams įveikti sunkumus įsilieti į darbo rinką gimė ir iniciatyva įsteigti diasporai draugiško darbdavio ženklelį. Jos tikslas – sklaidyti dar egzistuojančius mitus ir įtraukti užsienio lietuvius į mūsų darbo rinką, o verslo atstovus paskatinti dar atviriau pasitikti grįžtančius tautiečius. Įgyvendindamos šią iniciatyvą pajėgas sujungė valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos: Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, diasporos organizacijos – „Global Lithuanian Leaders“ ir Pasaulio lietuvių bendruomenė.
Įmonėms, norinčioms gauti diasporai draugiško darbdavio ženklelį, būtina atitikti bent tris iš penkių kriterijų:
Atrankos į darbo vietą vyksta nuotoliniu būdu ir (arba) įmonėje įsteigtos nuotolinės darbo vietos (savo svetainėje darbdavys skelbia apie nuotolinio darbo galimybes).
Tarpkultūrinė darbo ir įtrauki atmosfera (įmonė turi vidinį dokumentą, deklaruojantį atvirumo kultūroms, lygioms teisėms, kitas progresyvias nuostatas).
Komunikacija anglų kalba – vidinė ir išorinė (įmonės darbo skelbimai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis, vidinė komunikacija patogi tarptautiniams darbuotojams. Įmonė turi pagrindinius vidinius dokumentus ir anglų kalba).
Darbdavys yra nustatęs pradėjimo dirbti (angl. „onboarding“) procesą: organizacija yra apibrėžusi tikslų įsitraukimo į darbo veiklą procesą ir (arba) mentorystės sistemą, pateikia naujam darbuotojui informacinį ir (arba) relokacijos informacinį paketą sklandžiai darbo pradžiai.
Lankstus darbo sutarties pasirašymo procesas ir sutarimas dėl darbo įmonėje pradžios termino.
Diasporai draugiško darbdavio iniciatyva yra įgyvendinama remiantis pasitikėjimo ir atvirumo principais, nėra biurokratiškai reglamentuojama ir kontroliuojama. Darbdaviui tereikia užpildyti specialią deklaracijos formą, kurią galima rasti Užimtumo tarnybos puslapyje, pažymėti atitiktį nurodytiems kriterijams ir gauti Diasporai draugiško darbdavio ženklelį, kuris yra rodomas prie jo įkeltų darbo skelbimų ir (arba) gali būti naudojamas kaip komunikacinė ir rinkodaros priemonė darbuotojams pritraukti.