Nusistovėjusi nerašyta taisyklė, kad europiečiams kartu su gimtąja kalba reikėtų mokėti bent vieną kalbą iš Vakarų valstybių, ir vieną kalbą iš Rytų šalių. Šiuo atveju, dauguma lietuvių moka rusų ir anglų kalbas, kas kaip ir atitinka šią normą. Atsigręžimas į Vakarų šalis, jų kultūrą skatina lietuvius mokėti daugiau vakarietiškų šalių kalbų, o geografinė padėtis neleidžia pamiršti rytų šalių kalbų, pavyzdžiui, rusų.
Kalbant apie Lietuvos kontekstą, svarbu pasakyti, jog lietuviai geriau nei latviai ir estai moka anglų kalbą, bet prasčiau vokiečių kalbą. Taip pat turėtume suprasti, ką reiškia gerai mokėti užsienio kalbą. Dažniausiai pakanka mokėti užsienio kalbą B2 lygiu, kuris leidžia įdėmiai klausytis pašnekovo, palaikyti pokalbį, išreikšti savo nuomonę. Kitais žodžiais tariant, mokant užsienio kalbą šiuo lygiu, galima suprasti pašnekovą ir vystyti pokalbį, bent 80 proc. suprasti žiūrimo filmo turinį. Šie kriterijai leidžia įsivertinti, ar tikrai gerai mokame užsienio kalbą.
Grįžtant prie klausimo apie lietuvių kalbų mokėjimą, svarbu pasakyti, kad nors lietuviai moka anglų kalbą, antros ar trečios užsienio kalbos mokėjimo lygis Lietuvoje yra labai silpnas. Jeigu pažiūrėtume į Europos šalių kontekstą, tai matytume, kad lietuviai mažai moka prancūzų, lenkų, vokiečių kalbas, kurios tikrai vertingos plečiant verslus į Vakarus ar, elementariai, ieškant darbo tarptautinėse įmonėse.
Kalbų mokėjimas labai priklauso ne tik nuo geografinės, istorinės padėties, bet ir nuo požiūrio. Pavyzdžiui, beveik visos Skandinavijos šalys teikia tam tikras dotacijas užsienio kalbų mokymuisi. Todėl egzistuoja įvairi pasiūla: trijų ar daugiau mėnesių užsienio kalbų kursai Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir pan. Jeigu žmonės, ypatingai jaunuoliai prieš universitetą ar po universiteto baigimo, vyksta į šiuos kursus, jie gauna finansinę paramą iš valstybės. Todėl pusė Skandinavijos šalių gyventojų kalba dviem užsienio kalbomis ir daugiau kaip 30% puikiai kalba trimis užsienio kalbomis.
Kyla klausimas, kodėl Lietuvoje nėra tokios švietimo politikos? Tai gali būti susiję su valstybės ištekliais, bet taip pat labai priklauso ir nuo žmonių supratimo apie užsienio kalbų mokymąsi ir mokėjimą.
Turėtume suvokti, jog šiuolaikinis globalus pasaulis pasižymi sparčiai besikeičiančia informacija. Net ir labai mažos ar unikalios kalbos žinojimas duoda milžinišką privalumą ją mokančiam žmogui, nes jam atsiveria papildomos galimybės. Įsivaizduokite restorano meniu, kur kiekvienos šalies patiekalai surašyti atitinkama kalba. Jeigu žinome vieną kalbą – matome kelis pasirinkimus, jeigu žinome antra, trečią kalbą – matome ženkliai daugiau pasirinkimų. Arba, ta pati situacija su meniu kitoje šalyje, kur pavadinimas išverstas į mums suprantamą kalbą, o ingredientai – ne. Šiuo atveju užsienio kalbos žinojimas didina supratimą apie tai, iš ko mūsų užsisakomas patiekalas.
Raginame mokytis užsienio kalbų ir su jomis patirti naujas kultūras, praplėsti akiratį ir tiesiog gauti daugiau naudingos informacijos iš pirminių šaltinių. Jei reikės pagalbos mokantis – kreipkitės į kalba.lt.
Užsakymo nr.: PT_88213699