„Viešieji pirkimai – tai daugiau negu procedūra. Tai strateginė priemonė, leidžianti kurti pridėtinę vertę visuomenei, skatinti inovacijas ir prisidėti prie tvaresnės ekonomikos kūrimo“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
Pasak viceministrės, viešieji pirkimai kiekvienais metais turi didelę įtaką Lietuvos ekonomikai. 2024 metais vien tik viešiesiems pirkimams buvo skirta daugiau nei 7,1 mlrd. eurų, neįskaitant mažos vertės pirkimų. Todėl šių pirkimų potencialas, jų nauda ir geroji patirtis kasmet aptariama viešųjų pirkimų konferencijoje.
„Pasiekimai viešųjų pirkimų srityje rodo, kaip atsakingas ir inovatyvus požiūris gali tapti pokyčių varikliu. Dalijimasis sėkmės istorijomis prisideda prie skaidresnių, efektyvesnių ir pažangesnių viešųjų pirkimų kūrimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
2024 metų efektyviausių viešųjų pirkimų rinkimuose nugalėtojai išrinkti 5 kategorijose:
sumaniausiai organizuotų pirkimų kategorijoje, kurioje organizacijos įvertintos už tai, kaip pritaikė naujus pasiūlymų vertinimo kriterijus ar užtikrino tarptautinio masto konkurenciją;
socialiai atsakingiausių pirkimų kategorijoje, kurioje organizacija apdovanojama už tai, kad per pirkimus sprendžia visuomenės socialines problemas;
inovatyviausių pirkimų kategorijoje, kurioje organizacijos įvertintos už tai, kaip skatina inovacijas ir jų plėtrą;
geriausios pirkimų vadybinės praktikos kategorijoje, kurioje organizacijos apdovanojamos už pirkimų procesų organizavimo meistriškumą;
sėkmingiausio pirkėjo ir tiekėjo bendradarbiavimo kategorijoje, kurioje organizacija įvertinta už partnerystės ryšių stiprinimą, siekiant geriausių pirkimų rezultatų.
Sumaniausiai organizuoti pirkimai
Šioje kategorijoje įmonės ir organizacijos buvo įvertintos už patobulintus pirkimų procesus, prisidėjusius prie efektyvesnio pirkimų rezultato ir didesnės konkurencijos.
Valstybės įmonė „Turto bankas“ ir valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO G“ savo paslaugų pirkimuose pirmą kartą pritaikė interviu kriterijų. Toks netradicinis metodas leido įvertinti projekto vadovo ir strateginės komunikacijos konsultanto viziją, gebėjimus ir supratimą apie perkančiosios organizacijos siekiamas įsigyti paslaugas ir jų motyvaciją vykdyti paslaugų sutartį.
Megana Margytė-Maksimiak, UAB „EPSO G“ grupės pirkimų vadovė, pasakoja, kad idėją viešiesiems pirkimams naudoti interviu metodą parsivežė iš Vokietijoje vykusios konferencijos. Pasikonsultavus su Viešųjų pirkimų tarnyba ir sulaukus jų palaikymo, šis metodas pirmą kartą buvo pritaikytas ir Lietuvoje.
„Interviu suskaidėme į dvi dalis: pirmoje projekto vadovas pristatė, kaip įsivaizduoja strategijos rengimą, kokius metodus ketina taikyti, kas sudarys projekto komandą ir kt. Antroje dalyje projekto vadovui buvo pateikiami iš anksto nurodyti klausimai, vertinama jo motyvacija, turimas žinių bagažas. Svarbu paminėti, kad visuose interviu dalyvavo daug ekspertų – tai padėjo užtikrinti didesnį objektyvumą“, – pasakoja M. Margytė-Maksimiak.
VĮ Turto banko Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas Mikalojus Tinteris sako, kad interviu metodas yra palyginti universalus kriterijus viešuosiuose pirkimuose, kuriuose figūruoja konkretus asmuo, atsakingas už tam tikrą sutarties vykdymo etapą ar visą sutarties vykdymą.
„Atlikdami interviu, mes pateikėme du klausimus. Vienas iš jų buvo hipotetinis, kitas – praktinis. Iš atsakymų visumos buvo vertinama, ar tiekėjas taiko inovatyvius, socialiai atsakingus sprendimus, ar geba komunikuoti kuria nors užsienio kalba – anglų, prancūzų ar vokiečių, kaip valdo riziką ir kt.“, – pasakoja M. Tinteris.
Sumaniausiai organizuotų viešųjų pirkimų kategorijoje už efektyvios konkurencijos tarptautiniu mastu užtikrinimą buvo apdovanotas Centrinės projektų valdymo agentūros Ukrainos ateities mokyklos tarptautinis atviras architektūrinio projekto konkursas. Šio pirkimo tikslas buvo sukurti adaptyvų pakartotinio naudojimo techninį projektą Ukrainos ateities mokyklai, kuris galėtų būti pritaikytas bet kurioje Ukrainos vietoje.
„Mūsų pirkimas buvo palyginti mažos vertės – 300 tūkstančių eurų, tačiau sulaukėme pasiūlymų iš dešimties pasaulio šalių, pradedant Portugalija, Didžiąja Britanija, Vokietija, be abejo, Lietuva, Ukraina ir baigiant Japonija. Antros vietos laimėtojas, paklaustas, iš kur sužinojo apie šį pirkimą, atsakė, kad apie jį kalba visa Ukraina“, – rezultatais džiaugiasi Dalia Vinklerė, CPVA Teisės ir pirkimų skyriaus vadovė.
Anot pašnekovės, sėkmę pavyko pasiekti dėl Centrinės projektų valdymo agentūros ir Architektų sąjungos veiksmų visumos. Nors reikalavimų tiekėjams buvo nemažai, buvo pasirinktas vienas ne visai tradicinis žingsnis – tiekėjams nekeltas reikalavimas turėti panašios patirties, nes buvo nuspręsta, kad šiame pirkime svarbiausia atsirinkti gerą idėją, atitinkančią svarbiausius Ukrainos ateities mokyklai keliamus reikalavimus.
D. Vinklerė džiaugiasi, kad sumaniai išnaudotos visos įstatymo galimybės šiam pirkimui viešinti, pritaikyta naujausia Europos praktika grindžiant techninę specifikaciją ir vertinimo kriterijus bei kiti žingsniai leido šiam viešajam pirkimui būti pastebėtam netgi tarp pasaulio lyderių – Briuselyje vykstančios konferencijos metu Europos komisijos vadovė Ursula von der Leyen atkreipė dėmesį būtent į CPVA pirkimą.
Socialiai atsakingiausi pirkimai
Tai pirkimai, kuriais siekiama atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ir darbų poveikį visuomenei ir taip prisidėti prie socialinių klausimų sprendimo.
Šioje kategorijoje tarp efektyviausiai viešuosius pirkimus organizavusių Lietuvos įmonių ir įstaigų buvo įvertintas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – jis džiaugiasi dviem sėkmingai atliktais socialiai atsakingais viešaisiais pirkimais: Panevėžio ir Kauno apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų areštinėse laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimais.
„Džiaugiamės, kad galime pasidalyti patirtimi su kitomis įstaigomis ir padėti sprendžiant socialinius klausimus. Vienas jų – remiamų asmenų įdarbinimas. Tiesioginiam sutarties vykdymui tiekėjo buvo prašoma įsipareigoti įdarbinti arba paskirti įdarbintą bent vieną remiamą asmenį, kuris priklauso nurodytoms tikslinėms grupėms. Sudarius sutartį, tiekėjas įdarbino asmenį, auginantį neįgalų vaiką, taip pat asmenį, vyresnį negu 55 m. amžiaus. Kituose pirkimuose pagal tą pačią dinaminę pirkimo sistemą įdarbinti ir kitoms remiamoms tikslinėms grupėms priklausantys asmenys“, – pasakoja Daiva Mūrienė, Policijos departamento 2-ojo pirkimų skyriaus vedėja.
Inovatyviausi viešieji pirkimai
Šiems viešiesiems pirkimams būdinga tai, kad perkančioji organizacija, techninėje specifikacijoje apibrėždama perkamą objektą, įtraukia reikalavimus, kurie užtikrina, kad perkančioji organizacija įsigytų inovatyvių produktų, ir (arba) pirkimą vykdo pagal procedūras, kurios sudaro prielaidas ir paskatas tiekėjams pasiūlyti ir tiekti inovatyvius produktus.
Šioje kategorijoje Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra buvo įvertinta už tris inovatyvius pirkimus: melagingos informacijos automatinio identifikavimo tekstyno sukūrimo paslaugų pirkimą, bendrojo lietuvių kalbos tekstyno ir lietuvių kalbos vektorinių modelių sukūrimo paslaugų pirkimą ir žmogaus fenotipo ontologijos lietuvių kalba sukūrimo paslaugų pirkimą, kuriuos atliekant organizacijoje kuriama inovacijoms palanki kultūra.
Renata Marmienė, Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros Skaitmeninės aplinkos skyriaus patarėja, pažymi, kad e. paslaugų patogumas, saugumas ir prieinamumas vartotojams tiesiogiai priklauso nuo pažangių technologijų integracijos. Sukurtas melagingos informacijos automatinio identifikavimo tekstynas taps svarbia priemone žiniasklaidai ir viešojo sektoriaus institucijoms, atsakingoms už interneto stebėseną ir kovą su melaginga informacija. Taip pat kuriamas vektorizuotas kalbos modelis, kuris leidžia žmogaus kalbą užkoduoti skaitmeniniu būdu. Tai bus esminis dirbtinio intelekto technologijų išteklius, atveriantis galimybes inovacijų kūrėjams plėtoti DI sprendimus įvairiose srityse, tokiose kaip nuomonių analizė, kalbos generavimas ar sutarčių peržiūra.
Dr. Darius Amilevičius, Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros vyr. duomenų architektas, pabrėžia, kad dirbtinio intelekto sprendimų pagrindas – aukštos pridėtinės vertės ištekliai, tokie kaip žmogaus fenotipo ontologija lietuvių kalba. Ši priemonė leis greičiau ir tiksliau diagnozuoti genetines ligas, pasitelkiant DI technologijas, ir atvers naujas galimybes tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas buvo įvertintas už inovatyvų mokslo plėtrai svarbų pirkimą, siekiant įsigyti ikiklinikinių tyrimų smulkių gyvūnų multimodalinio skenavimo įrangą.
Į pasirengimo procesą buvo įtraukti mokslininkai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, taip pat mokslininkai, kurie pirkimo metu stažavosi tokio tipo centre, turinčiame ikiklinikinių tyrimų bazę. Jie galėjo labai specializuotai padėti susiorientuoti, į kokio tipo įrangą, kokius komplektacijos aspektus turi būti atsižvelgiama, planuojant tokios įrangos pirkimą.
Ingrida Jasiulevičienė, LSMU Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė, pasakoja, kad pirkimas atliktas naudojant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų. Tuo buvo siekiama įsigyti reikalingą įrangą, neribojant tiekėjų konkurencijos ir skiriant papildomų balų ne tik už papildomą garantinį terminą, bet ir už papildomas funkcijas.
„Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienintelis Baltijos šalyse, turintis tokio tipo ikiklinikinių tyrimų smulkių gyvūnų multimodalinio skenavimo įrangą. Ši pažangi technologija leidžia laboratorijose atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus efektyviau ir tiksliau pritaikyti klinikinėje praktikoje. Turėdamas šią inovatyvią įrangą, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas suteikia mokslininkams ir tyrėjams galimybę pažangius tyrimus atlikti vietoje, o kartu skatina regionų mokslinį progresą ir tarptautinį bendradarbiavimą“, – sako I. Jasiulevičienė.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ inovatyviausių viešųjų pirkimų kategorijoje buvo įvertinti už saulės modulių įrengimą garsą slopinančiose sienelėse.
Eglė Pranckaitienė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūros pirkimų vadovė, pasakoja, kad iki šio pirkimo AB „LTG Infra“ infrastruktūroje buvo naudojamos garsą atspindinčios ir sugeriančios sienelės. Jos nekuria papildomos pridėtinės vertės įmonei, o tik nuolatines sąnaudas jų išlaikymui, todėl buvo ieškoma galimybių šias sieneles panaudoti savarankiškai elektros energijos gamybai, pasitelkus atsinaujinančius energijos šaltinius, ir taip efektyviau valdyti įmonės turtą.
„LTG Infra“ yra atsakinga už AB „Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūros modernizavimą, plėtrą ir saugumą. Įrengta saulės elektrinė jau veikia ir per gyvavimo ciklą gali sugeneruoti iki 14 MWh elektros energijos per metus“, – sako E. Pranckaitienė ir priduria, kad į aktyvų modernizavimą orientuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“, elektrifikuojantys savo linijas, ilgainiui taps vienu didžiausiu elektros vartotojų Lietuvoje, taigi tokie sprendimai yra labai svarbūs.
Ketvirtąja nugalėtoja inovatyviausių viešųjų pirkimų kategorijoje tapo Šiaulių miesto savivaldybės administracija, įvertinta už govtech miesto teritorijų priežiūros kontrolės sprendinio sukūrimo paslaugos pirkimą.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija ieškojo skaitmeninio sprendimo, kuris leistų greitai, lengvai ir tiksliai įvertinti prižiūrimų teritorijų plotą ir apskaičiuoti faktiškai atliktų priežiūros darbų mastą. Pirkimo metu buvo siekiama įsigyti rinkoje neegzistuojančio produkto prototipą, kurio vystymo ir modifikavimo galimybės galėtų paversti sprendinį tinkamu taikyti ir kitose Lietuvos savivaldybėse. Pirkimui vykdyti pasirinktas projekto konkurso būdas, kuris leido teikėjams laisvai siūlyti įvairius inovatyvius sprendimus ir taip atskleisti problemos inovacinį potencialą.
„Šiam pirkimui pasirinkome skelbti projekto konkursą – dėl to galėjome šiek tiek laisviau formuluoti techninius reikalavimus, daugiau dėmesio skirti problemos analizei, aiškiau apibrėžti uždavinius. Iš esmės mes pirkome ne produktą, o rezultatą, tad suteikėme galimybę potencialiems tiekėjams laisvai pasiūlyti aprašytos problemos sprendimo būdus“, – sako Oksana Mejerė, Šiaulių miesto savivaldybės Miesto koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Rezultatas – sukurtas iš esmės naujas produktas, kuris šiuo metu bandomas nedideliu mastu (vienoje savivaldybėje) ir netrukus galės būti pasiūlytas ir pritaikytas kitoms Lietuvos savivaldybėms.
Geriausia pirkimų vadybinė praktika
Tai naujos vadybinės praktikos taikymas organizacijos pirkimų proceso valdymui, kuris padėjo išspręsti sistemines pirkimų problemas. Geriausios pirkimų vadybinės praktikos kategorijoje buvo įvertintos trys organizacijos.
VĮ Valstybinių miškų urėdija išrinkta nugalėtoja už tiekėjų skatinimą dalyvauti pirkimuose. Valstybinių miškų urėdija šiuo metu valdo daugiau negu milijoną hektarų miškų.
„Siekdami užtikrinti, kad miškininkystės paslaugos būtų perkamos tomis pačiomis sąlygomis, priėmėme sprendimą šiuos pirkimus centralizuoti. Tai palyginti didelis iššūkis, kadangi anksčiau šiuos pirkimus vykdė atskiri regioniniai padaliniai, o dabar vykdome vieną pirkimą, kurį sudaro šimtai pirkimų objektų dalių“, – pasakoja Jolita Puodžiūnienė, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Viešųjų pirkimų skyriaus vadovė.
Įgyvendinant pokyčius, daug dėmesio buvo skirta tinkamam optimalaus dydžio pirkimo dalies nustatymui, taip siekiant sudaryti galimybę paslaugas teikti ne tik stambiems tiekėjams, bet ir smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams. Be to, peržiūrėti kvalifikacinių reikalavimų nustatymai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija išrinkta nugalėtoja geriausios vadybinės praktikos kategorijoje už pirkimų priemonių naudojimą ilgalaikei konkurencijai užtikrinti.
Vykdytas viešasis pirkimas buvo susijęs su komunalinių atliekų tvarkymo metu susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugomis. Pirkimas buvo skaidomas į 5 pirkimo objekto dalis pagal miesto rajonus.
„Vilniaus miesto savivaldybė yra palyginti didelė viešųjų pirkimų rinkos dalyvė. Vykdydami pirkimus, per keletą metų pastebėjome, kad turime įtakos tam tikriems rinkos segmentams – dažnai nuo pirkimų rezultato priklauso, kaip tam tikras segmentas toliau vystosi viešųjų pirkimų rinkoje. Norėjome išsaugoti konkurenciją, tad nusprendėme, kad, Vilniaus miesto savivaldybėje vykdydami didelius pirkimus, kai įmanoma, skirstysime juos pagal teritorijas ir ribosime didžiausią pirkimo objekto dalių skaičių iki 3. Dėl to laimėtoju gali būti pripažįstamas tas pats tiekėjas“, – pasakoja Giedrius Krasauskas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas.
Šis ribojimas suteikia galimybę užtikrinti, kad viso miesto antrinių atliekų išvežimas nebūtų vieno tiekėjo rankose, ir išlaikyti rinkoje kitus tiekėjus. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad atliekų vežimo sutartys su visai pratęsimais gali galioti iki 84 mėnesių, todėl, leidus laimėti vienam tiekėjui, kiti rinkos dalyviai negautų pajamų Vilniaus mieste, taip pat negalėtų dalyvauti ir organizuojant kitus didelius atliekų vežimo konkursus, nes neturėtų atitinkamų finansinių ir ekonominių pajėgumų. Be to, šis reikalavimas padeda užtikrinti, kad paslaugos Vilniaus miesto gyventojams būtų teikiamos operatyviau, nes tiekėjai gali susikoncentruoti į savo teritoriją, kurioje teikia paslaugas, o ne į visą miestą.
AB ,,Lietuvos oro uostai“ išrinkta nugalėtoja geriausios vadybinės praktikos kategorijoje už sutarčių vykdymo efektyvumo matavimus.
Siekdami plėsti su viešųjų pirkimų efektyvumu ir rezultatyvumu susijusių stebėtinų rodiklių sąrašą, AB „Lietuvos oro uostai“ pradėjo matuoti vieną iš svarbių pirkimų efektyvumą atspindinčių rodiklių – sudarytų pirkimo sutarčių sėkmę. Tai reiškia, kad yra atliekamas įvykdytos sutarties rezultato įvertinimas ir palyginimas su pirkimo tikslu, vertinama sutarties įvykdymo visuma – prekių, paslaugų ar darbų kokybė, prekių, paslaugų ar darbų atitiktis techninei specifikacijai, sutarties įvykdymo terminas.
„Toks rodiklis turi svarią įtaką objektyvaus pirkimų efektyvumo įvertinimui ir prisideda prie sklandesnio pasirengimo naujiems pirkimams“, – sako Sandra Brazauskienė, AB „Lietuvos oro uostai“ pirkimų projektų vadovė.
Sėkmingiausias pirkėjo ir tiekėjo bendradarbiavimas
Tai vadybinės praktikos taikymas, leidžiantis užtikrinti efektyvų darbą su tiekėjais, gerus sutarčių vykdymo rezultatus.
Šioje kategorijoje už sukurtą bendradarbiavimo su tiekėjais sistemą buvo įvertintas UAB „Ignitis“ grupės paslaugų centras.
„Ignitis“ grupės įmonės per metus sudaro viešojo pirkimo sutarčių už maždaug 1 milijardą eurų, o sėkminga pirkimų patirtis galima tik subalansavus pirkėjo bei tiekėjo lūkesčius ir galimybes, bendraujant atvirai ir kartu siekiant gauti geriausią rezultatą. Įmonė laikosi nuostatos, kad vykdant pirkimus reikia atsisakyti gajaus požiūrio, kad perkantysis asmuo yra stipresnioji šalis, ir eiti lygiavertės tiekėjo ir pirkėjo partnerystės auginimo keliu.
„Bendradarbiavimas su tiekėju yra geriausias tuomet, kai jo nejaučiame. O viskas prasideda nuo požiūrio, kas yra perkančioji organizacija ir kas yra tiekėjai, ar esame kartu, ar skirtingose pusėse, įžvelgiame vieni kitų klaidas ar esame labiau linkę matyti galimybes“, – sako Inga Macijauskienė, „Ignitis“ grupės pirkimų vadovė.
Grupės įmonės sistemingai ir nuosekliai kuria terpę bendradarbiavimu pagrįstiems pirkėjo ir tiekėjo santykiams vystytis, o tai daroma per įvairius kanalus: grupės potencialių tiekėjų duomenų bazę, deleguotą atstovą ryšiams su tiekėjais, kassavaitinį ESO naujienlaiškio, kuriame pateikiama aktuali informacija, siuntimą tiekėjams ir kt. Šiuo metu grupėje yra vykdomi pirkimo ir sutarčių sąlygų peržiūros procesai – jais siekiama atsisakyti perteklinių sąlygų, kurios per ilgametę pirkimų vykdymo istoriją nebuvo aktyvuotos, pervertinti prisiimtas ir atiduodamas pirkimo rizikas. Grupėje su tiekėjais siekiama formuoti partnerystės, o ne kliento ir tiekėjo santykius.