Vaikino vardas buvo Lee Byung-chull, jis gyveno nuošalioje Korėjos provincijoje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Būdamas 28-erių gavo palikimą. Ryžių malūną. Gali būti, kad būtų sėkmingai malęs visą likusį gyvenimą, tačiau ponaitis Lee buvo drėbtas iš kitokio molio nei jo broliai ir seserys – šių turėjo devynis.
1938 metais jis įkūrė trijų žvaigždžių bendrovę „Samsung“, kuri iš pradžių vertėsi žemės ūkio produktų sandėliavimu ir prekyba. Populiariausios jų prekės buvo džiovinta žuvis, daržovės ir ploni makaronai, kuriuos kompanija pati gamino. Tuo metu joje dirbo apie 40 žmonių.
Verslas sekėsi neblogai, kaimo vaikinai nutarė persikelti į Seulą, tačiau atėjo neramūs laikai. 1947 metais prasidėjo karas ir teko trauktis iš bombarduojamo miesto. Įmonė įsikūrė antrame pagal dydį mieste Pusane ir pamažu tapo stambiausia tekstilės gamintoja šalyje.
Lee Byung-chullo vadovaujama kompanija augo ir plėtėsi į visas pelną nešančias sritis – draudimą, didmeninę prekybą, tačiau šaliai atsigaunant po karo buvo aišku, kad jėgas reikia telkti industrializacijos segmentuose. Visko trūko, viską reikėjo statyti.
Lemtingas posūkis „Trijų žvaigždžių“ kelyje įvyko septintojo dešimtmečio pradžioje, kai buvo įkurtas „Samsung Electronics“ padalinys. Įkandin radosi elektromechanikos, stiklo, puslaidininkių ir telekomunikacijų skyriai, o 1970 metais iškilo pirmoji nespalvotų televizorių gamykla. 1976-aisiais „Samsung“ jau buvo pardavęs milijoną tokių aparatų, o po trejų metų pradėjo prekiauti ir skalbimo mašinomis. Maždaug tuo metu atsirado pirmieji spalvoto vaizdo televizoriai ir buvo įkurta tiksliųjų technologijų laboratorija, kuri dabar vadinasi „Samsung Techwin“. Korporacijos arsenalą netrukus papildė ir mikrobangų krosnelės.
Tačiau didžiosios pergalės ir tikri atradimai laukė ateityje. Aušo telekomunikacijų revoliucijos rytas. Nujausdami, iš kur pučia permainų vėjai, 1980 metais korėjiečiai nusipirko telefonų gamintojų kompaniją „Hanguk Jenja Tongsin“ ir pradėjo ilgą žygį, kuris tęsiasi iki šiol. Fiksuoto ryšio aparatai, faksai, o vėliau ir mobilieji aparatai – tokios buvo pirmosios gairės.
Maždaug tuo metu kompanija suprato, kad pasaulis tampa viena didele varžybų aikšte, ir apsisprendė žaisti dideliais statymais. Atidarytos atstovybės Japonijoje, JAV, Europoje. 1987 metais mirus įkūrėjui Lee, „Samsung“ ryžosi esminei pertvarkai ir naujam šuoliui. Korporacija padalyta į keturias stambias grupes, o „Samsung“ palikta tvarkytis su elektronika, inžinerija ir aukštosiomis technologijomis. Kompanija pradėjo gaminti kietuosius kompiuterių diskus – tai daroma iki šiol.
Štai tada ir prasidėjo tikrasis milžino žygis iš Pietų Korėjos per visą pasaulį. Paskutinį XX amžiaus dešimtmetį nauja tarptautinė korporacija augo žaibiškas tempais. Prestižo ir pasitikėjimo „Samsung“ įgavo laimėjusi konkursus tiekti technologinius sprendimus garsiems dangoraižiams – „Petronas“ dvyniams Malaizijoje, bokštui „Taipei 101“ Taivane ir, žinoma, aukščiausiam planetos statiniui – „Burj Khalifa“ Dubajuje.
Neapsieita ir be pralaimėjimų, tiesa, jie tapo geromis pamokomis, kurios vėliau nepasikartojo. Viena įdomiausių istorijų nutiko 1995 metais, kai tuometis korporacijos vadovas Kun-Hee Lee apsilankė naujoje gamykloje, štampavusioje mobiliuosius telefonus. Bosas paprašė parodyti, kaip veikia aparatas. Šis neveikė. Susigėdę atnešė antrą, trečią. Paaiškėjo, kad brokuota visa milžiniška gaminių partija. Prezidentas įsakė sudeginti visą to modelio produkciją ir pradėti iš naujo.
Dabar „Samsung“ yra vienas didžiausių žaidėjų mobiliųjų įrenginių rinkoje – nuo to laiko, kai 2010 metais pasirodė garsusis modelis „Galaxy S“. Šiuo metu vartotojai džiaugiasi jau trečios kartos „Galaktikomis“, o korėjiečiai kasmet pagamina gerokai daugiau mobiliųjų nei visi kiti jų konkurentai. Kaip buvo taikliai pastebėta vienoje tarptautinėje parodoje, jei daiktas naudoja elektros energiją, „Samsung“ jį tikriausiai gamina.
Dar viena itin svarbi ir perspektyvi sritis, kurioje šiai korporacija mažai kas gali mesti iššūkį, yra ekranai. Pradėję rimtai investuoti į LCD inovaciją bei gamybą dar 2005 metais, vėliau korėjiečiai tapo pagrindiniais jų gamintojais pasaulyje. Vienu metu būta keistokos sąjungos su japonų elektronikos gigantu „Sony“, kuriam nuolat stigo kokybiškų ekranų naujiems gaminiams. Šioje kompanijoje „Samsung“ turėjo vienos akcijos persvarą, tad kryptį ir madą diktavo jie. Partnerystė baigėsi 2011-aisias, kai japonai pardavė korėjiečiams visas akcijas. Dabar didžioji dalis planetoje pagamintų ekranų – nuo raiškių mažutėlių iki įspūdingų milžinų – yra išliejama „Samsung“ gamyklose.
Jie ne tik gamina, bet ir nuolat tobulina. Šiuo metu didžiausias dėmesys ir investicijos skiriamos kvantinio taško technologijai QD, kuri iš esmės keičia vaizdo kokybę ir žiūrinčiojo įspūdžius. Apie korėjiečių veržlumą ir intelektines galimybes daug pasako vienas skaičius. 7500 – tiek patentų užregistravo šios kompanijos inžinieriai iki 2015 metų.
Virtualioji realybė, dirbtinis intelektas, optiniai kabeliai, biotechnologijos – jie yra visur, kur tik veržiasi naujausios technologijos, darančios žmogaus gyvenimą lengvesnį ir įdomesnį, o darbą – našesnį ir kūrybiškesnį.
Vertingiausių planetos prekės ženklų sąraše, kurį sudaro „Forbes“, korėjiečių „Samsung“ yra dešimtoje vietoje (ženklas vertinamas 38 mlrd. dolerių). Viršūnėje kol kas tvirtai laikosi Silicio slėnio karalystės – „Apple“ (170 mlrd.), „Google“ (102 mlrd.) ir „Microsoft“ (87 mlrd.), tačiau tai – tik vienas vertės parametrų, pagal kurį korėjiečiai nuosekliai kopia į viršų ir netolimoje ateityje, ko gero, įsitvirtins aukščiausiose šio prestižinio sąrašo vietose.
Tačiau jokie sąrašai ir aktyvai toli gražu neatspindi tam tikrų kompanijų reikšmės paprastų žmonių gyvenime. Ši, įkurta praėjusio amžiaus pradžioje, nuėjo ilgą ir nuoseklų kelią, kol tapo tuo, kas yra. Bet dar įdomiau, kad ji nuolat keičiasi ir prisitaiko naujų vartotojo poreikių, vis dažniau pati juos ir sukurdama, ir patenkindama. Kelias nuo prekybos džiovinta žuvimi iki kvantinių technologijų buvo labai įdomus. Kas toliau?
Šį ir kitus straipnsius galite skaityti www.elektrolife.lt
Užsakymo nr.: PT_76523193