Toks scenarijus nebepanašus į fantastinį filmą. Tai rytojus, kai mums nebereikės rūpintis vairavimu arba stovėjimo vietomis. Teliko išspręsti kelias problemytes, kurios galėtų trukdyti Daliaus ateičiai. Siūlome išanalizuoti technologijas, padėsiančias automobiliams tapti savarankiškiems. Jos jau šiandien pradeda keisti vairavimo įpročius.
Belaidis įkrovimas
Vartotojams dar nespėjus įsigyti belaidžių kroviklių savo telefonams, BMW šiais metais išleido naują 5 serijos hibridą, kuris turi belaidžio įkrovimo galimybę. Įprastiniai hibridiniai arba elektra varomi automobiliai yra pakraunami į juos įdėjus pakrovėją. BMW idėja gerokai paprastesnė. Tereikia savo namų garaže ant žemės palikti technologijų prikrautą plokštę, kuri telpa tarp ratų. Grįžus į garažą, automobilio sistemos padeda naviguoti tokia kryptimi, kad tinkamai sustotumėte virš krovimo plokštės. Vartotojui patogu, nes nereikia rūpintis jokiais laidais, o automobilis visada bus pakrautas. Pilnas baterijos įkrovimas užtrunka apie 3,5 val. Tokias sistemas tikrai būtų nesunku įsivaizduoti įdiegtas į verslo centrų aikšteles, miesto stovėjimo aikštelėse.
Pagrindinis kuras – elektra
Elektros, kaip benzino arba dyzelino pakaitalo, vartojimas turi nemažai privalumų. Elektra bus viena iš pagrindinių kuro rūšių. Puikus to įrodymas yra kelių svarbių šalių ryžtas panaikinti naujų dyzelinių ir benzininių automobilių pardavimus. Pavyzdžiui, Prancūzija skambiai paskelbė, kad nuo 2040-ųjų išleis tokį įstatymą-draudimą. Naudodami elektrą sumažinsime triukšmo lygį ir išmetamųjų dujų kiekį. Elektra varomi automobiliai gali įsibėgėti iki miestui tinkamo greičio tiesiog per akimirką: dėl didelio sukimo momento, kuris pasiekiamas vos paspaudus greičio pedalą.
Kol kas esminė tokių automobilių problema yra ribotas atstumas, kurį jie įveikia pakrauti. Esame pratę automobiliu nuvažiuoti gerokai daugiau kilometrų, nei šiuo metu leidžia jų baterijos. O prireikus paprasčiausiai įsipilame kuro degalinėje. Deja, nors krovimo stotelių Lietuvoje daugėja, tačiau jų tinklas nėra taip išvystytas, kad keliaujant ilgesnes distancijas užmiesčiu nejaustume diskomforto. Tačiau rinkai palengva pereinant prie elektromobilių ir hibridų, tik laiko klausimas, kada stotelės atsiras ten, kur mums patogiausia.
Kameros ir davikliai
Davikliai ir kameros leis automobiliui „matyti“ viską, kas vyksta aplink jį ir jame. Tai jam suteiks savotiškas akis, kurios skirtos ne tik savininko saugumui, bet ir komfortui užtikrinti. Jau senokai automobiliuose yra diegiami davikliai, stebintys aplinką ir vidų. Aukštos klasės BMW automobiliuose rankos mostais galima reguliuoti garsą. Nemaža dalis paprastesnių automobilių (pvz.: „Ford Focus“, „Toyota Prius“, „Volkswagen Passat“, „Opel Astra“, „Citroen C4“, „Skoda Superb“) turi sistemas, padedančias automobiliams parkuotis patiems.
Lyg to būtų negana, kai kurie gamintojai suteikia galimybę vairuotojui išlipus iš automobilio jį pastatyti naudojant vos kelis mygtukus, esančius ant raktelio. Tai gerokai palengvina šį kai kuriems iš mūsų sunkiai išsprendžiamą galvosūkį. Negana to, kai kuriuose prabangiuose modeliuose montuojamos kameros geba kurti 3D vaizdą, kuris perteikiamas taip, lyg stebėtume automobilį iš šono. Ekrane savininkas mato ne tik savo automobilį, bet ir viską, kas stovi arba juda aplink nemenku atstumu. Tai padeda manevruoti aplinkoje, kur yra žmonių, šaligatvių, gėlių vazonų ir kitų pavojingų objektų.
Nemažai darbo išmanesni automobiliai atlieka ir stebėdami vairuotoją. Neišsigąskite, tai saugumo tikslais. Jeigu ilgesnės kelionės metu automobilis pastebi, kad jūsų akys po truputį merkiasi arba automobilis vis dažniau užvažiuoja ant kelyje pažymėtų juostų, jis pradeda vairuotojui skleisti garso ir vaizdo pranešimus. Dažniausiai tai būna pasiūlymai pailsėti arba kavos puodelio simboliai.
Kameros ir įvairūs išorės veiksnių davikliai bus vienas pagrindinių įrankių, kopiant į automobilių piramidės viršūnę – visiško savarankiškumo ir autonomiško vairavimo.
Autonomiški automobiliai
Tai nenuginčijama ateitis, kurią mums jau pristatė nemažai fantastinių filmų. Yra penki autonomiškų automobilių lygiai. 5 lygio automobiliai stovi pačiame hierarchijos viršuje, bet tokių proto bokštų dar teks palaukti.
„Tesla“, palyginus su konkurentais, jau turi aukštą autonomijos lygį ir sugeba judėti ir net sustoti pats. Tiesa, kadangi tai nėra pilnai autonomiškas automobilis, rekomenduojama šias funkcijas naudoti greitkeliuose ir išlikti budriam, nors įdiegtos saugumo sistemos pajėgios pastebėti avarinę situaciją ir saugiai sustabdyti automobilį.
Tačiau „Tesla“ nėra vienintelis gamintojas, galintis pasigirti tokiais protingais automobiliais. Prie šios kompanijos jau galėtume pridėti „Audi“, BMW, „Cadillac“, „Mercedes-Benz“, „Infiniti“.
Turbūt laikui bėgant sąvoka „vairuotojas“ nebebus taip plačiai vartojama, nes visi tapsime keleiviais. Vairuotojas bus jūsų didelis kompiuteris su ratais.
Belaidis duomenų perdavimas
Kadangi straipsnyje vėl minėsime „Tesla“, tai nemažai pasako apie šios sąlygiškai naujos įmonės novatoriškumą. Tai automobilių gamintojas iš JAV, puikus belaidžio duomenų perdavimo naudojimo pavyzdys. Šiame automobilyje pagrindinis vairuotojo įrankis yra milžiniškas ekranas centrinėje konsolėje, per jį kontroliuojama daugybė automobilio funkcijų. Keliais prisilietimais galite keisti ne tik radijo stotį, bet ir atidaryti duris, stoglangį, judinti sėdynes ir kitaip valdyti automobilį.
„Tesla“ turbūt pirmasis gamintojas, kuris siūlo automobilio programinę įrangą atnaujinti tiesiog jį prijungus prie interneto. Turime realų pavyzdį, kai, išnaudojant šią galimybę, gamintojas sutaupė daug pinigų, o savininkai – marias laiko. Įprastai automobilių gamintojams atradus problemą su jau išleistu modeliu, tūkstančiai, kartais net šimtai tūkstančių automobilių grąžinami į atstovybę tobulinti. Tačiau kai „Tesla“ atrado, kad kelios klaidos programinėje įrangoje jų visureigyje „Model X“ gali trukdyti oro pagalvių funkcionalumui, vairuotojams užteko atsisiųsti atnaujinimą internetu. Automobiliams tampant vis labiau priklausomiems nuo elektronikos, ateityje programinės įrangos atnaujinimai taps itin svarbūs.
Tikėtina, kad automobiliai bus pilnai autonominiai ir priklausys vienai arba kelioms eismo sistemoms – teoriškai tai turėtų labai sumažinti avaringumą. Tuomet liks tik užjausti draudimo kompanijas... Šviesoforai ir kiti eismą reguliuojantys prietaisai komunikuos su kiekvienu automobiliu. Tai pakankamai realu, nes jau dabar jie sugeba atpažinti kelio ženklus ir perspėti vairuotoją, kai šis viršija leistina greitį. Taip pat vyks duomenų kaita ir tarp pačių eismo dalyvių, siekiant kuo efektyvesnio judėjimo ir mažo avaringumo. Jau dabar trumpalaikės nuomos arba dalijimosi paslaugų automobiliai yra matomi vartotojo aplikacijose, navigacijose ir priklauso bendrai sistemai, todėl tuos automobilius galime atrakinti mobiliuoju telefonu ir kitaip valdyti.
Laukti liko nedaug
Kaip rodo automobilių istorija, įprastai naujausios technologijos pradžioje diegiamos į premium segmentą. Apytiksliai po 5-erių metų tos pačios technologijos jau atsiranda pigesniuose modeliuose, tiesa, už nemenką papildomą mokestį. Tačiau įvertinant jų reikšmę ir patogumą, vertė yra nenuginčijama. Po dar 5-erių metų tos technologijos tampa rinkos standartu, prieinamu masėms.
Todėl tik laiko klausimas, kada į darbą važiuosime kaip pradžioje aprašytas Dalius. Saugiai ir beveik nevairuodami, nes už mus tai darys kompiuteris ant ratų, kurį kadaise vadinome automobiliu.
Užsakymo nr.: PT_76384111