Pagrindinis ergoterapijos tikslas, pasak M. Šimkutės, yra paciento mokymas atlikti veiklas, užduotis ir vaidmenis, siekiant užtikrinti produktyvų gyvenimą, savęs bei aplinkos kontrolę. „Žmogaus veiklos realizavimas gali būti labai įvairus: kasdieninė veikla, darbas, laisvalaikis. Ergoterapija siekiama sugrąžinti pacientui gebėjimą daryti viską, ką jis sugebėjo dar prieš patirdamas traumą“, – pasakoja specialistė.
Ergoterapeutas, būdamas reabilitacijos komandos nariu ir dirbdamas su pacientu, pirmiausia siekia bendrų reabilitacijos tikslų, todėl įvertina paciento savarankiškumą visose veiklos srityse bei išsiaiškina, kokios pagalbos jam labiausiai reikia.
„Dažnu atveju pacientai atvyksta atsiųsti traumatologo ar reabitologo. Su atvykusiu žmogumi dirbantys specialistai susipažįsta asmeniškai, išklauso jo problemas, lūkesčius, su kokiais tikslais jis čia atvyko, o tuomet sudaro individualų veiklos planą, parenka ir pasiūlo pacientui tinkamiausią ir priimtiniausią veiklos rūšį“, – aiškina M. Šimkutė.
Į „Gijos Klinikas“ dėl ergoterapijos procedūrų dažniausiai kreipiasi alkūnkaulio, dilbio kaulų ir riešo kaulų traumas patyrę pacientai. „Tai tipinės traumos, kai krisdamas žmogus ištiesia ranką ir tokiu būdu ją susilaužo. Su tokiais pacientais yra dirbama tiek individualiai, tiek grupėse. Tam, kad galėtumėme atstatyti judesių amplitudę, pirmiausia yra atliekami tempimo pratimai, pamažu didinant krūvius. Pasiekus norimų rezultatų, prieinama prie konkretesnių veiklų smulkiajai motorikai gerinti. Jei pacientas, pavyzdžiui, rašytojas ar muzikantas, tai vienas iš užsiėmimų gali būti grojimas kokiu nors instrumentu ar rašymas klaviatūra“, – vardina ergoterapeutė.
Ergoterapijos procedūros, anot M. Šimkutės, gali būti labai įvairios, todėl daug kas priklauso nuo pačio paciento poreikio, kokius įgūdžius jis nori susigrąžinti. Tai gali būti įvairūs jutimo, judėjimo pratimai, piešimo užsiėmimai. Ergoterapeutai pacientams stengiasi suteikti visas įmanomas priemones tobulėti ir lavinti įgūdžius“, – pasakoja specialistė.
Ji taip pat pabrėžia, kad, gydantis įvairias traumas, svarbu suprasti, kad vien tik darbo su terapeutais neužtenka. „Žmonės dažnai galvoja, jei gydytojas paskyrė ergoterapiją, tai jos ir užteks, tačiau norint visiškai atstatyti judėjimo organų funkcijas, lankstymo amplitudę, privalu dirbti ne tik reabilitacijos klinikoje, bet ir namuose. Todėl visada savo pacientams stengiamės parodyti ir juos išmokyti paprasčiausių pratimų, kuriuos jie gali atlikti namų sąlygomis“, – tikina pašnekovė.
Nors traumų skaičius stipriai išauga šaltuoju metų sezonu, M. Šimkutės teigimu, traumų rizika išlieka visus metus, o dažniausiai pasitaikantys pacientai – vyresnio amžiaus žmonės. „Senatvėje retėja kaulų tankis, atsiranda pusiausvyros sutrikimai, todėl senjorai kur kas dažniau patiria tokio tipo traumas“, – aiškina pašnekovė.
Ir nors nei vienas nėra apsaugotas nuo traumų, tačiau sumažinti jų riziką, anot ergoterapeutės, įmanoma. „Vieni iš paprasčiausių patarimų yra tinkamai pasirinkti avalynę, atsargiai eiti slidžiomis kelio dangomis. Tačiau egzistuoja ir tokia prevencija, kaip specialūs saugaus kritimo kursai. Tai vieta, kurioje žmonės (ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms), yra mokomi, kaip krentant saugiau nusileisti ant žemės. Krisdami ir norėdami sušvelninti smūgį remiamės rankomis, tačiau taip atsiranda didesnė rizika jas susilaužyti. Tokiuose kursuose, siekiant sumažinti kritimų riziką ir pavojų patirti sužalojimus, yra lavinama senyvo amžiaus žmonių pusiausvyra, mobilumas“, – pasakoja M. Šimkutė.
Užsakymo nr.: PT_80794289