Nijole, kaip smagu jus matyti, o dar smagiau gyvai pasikalbėti. Visai neseniai pristatėte šeštąją savo knygą, tad nuo jos ir pradėkime. Apie ką ji?
Knyga „Aktoriai ir(gi) skanėdos. Ko neragavo žiūrovai“ tai kur kas daugiau nei receptų knyga – čia pasakojama apie aktorius ir jų vaikystę, smagias istorijas scenoje, gastroles. Taip pat kiekvienas jų pasidalina savo geriausiu patiekalu: kas savo pačių receptu, kas senoviniu šeimos paveldu. Receptai – nuo labai paprastų ir daugeliui pažįstamų iki kiek sudėtingesnių ar visai negirdėtų, su slaptu ingredientu, padedančiu atsikleisti dar neatrastą skonį, paversti patiekalą kitokiu, jį labiau suasmeninti.
Jūs esate tokia tikra gyvenimo skanautoja, apsupta be galo daug veiklų. Maistas – viena iš jų. Kiek jums pačiai yra svarbus maistas? Ar ieškote sveikesnių alternatyvų?
Man atrodo, kad vienas svarbiausių dalykų valgant, renkantis tarp sveika ir nesveika, tai nuotaika, su kuria tu valgai maistą. Jei esi nepatenkintas, apsėstas kokiu pavydo gniužulu, tai maistas, kurį tu valgai, nukeliauja į tavo organizmą ir virsta nuodu. Tu paprasčiausiai nesimėgauji, valgai apniktas blogos emocijos. Kadangi aš viską gyvenime darau su džiaugsmu, stengiuosi į save neįleisti negatyvo, tad ir į maistą žiūriu visai kitaip. Nevengiu nei mėsos, nei sviesto ar grietinės. Svarbiausia – valgyti su džiaugsmu, pasimėgavimu ir, žinoma, saiku.
Ar tiesa, kad, kai parašėte knygą, nusprendėte, kad atidavėte duoklę gerbėjams, o dabar laikas atsigręžti į save ir atiduoti duoklę būtent sau?
Tikrai taip. Tie, kas dirba sėdimą darbą, supras mane puikiai, kokia būna savijauta, kai ištisas valandas sėdi. Rašydama knygą sėdėdavau ir po 12–14 valandų per dieną. Apskritai, visi žmonės per šį pandeminį laikotarpį judėjo žymiai mažiau nei anksčiau, įskaitant ir mane. Scenoje būdavo kitaip – nuolat judėdavau, bet, kaip žinia, teatrai ilgą laiką buvo uždaryti, tad ir bendra fizinė būklė pablogėjo. Jaučiau įtampą tiek kaklo, tiek pečių, nugaros dalyse, jaučiausi tarsi surakinta, visas kūnas prašyte prašėsi atsipalaidavimo. O nuvažiavusi į sanatoriją, jau po pirmojo masažo pasijutau ženkliai geriau. Pagalvojau, jei per tris dienas, kurias praleidau sanatorijoje, turėdama po 5 procedūras per dieną, galiu pasijusti geriau, tai koks stebuklas būtų, jei sanatorijoje praleisčiau 5 ar daugiau dienų?! Turbūt pasišokinėdama parlėkčiau į Vilnių, nė mašinos nereikėtų (juokiasi).
Kokį bendrą įspūdį paliko sanatorija?
Pasakysiu atvirai – paskutinį kartą sanatorijoj buvau prieš kokius 30 metų ir nuo to laiko bijojau sanatorijų kaip velnias kryžiaus. Sovietinė tvarka, ilgos eilės, piktas ir nemalonus personalas... Uh, kaip nesmagu prisiminti. Tačiau moderni ir šiuolaikiška „Eglės sanatorija“ visiškai pakeitė mano požiūrį ir suformavo jau visai kitus prisiminimus. Čia viskas veikia kaip šveicariškas laikrodis – sustyguota taip tiksliai, kad tu būdamas sanatorijoje net nepajauti kiek čia vienu metu yra žmonių. Čia, „Eglės sanatorijoj“, tu jautiesi kaip namuose – darbuotojai skleidžia pozityvią nuotaiką. Kad ir į kokią procedūrą benueitum, visi tau šypsosi, maloniai bendrauja, šiltai priima kaip savą... Maistas – atskira tema. Esu apvažiavusi daug pasaulio viešbučių, todėl drąsiai galiu sakyti, kad švediškas stalas čia yra puikus. Turbūt tai vienintelė sanatorijos blogybė... jeigu neturi valios, garantuoju, kad gali namo parsivežti ir porą kilogramų (juokiasi).
O kokios procedūros sanatorijoje labiausiai patiko? Ką atradote sau?
Labai didelį įspūdį paliko Gintaro SPA Birštone. Juokavau atradusi dingusį Gintaro kambarį, jis čia pat – sanatorijoje (juokiasi). O jei rimtai, atliekant bet kurią procedūrą yra labai svarbus pats žmogus – jo nuotaika, energetika. Gintaro SPA masažą atlikusiai masažuotojai nuoširdžiai pasakiau, kad gyvenime esu buvusi daug masažų, tačiau tai buvo tikrai vienas geriausių. Kokia ten aura, kokios rankos, energija, pačio žmogaus nuoširdumas... Taip atsipalaidavau, kad išlėkiau visa švytinti. Žinoma, patiko ir visos kitos sanatorijos procedūros – durpinio purvo aplikacija, mineralinė perlinė vonia, magnetinė terapija, bet labiausiai – masažai tiek Gintaro SPA, tiek gydomieji, kurie įėjo į sanatorinio gydymo programą. Pastebėjau, kad pabuvus sanatorijoje atėjo toks savotiškas azartas ir noras savo gyvenime daugiau judėti, neapleisti kūno, neleisti jam sustingti. Sanatorija, sakyčiau, puiki pradžia pradėti gyventi truputį kitaip, dažniau atsigręžti į save ir savo kūno pojūčius. O kai jauti, kad vėl imi stingti, nebesijauti gerai – marš į sanatoriją vėl atsistatyti, vėl sugrįžti į savo kūnui patogią būseną.
Tai, kaip suprantu, sanatorija patiko. Ar dar sugrįšite?
Ne tas žodis kaip patiko. Aš dabar tik ir galvoju, kur čia kokį tarpą rasti, kad galėčiau vėl atvažiuoti. Mes, žmonės, per tą savo amžiną skubėjimą pamirštame skirti laiko sau, o tai juk labai svarbu – po to visai kitaip dirbasi, kitaip žvelgi į gyvenimą – su meile. Labai taiklus „Eglės sanatorijos“ šūkis – ir gyvenimas vėl mielas. Tikrai – pabuvus sanatorijoje gyvenimas vėl tampa mielas. Linkiu to visiems!
Užsakymo nr.: PT_87941923