Neįkainojama patirtis Paryžiuje
Praėjus mėnesiui po Paryžiaus paralimpinių žaidynių, O. Dobrovolskaja vis dar prisimena šią neeilinę patirtį. Nors tai buvo jau antrosios žaidynės jos karjeroje, jaudulys ir emocijos prieš svarbiausią sporto renginį, pasak jos, išliko tokios pat stiprios kaip ir pirmąjį kartą. Vis tik skirtingai nei Tokijuje, sportininkė buvo kur kas geriau pasiruošusi susidoroti su stresu.
„Tokijuje jaučiau begalinį stresą – rankos ir kojos drebėjo, širdis daužėsi taip stipriai, kad net nepajėgiau sutelkti dėmesio į tai, ką turiu padaryti. Tai buvo visiškai nauja patirtis, su kuria dar nebuvau susidūrusi. Tai mane paskatino kryptingai dirbti ne tik su trenere, bet ir su sporto psichologu, padėjusiu išmokti valdyti savo emocijas ir pagerinti pasiruošimą būsimoms varžyboms“, – pasakoja sportininkė.
Disko metikė prisimena, kaip į stadioną Paryžiuje ėjo su plačia šypsena veide. Patirtis, įgyta per trejus metus, padėjo jaustis ramesne ir labiau pasitikėti savo jėgomis. Darbas su savimi suteikė įrankių, kaip valdyti emocijas, stresą ir adrenaliną varžybų metu, todėl rezultatai buvo geresni. Japonijoje užėmusi 8 vietą ir diską nusviedusi 29,50 m, Prancūzijoje sportininkė pagerino rezultatą – diskas nuskriejo ties 34,49 m žyma ir užtikrino O. Dobrovolskajai net 5 vietą galutinėje lentelėje.
Svarbią vietą paralimpietės gyvenime užima ne tik sportas
O. Dobrovolskaja atkakliai siekia aukštų rezultatų sportinėje veikloje, tačiau ne tik sportas užima svarbią vietą jos gyvenime – jauna moteris yra gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės „Allianz Lietuva“ ir Lietuvos paralimpinio komiteto inicijuojamo projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadorė.
Lankydamasi mokyklose, sportininkė dalijasi savo patirtimi su jaunimu, pasakoja apie paralimpinį sportą ir motyvuoja juos siekti aukštumų.
„Šis projektas leido man įgyvendinti dar vieną svajonę. Kai buvau vaikas, labai žavėjausi pedagogų profesija, todėl visada norėjau bent dienai tapti mokytoja. Dabar turiu galimybę būti savotiška mokytoja, dalintis savo patirtimi, žiniomis su vaikais“, – sako sportininkė.
Mergina pripažįsta, kad pradžioje baiminosi vaikams pasirodyti nepakankamai įdomi, tačiau dabar jaučiasi užtikrinta savimi ir mato – vaikus jos asmeninė patirtis ir istorijos įkvepia. Per susitikimus O. Dobrovolskaja leidžia vaikams pabandyti patiems patirti jos kasdienybę – užsidėti akinius, pro kuriuos nieko nesimato, pabandyti vaikščioti neregio lazdelės pagalba. Tai padeda vaikams suprasti, kaip jaučiasi žmogus su regos negalia.
„Man patinka užmegzti ryšį su vaikais. Tikiu, kad dėl to ryšio, supratimo jie visai kitomis akimis žiūrės į negalią turintį ar kitokį žmogų. Pasakodama savo istoriją, būtinai pabrėžiu, kad visada yra išeitis. Mano atveju ta išeitis yra sportas“, – teigia mergina.
Aktyvaus gyvenimo būdo nepamiršta ir atostogų metu
Paklausta, kaip ilsisi po intensyvaus sporto sezono, jauna moteris juokiasi – sportininko atostogos nėra gulėjimas ant sofos ir traškučių valgymas.
„Ilsiuosi nuo disko mėtymo, bet ne nuo aktyvumo“, – sako O. Dobrovolskaja ir pasakoja laisvalaikiu aktyviai užsiimanti kitomis sporto šakomis – plaukimu, aklųjų stalo tenisu, lauko tenisu bei žygiais, nepamiršdama deramo dėmesio skirti ir rūpinimuisi savo sveikata bei gera savijauta.
Tiesa, projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadorės gyvenime šiuo metu yra ir dar viena džiuginanti veikla – laisvalaikis su labradoru Rubiu, kurio artimiausius 2 metus kartu su šeimininke laukia intensyvus darbas: pirmiausia augintiniui teks mokytis socializacijos bei bendro paklusnumo įgūdžių, o vėliau – neregio vedimo.
Planuose – Los Andželas
Nors Paryžiaus paralimpinės žaidynės, regis, pasibaigė visai neseniai, O. Dobrovolskaja jau ruošiasi ateities iššūkiams. Pagrindinis jos 2024–2025 m. sezono tikslas – pasaulio čempionatas. Sportininkė atvirauja – medalio labai norėtųsi, mat iki podiumo kaskart šiek tiek pritrūksta.
„Pasibaigus Paryžiaus paralimpinėms, jau kitą dieną mano galvoje sukosi mintys apie būsimą olimpiadą, kuri 2028 m. vyks Los Andžele. Labai glaudžiai bendradarbiaujame su trenere, puikiai viena kitą jaučiame ir planuojame treniruotes taip, kad būtume maksimaliai pasiruošusios šiam svarbiam įvykiui. Tikiu, kad jei įdėsiu daug darbo ir pastangų, medalis bus. Nežinau kokios prabos, bet bus“, – sako paralimpietė.
Kalbėdama apie ją motyvuojančius dalykus bei kylančius iššūkius dėl negalios, O. Dobrovolskaja prisipažįsta visada gyvenime besivadovaujanti principu „viskas yra įmanoma, tereikia įveikti savo ribotą mąstymą“.
„Vaikystėje aplinka man suformavo klaidingą mąstymą, esą negalia yra kažkoks nuosprendis, dėl kurio aš negaliu daryti to, kas man patinka. Žmonės man sakydavo, kad esu neįgali, tad sportas ne man, net kūno kultūra užsiimti negaliu. Ir aš tuo ilgą laiką tikėjau. Varžytis ir konkuruoti man visada labai patiko, buvau labai aktyvus vaikas, tačiau ta siena, kurią prieš save pasistačiau, mane ilgai ribojo siekti aukštumų sporte“, – pasakoja paralimpietė.
Vis tik vieną dieną gavusi pasiūlymą išbandyti save disko metime, sportininkė pagaliau ryžosi perlipti per tą nematomą nepasitikėjimo sieną. Nepaisant to, kad profesionaliai sportuoti pradėjo būdama 23 metų, vėlyvas startas netapo kliūtimi siekti aukščiausių tikslų. Nei lytis, nei amžius, nei negalia nėra kliūtis siekti savo tikslų, viskas šiame gyvenime yra įmanoma – įsitikinusi O. Doborovalskaja.
Visuomenės požiūris į žmones su negalia po truputėlį keičiasi
„Labai džiaugiuosi, kad yra įgyvendinami tokie projektai kaip „Negalią keičia supergalia“. O dar smagiau, jog tokius projektus inicijuoja būtent verslo įmonės, kaip „Allianz Lietuva“. Tai ženklas, kad visuomenė juda į priekį, kad neįgaliųjų gyvenimo kokybė rūpi vis daugiau žmonių ir kad mes turime bendrą norą, visi gyventi darnioje, supratingoje visuomenėje ir turėti galimybių realizuoti savo siekius bei svajones“, – apie „Allianz Lietuva“ paramą Lietuvos paralimpiečiams sako sportininkė.
Ši pažanga, anot jos, ne tik rodo didėjantį socialinį sąmoningumą, bet ir stiprina pačių neįgaliųjų pasitikėjimą savo teisėmis ir galimybėmis.
„Paimkime tas pačias paralimpines žaidynes. Šios varžybos atsirado palyginti neseniai, tik XX a. viduryje, tačiau jų pripažinimas vis auga: su kiekvienais metais mes matome gerėjančius rezultatus, naujus rekordus, stipresnius sportininkus. Šiais metais Paryžiuje mūsų paralimpinę rinktinę palaikė būrys žiūrovų iš Lietuvos. Manau, kad po 20-ies metų šios žaidynės dar labiau priartės prie įprastų olimpinių žaidynių pripažinimo“, – įsitikinusi disko metikė.
Galime drąsiai pasakyti, kad O. Dobrovolskaja įkvepia ne tik sporto pasaulį, bet ir visuomenę, savo pavyzdžiu rodydama, kad viskas įmanoma, nepaisant sunkumų. Jos istorija – tai kelionė, kurios tikslas – nuolatinis tobulėjimas ir siekis pakeisti ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvenimus.