Kaupimas pensijai – ilgas ir nuoseklus procesas
Lietuvoje antros pakopos pensijų sistema pradėjo veikti 2004 metais. R. Baltrėnas teigia, kad per 20 metų įvyko ir nemažai pakitimų, didesnių bei mažesnių reformų. Vis tik sistema, kuri šalyje vyrauja iki šiol, anot eksperto, veikia.
„Dėl šios sistemos esame pasiekę puikių rezultatų. Šiuo metu bendras visų dalyvių sukauptas turtas pensijų fonduose jau siekia 6,6 milijardus eurų. Tai sudaro apie 10 procentų viso šalies bendrojo vidaus produkto. Taip pat iš tų 6,6 mlrd. eurų net 1,8 mlrd. eurų yra uždirbta iš investicijų grąžos. Tai – tikrai puikus rezultatas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Anot jo, antroje pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja didžioji dirbančiųjų dalis. Tai – beveik 80 proc. Lietuvos dirbančių gyventojų.
„Iš vienos pusės 20 metų atrodo kaip tikrai ilgas laiko tarpas, tačiau vertinant tai, kad pats pasiruošimas pensijai ir kaupimas gali trukti daugiau nei 4 dešimtmečius, galima sakyti, kad žmonės, kurie atėjo į darbo rinką 2004 metais, šiuo metu yra pusiaukelėje link savo tikslo. Dėl šios priežasties dar daug dalykų turime nuveikti“, – pabrėžia specialistas.
Jaunam žmogui pradėti kaupti ateičiai – labai paprasta
Pati didžiausia ir svarbiausia reforma įvyko 2019 metų pradžioje. R. Baltrėnas pasakoja, kad būtent tuomet buvo įsteigti gyvenimo ciklo pensijų fondai.
„Šitos reformos ir gyvenimo ciklo fondų tikslas buvo palengvinti gyventojams apsisprendimą priimti tinkamą investicinį sprendimą ir taip maksimizuoti jų uždirbtą investicinę grąžą per visą kaupimo laikotarpį. Tai reiškia, kad visos pensijų kaupimo bendrovės savo klientus suskirstė į tam tikras atskiras amžiaus grupes. Kiekvienai amžiaus grupei buvo sukurtas atskiras pensijų fondas. Kiekvienam fondui buvo nustatyta investavimo strategija, kuri yra ilgo laikotarpio – nuo fondo įkūrimo iki tol, kol visi fondo dalyviai sulauks pensinio amžiaus, ir atitinka dalyvių rizikos tolerancijos lygį“, – paaiškina ekspertas.
Anot jo, jaunas žmogus, kuris tik pradėjo savo profesinį kelią, gali nuo pat pradžių prisijungti prie antros pensijų pakopos sistemos. Jis priskiriamas į atitinkamą amžiaus grupę, kuri sudaroma atsižvelgiant ir į galimas rizikas. Tokiu būdu ta rizika gali būti valdoma pagal tai, koks laikotarpis yra likęs iki senatvės pensijos.
Būdai, kurie padės, kad senatvė būtų ori
Investavimas ir antros pakopos pensijų fondai padeda pasiekti finansinę laisvę bei gali reikšmingai prisidėti prie orios senatvės. R. Baltrėnas sako, kad pats investavimas yra dabartinių vartojimo poreikių nukėlimas į ateitį.
„Investavimas apskritai yra dabartinio vartojimo nukėlimas į ateitį, t. y. investuodami mes atsisakome dalies savo pajamų, nusprendžiame jas „įdarbinti“ ir tikimės, kad ateityje atgausime tą pačią ar didesnę realią perkamąją galią turinčią pinigų sumą, iš kurios galėsime tenkinti ateities vartojimo poreikius“, – pabrėžia pašnekovas.
Būtent iš šios sukauptos sumos, pasak „Allianz Lietuva“ atstovo, ateityje galima bus tenkinti savo poreikius.
„Remiantis apklausomis bei įvairiais atliktais tyrimais, daugumą žmonių senatvėje norėtų gauti 70 proc. buvusio atlyginimo siekiančią pensiją. Norint pasiekti šį skaičių yra svarbūs keli etapai. Valstybinė Sodros mokama pensija sudaro nuo 30 iki 45 proc. darbo užmokesčio. Antros pakopos pensijų fondai gali padėti papildomai sukaupti nuo 5 iki 15 procentinių punktų. Investuoti savarankiškai reikia tam tikrų žinių, laiko bei noro. Tai sveikintinas veiksmas, tačiau antra pensijų pakopa visada gali būti papildomas kaupimo būdas“, – nurodo specialistas.
Antra pensijų kaupimo pakopa turi daug privalumų. R. Baltrėnas sako, kad vienas didžiausių privalumų – sistemos paprastumas. Per visą kaupimo laikotarpį pensijų fondo kaupimo strategija pritaikoma pagal žmogaus amžių bei tai, kiek laiko jam liko iki pensijos. Pradžioje rizika būna didesnė, o metams bėgant ji mažėja. Tai reikalinga siekiant apsaugoti jau sukauptą turtą. Tam pensijų fondų dalyviui nereikia imtis jokių papildomų veiksmų.
Norintiems investuoti – valstybės parama: tereikia ja pasinaudoti
Dar vienas iš antros pensijų pakopos privalumų – maži atskaitymai. Pensijų fonduose jie siekia nuo 0,2 iki 0,5 procentų nuo turto per metus.
„Tai – vienas pigiausių taupymo ir investavimo produktų rinkoje. Taip pat, valstybė jau nuo 2004 metų skatina žmones investuoti bei taupyti savo ateičiai, mokėdama subsidijas. Pagal dabartinę sistemą klientas kiekvieną mėnesį nuo savo darbo užmokesčio moka 3 procentus į pensijų fondą, o valstybė prie šios sumos prideda dar 1,5 procento nuo visos šalies vidutinio darbo užmokesčio“, – pasakoja pašnekovas.
Tai reiškia, kad jei Lietuva toliau ekonomiškai augs ir vidutinis darbo užmokestis didės, valstybės parama taip pat didės kiekvienais metais.
„Kitais metais ji turėtų siekti apie 320 eurų per metus. Tai – tikrai reikšminga suma, ypač tiems gyventojams, kurie uždirba mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį“, – įsitikinęs ekspertas.
R. Baltrėnas paaiškina, kad valstybės parama yra vienoda bei fiksuota visiems žmonėms, kurie kaupia II pakopos pensijų fonduose.
„Dar vienas iš II pakopos pensijų fondų privalumų, lyginant su savarankišku investavimu, yra automatizavimas bei paprastumas. Kaupiant antros pakopos pensijų fonduose dalyviams patiems nereikia imtis aktyvių veiksmų bei pervedinėti įmokų. Viskas atliekama centralizuotai, per Sodrą“, – sako ekspertas.
Tokiu būdu, anot jo, investuojama kiekvieną mėnesį. O tie žmonės, kurie investuoja savarankiškai, turi aktyvų veiksmą padaryti kiekvieną mėnesį. Tai kartais būna sudėtinga, neretai mokėjimai nusikelia. Nereguliarūs investavimo periodai ilgalaikėje perspektyvoje gali reikšmingai paveikti sukauptą pinigų sumą.
Būdas sukaupti papildomų pajamų
Kaupti II pakopos pensijų fonduose – išties verta. Vis tik R. Baltrėnas pabrėžia, kad jis tikrai neturi konkuruoti su savarankišku investavimu.
„Akcijų ir obligacijų rinkos turi vieną minusą – trumpalaikius svyravimus. Kai vyksta globalūs įvykiai, jie ypač jaučiami. Pastaraisiais metais tokių įvykių turėjome nemažai. Galime pažvelgti net nuo gyvenimo ciklo pensijų fondo įkūrimo pradžios, 2019 metų. Turėjome pandemiją, karą, labai aukštą infliaciją, aukštas palūkanų normas, energetikos krizę. Atrodo, tai – visa virtinė neigiamų veiksnių, kurie yra globalūs. Jie veikia visas pasaulio ekonomikas bei įvairių pasaulio regionų akcijų kainas. Tačiau, nepaisant to, per šį, beveik 5 metų laikotarpį, akcijų pensijų fondai uždirbo nuo 40 iki 50 procentų investicinės grąžos“, – supažindina specialistas.
Tai, anot jo, tik įrodo, kad svyravimų bijoti nereikia. Ilgoje perspektyvoje jie nėra reikšmingi.
„Nepaisant globalių sukrėtimų, gyventojų vartojimas atsigauna ir tęsiasi. Įmonės uždirba papildomus pelnus. Todėl ilgoje perspektyvoje akcijų kainos auga. Tai leidžia Lietuvos gyventojams padėti sukaupti papildomą pensiją“, – sako „Allianz Lietuva“ atstovas.
Ekspertas pataria visus pasidomėti antros pakopos pensijos kaupimo fondais. Tai, pasak jo, produktas, kuris yra labai standartizuotas, griežtai prižiūrimas bei tinkamas įvairaus amžiaus grupių atstovams. Be didelių žinių ir laiko resursų, jis suteikia galimybę dalyvauti globaliose finansų rinkose ir leidžia džiaugtis pasiektais rezultatais.