Teoriją lietuviai supranta, tačiau praktikoje ja nesinaudoja
Lietuvių asmeninių finansų planavimas ne kartą nagrinėtas įvairiuose tyrimuose. Juose mūsų šalis lyginta ir su kitomis šalimis.
„Tas balas, kuriuo galėtume įsivertinti savo finansų planavimo įgūdžius, nėra toks jau didelis. Šimto balų sistemoje mes esame verti 45 balų. Šis balas jau keletą metų iš eilės lieka toks pat. Taigi situacija tokia, kad atrodo, jog kažkur „pastrigome“. Jei pažvelgtumėme į tyrimus, jie rodo, kad teorinių žinių mes kaip ir turime. Jų turime tikrai daugiau, nei turėjome anksčiau. Tačiau problema ta, kad mes tų žinių nelabai taikome gyvenime“, – teigia I. Žemlauskaitė.
Anot jos, tebėra daug žmonių, kurie nesiryžta imtis tam tikrų veiksmų, padedančių susikurti finansinį saugumą.
„Finansinio raštingumo balas nėra vienareikšmiškas. Jo įtaka pasireiškia gyvenant diena iš dienos. Maždaug kas trečias Lietuvos gyventojas gyvena nuo algos iki algos. Aš tą pastebiu net savo aplinkoje. Žmonės jaudinasi, ar tikrai numatytą dieną jiems perves atlyginimą, ar jis nevėluos. Dažniausiai jie algos laukia net anksčiau, tikisi greičiau gauti pinigų. Tačiau, jei taip lauki atlyginimo, tai yra signalas, kad sunku pragyventi“, – įžvalgomis dalinasi „Allianz Lietuva“ atstovė.
Finansų planavimas, pasak specialistės, ir yra reikalingas tam, kad nereikėtų atsidurti tokioje situacijoje, kuomet reikėtų labai laukti atlyginimo. Juk, tarkim, pakilus elektros energijos kainoms, nesinori nerimauti, kaip pavyks susimokėti sąskaitas.
Nėra laiko, kuris būtų netinkamas taupymui
Žmogui, kuris planuoja savo finansus ir žiūri į ateitį, daugybė dalykų neatrodo baisūs.
„Kai elektra brangsta, galime ieškoti kito energijos tiekėjo, geresnių sąlygų. Tačiau faktas tas, kad ji brangsta. Šioje situacijoje mes turime išsisukti su turimais finansais. Tuomet viskas ir pasisuka apie tai, kaip su tais finansais mes elgiamės. Ar mes žinome savo pajamas? Kokio jos dydžio? Kur mes išleidžiame pinigus? Ar yra „erdvės“ kažkur pataupyti?“, – savęs paklausti ragina ekspertė.
Taupymui ir ateičiai pinigų skirti, anot I. Žemlauskaitės, tikrai verta. Juk neretai žmogaus elgsena priveda prie to, kad senatvėje gaunama pensija nemaloniai nustebina.
„Žmogui atrodo, kad jo pajamos iki pensijos buvo du ar net tris kartus didesnės. Jis klausia savęs, kaip reiks išgyventi iš gaunamų pajamų senatvėje. Tačiau, prieš keliasdešimt metų, tam žmogui siūlius taupyti bei pasirūpinti ateitimi, turėti keletą pajamų šaltinių, jis rado daugybę priežasčių to nedaryti. Juk daugelis gyvena dabartimi, yra susitelkę į šiuo metu esančias problemas bei tikslus“, – pasakoja pašnekovė.
Specialistė sako, kad „Allianz Lietuva“ įmonėje jie dažnai veda mokymus. Pardavimų plėtros ir mokymų skyriaus vadovė pasakoja, kad vieną mokymų skaidrę ji net yra pavadinusi „Gyvenimo ratas“. Joje žmogaus gyvenimas pavaizduotas etapais, pagal jo amžių.
„Mes norime parodyti, kad skirtingais gyvenimo etapais žmonėms yra aktualūs skirtingi dalykai. Juk viename etape svarbios studijos, kitame – pirmasis būstas, vėliau – vaikai. Tačiau nėra etapo, kuriame atsirastų vietos taupymui. Laikas taupymui niekada neatrodo tinkamas“, – įsitikinusi ji.
Tačiau I. Žemlauskaitė pabrėžia, taupyti tinkamas laikas yra visada. Tik taupymas neturi labai slėgti, varginti. Taupymui skiriamos net ir nedidelės sumos ilgainiui duoda teigiamą rezultatą.
Suvokimas, kur pinigai yra išleidžiami – pats svarbiausias
Ekspertė teigia, kad visai natūralu, kad žmonės taupydami dažnai padaro tam tikrų „nuodėmių“. Juk visi kartais turi neplanuotų išlaidų, emocinių pirkinių.
„Pasitaiko ir nebūtinų išlaidų, kurioms, atrodo, skiriamos nedidelės sumos. Tačiau jei susumuosime per visą mėnesį išleistus pinigus nereikalingiems daiktams, išeina solidi suma. Tą sumą būtų galima sutaupyti ir investuoti“, – pabrėžia I. Žemlauskaitė.
„Allianz Lietuva“ atstovė nurodo, kad bendraujant su jaunais žmonėmis bei vedant paskaitas aukštosiose mokyklose, jie labai daug kalba apie finansus ir investavimą.
„Aš sakau studentams, kad jie yra labai turtingi. Didžiausias jų turtas – laikas, kurį jie turi. Tai – laikas iki pensinio amžiaus, iki karjeros pabaigos. Tas laikas leidžia po nedaug taupyti. Tačiau per ilgą laikotarpį taupydami bei pasinaudodami sudėtinėmis palūkanomis jie gali sukaupti reikšmingą kapitalą“, – sako ji.
Specialistė pasakoja, kad kiekvienas žmogus, kuris nori pradėti taupyti, turi suvokti, kur išleidžia šiuo metu turimus pinigus. Tai – esminis dalykas, nuo kurio reikia pradėti finansų planavimą.
„Revizija – esmių esmė. Juk jei žmogus nori kažkur nukeliauti, jis turi kelionės tikslą. Tam reikia susidėlioti maršrutą. O norint tai padaryti reikia žinoti tašką A, kuriame šiuo metu žmogus yra.
Planuojant finansus taip pat pirmiausia pradedame nuo revizijos. Kur aš esu? Kiek aš esu turtingas žmogus? Kokias aš gaunu pajamas kiekvieną mėnesį? Kokios yra mano pastovios pajamos? Kokios yra mano išlaidos, ar aš gyvenu pagal savo kišenę? Kiek man pavyksta susitaupyti, gal aš galėčiau susitaupyti daugiau?“, – esminius klausimus, į kuriuos sau atsakyti turėtų kiekvienas, išskiria I. Žemlauskaitė.
Planavimas – esminis dalykas, kurį taikyti turėtų kiekvienas
„Allianz Lietuva“ Pardavimų plėtros ir mokymų skyriaus vadovė ragina suvokti, koks elgesys yra racionalus. Anot jos, vartojimui skirtiems daiktams patariama turėti susitaupius. Kiekvieną mėnesį rekomenduojama atsidėti 10–20 procentų pajamų.
„Kalbant apie šeimos finansus, visi principai yra tokie patys. Tiesiog į vieną „katilą“ reikia sudėti visų šeimoje dirbančių žmonių pajamas. Reikėtų žinoti, kokios yra bendros namų ūkio išlaidos. Tada galima apskaičiuoti, kiek šeimai pavyksta sutaupyti.
Aš didelio skirtumo nematau, ar yra planuojami tik vieno žmogaus finansai, ar visos šeimos. Gyvenant šeimoje dažniausiai visada susitaupo – juk vienas būstas, komunaliniai. Tačiau atsiradus vaikams, atsiranda ir papildomų išlaidų. Tuomet finansų planavimas tampa dar svarbesnis“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji pabrėžia – kuomet žmogus gyvena vienas, jis yra atsakingas tik pats už save. Tačiau kuomet gyvenama šeimoje, darbo netekimas ar liga gali paveikti dar skaudžiau.
Žingsniai link finansinės laisvės
Remiantis paskutiniais skaičiavimais, Lietuvos gyventojai kredito įstaigose ir namuose turi net 25 milijardus eurų. I. Žemlauskaitė teigia, kad konkrečios sumos, kuri turėtų būti laikoma „juodai dienai“, tikrai nėra. Viskas priklauso nuo to, kokiame gyvenimo tarpsnyje žmogus yra, kokia yra ekonomika.
„Jei tai jaunas žmogus, kuris yra atsakingas tik pats už save, jam gali užtekti 3 mėnesių atlyginimą siekiančių santaupų. Jei tai žmogus, kuris turi šeimą, reikėtų 6 mėnesių atlyginimų. Jei žmogus turi įsipareigojimų, jis turi būsto paskolą, tikėtina grėsmė netekti darbo, ekonomikoje nusimato recesija, atitinkamai rezervas turi būti didesnis, kai kuriais atvejais – net metų atlyginimų santaupos“, – patarimais dalinasi ekspertė.
„Allianz Lietuva“ atstovė teigia, kad šiuo metu lietuviai yra linkę draustis tose srityse, kuriose draudimas yra privalomas. Pavyzdžiui, jei imama būsto paskola, žmogus privalo tą būstą apdrausti. Jeigu važinėjama su mašina, ji taip pat privalo būti apdrausta.
„Jei yra prievolė, tuomet žmonės tai ir daro. Draustis gyvybės draudimu mūsų niekas neverčia. Tai – sąmoningumo ir savarankiškumo klausimas. Visgi finansų planavimas susideda iš penkių esminių dalykų. Tai – savo finansinės būklės įvertinimas ir rezervo nenumatytoms situacijoms sukaupimas. Dar vienas žingsnis – draudimas. Jis skirtas tam, kad būtų galima gyventi ramiau bei saugiau. Tuomet seka taupymas. Laimei, lietuviai taupyti jau išmoko“, – vardija specialistė.
Paskutinysis, penktasis žingsnis, kuris mūsų tautiečiams tebėra pats sudėtingiausias, – investavimas. Tai – svarbus pasirinkimas, kad pinigai ne nuvertėtų, o būtų įdarbinti ir augintų kapitalą.