E. Matakas – „Allianz Lietuva“ ir Lietuvos paralimpinio komiteto inicijuojamo projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadorius. Vyras ne tik kasdien treniruojasi, tačiau randa laiko ir nuvykti į šalies mokyklas. Čia jis bendrauja su moksleiviais, pasakoja apie savo karjerą bei iššūkius, su kuriais tenka susidurti. Tačiau šiuo metu mokiniams labai įdomu ir tai, kaip plaukikui sekasi ruoštis paralimpinėms žaidynėms.
Nors iki jų liko pusmetis, struktūrizuotas pasiruošimas jau intensyviai vyksta. Tad, ko nemato žiūrovai bei kiek Edgarui tenka įdėti pastangų, jei nori pasiekti pergalės? Kaip pavyksta atsitiesti neiškovojus medalio bei kas suteikia didžiausios motyvacijos? Pokalbis su sportininku.
Griežta rutina – tiesiog privaloma
Plaukikas E. Matakas sako, kad iškovojus kelialapį į paralimpines žaidynes negalima užmigti ant laurų. Galimybė savo jėgas išbandyti žaidynėse – nepaprastai džiugina, tačiau šiuo metu jis gyvena itin darbingomis nuotaikomis.
„Galima sakyti, kad sportininko gyvenimas vyksta etapais – nuo vienų paralimpinių žaidynių iki kitų. Visas pasiruošimas – juodas darbas. Šiuo metu treniruojuosi du kartus per dieną. Viena treniruotė trunka apie dvi valandas, tad sportuoju kasdien apie 4 valandas vien vandenyje. Žinoma, vyksta ir fizinis pasirengimas ne baseine. Jis kasdien trunka maždaug 1,5 valandos“, – pasakoja sportininkas.
Pašnekovas sako, kad treniruojasi net šeštadieniais. Todėl poilsiui ir tinginiavimui laiko visai nelieka.
Jokių kelionių ir susitikimų su draugais
Besiruošdami varžyboms, sportininkai itin griežtai kontroliuoja savo mitybą. E. Matakas pasakoja, kad plaukikai baseine išeikvoja labai daug kilokalorijų, tad jam nėra būtina atsisakyti greitojo maisto ar saldumynų.
„Manau, kad jei valgyčiau vien sveiką maistą, nesijaučiau laimingas. Juk reikia šiek tiek cukraus, kuris padeda išsiskirti laimės hormonui. Suvalgius skanumyną ir nuotaika geresnė“, – nurodo pašnekovas.
Vis dėlto yra dalykų, kurių varžyboms besiruošiančiam plaukikui tenka atsisakyti. Pavyzdžiui, šiuo metu jam retai kada tenka susitikti su draugais, o ir apie poilsines keliones net negalvoja.
„Čempionatai dažniausiai vyksta šiltuoju metų sezonu. Pavyzdžiui, Paryžiaus paralimpinės žaidynės vyks vasaros pabaigoje. Iki tol neturėsiu galimybės paatostogauti – visą vasarą ruošiuosi varžyboms ir mirksiu baseine“, – dalinasi E. Matakas.
Plaukikas profesionaliai sportuoja ilgą laiką, tad jau yra susiformavę tam tikri įpročiai, kurių Edgaras nuosekliai laikosi. Dėl šios priežasties nėra sunku apriboti susitikimus su draugais ar keliones.
Motyvuoja procesas, o ne medalis
Profesionalų sportininką labiausiai motyvuoja ne iškovotos prizinės vietos, o pats sportas ir procesas. Apie tai jis ir pasakoja mokiniams, su kuriais susitinka „Allianz Lietuva“ ir Lietuvos paralimpinio komiteto inicijuojamo projekto „Negalią keičia supergalia“ metu.
„Aš labai mėgaujuosi tuo, ką darau. Vien patekimas į paralimpines žaidynes – didelis džiaugsmas. Kalbu apie tai ir su mokiniais. Sakau, kad reikia vertinti mylimą veiklą, mokėti joje būti šimtu procentų. Iškovoti medaliai suteikia pasitenkinimo, tačiau veikla gali teikti laimės ir be jų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Ir jis tikrai žino, ką kalba. E. Matakas Tokijo paralimpinėse žaidynėse pasipuošė bronzos medaliu. Visgi dabar, besiruošdamas Paryžiuje vyksiančioms žaidynėms, jis labiau galvoja apie procesą, o ne medalius.
„Mane labiausiai motyvuoja pats plaukimas. Baseine jaučiuosi labai gerai. Kai būnu baseine, rodos išnyksta visos problemos, lieka tik vienas tikslas – plaukti“, – dalinasi plaukikas.
Prie švietėjiškos veiklos prisideda ir „Allianz Lietuva“
Ne paslaptis, kad sportininkams yra labai svarbūs rėmėjai. Bendradarbiaudami su įvairiomis įmonėmis, jie gali dar daugiau resursų skirti tikslo siekimui. E. Matakas pasakoja, kad dėl tokių įmonių, kaip „Allianz Lietuva“ paramos, jis gali ne tik dalyvauti įvairiose sporto stovyklose, tačiau ir užsiimti švietėjiška veikla, kurią laiko itin prasminga.
„Turiu galimybę platesnei visuomenei kalbėti apie neįgaliųjų sportą. Manau, kad švietėjiška veikla yra labai svarbi. Pats irgi tampu įdomesnis kaip sportininkas, tad pritraukiu daugiau rėmėjų“, – nurodo pašnekovas.
Plaukikas džiaugiasi, kad vis daugiau įmonių nelieka abejingos neįgaliųjų sportui.
„Pavyzdžiui, 2016 metais apie neįgaliųjų sportą buvo kalbama labai nedaug. Nebuvo rėmėjų, palaikymo. Dabar situacija yra absoliučiai kitokia, o ir visuomenės susidomėjimo žymiai daugiau“, – sako E. Matakas.
Pašnekovas džiaugiasi, kad turi galimybę užsiimti mėgstamu sportu bei motyvuoti jaunus žmones, kurie visada labai džiaugiasi susitikę su plaukiku.