Nuo vėžio kasmet miršta apie 9 milijonus gyventojų
Gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo įmonės „Allianz Lietuva“ vyresnioji finansų konsultantė Nijolė Masalskienė sako pastebinti, jog vėžinių susirgimų daugėja. Tą patvirtina ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenys: pasaulyje kasmet registruojama daugiau nei 18 milijonų naujų vėžio atvejų, nuo jo miršta maždaug 9 milijonai gyventojų. Krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Panašu, kad mūsų gyvenimo tempas, stresas veikia organizmą ir mes negalime tiesiog tikėtis, jog visuomet būsime sveiki. Tad verta pagalvoti, ką darysime, iš ko gyvensime, jeigu sunkiai susirgsime.
Turiu vieną klientę, kuriai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Tiesa, sudarydama gyvybės draudimo sutartį ir pasirinkdama kritinių ligų apsaugą, finansiniu saugumu ji pasirūpino gerokai iš anksto. Išgirdusi diagnozę, moteris žinojo, jog turės finansinę paramą. Moteriai „Allianz Lietuva“ išmokėjo daugiau nei 15 tūkst. eurų siekiančią išmoką“, – pasakoja N. Masalskienė.
Ragina nepraleisti profilaktinių patikrų
Bendraudama su klientais vyresnioji finansų konsultantė užmezga tvirtus ryšius, susipažįsta su šeimomis, žino profesijas, darbo subtilybes. Pasirinkta profesija taip pat turi įtakos suvokimui apie gyvybės draudimo naudą. Pasak, N. Masalskienės, medikams, farmacininkams apie gyvybės draudimo naudą pasakoti nereikia – jie neretai kreipiasi patys.
„Esu pastebėjusi, jog, pavyzdžiui, medikams kyla mažiausiai klausimų apie gyvybės draudimo, papildomų apsaugų naudą. Jie pasidalija skaudžiomis pacientų istorijomis, kuomet žmogui diagnozuota liga, jis turėtų gulėti, gydytis, visą savo laiką ir energiją skirti sveikatos gerinimui, bet negali – nedirbdamas neturės pajamų net būtiniausioms pragyvenimo reikmėms, ką jau kalbėti apie gydymosi išlaidas. O draudimo išmokos leidžia šio galvasopio išvengti.
Būna, jog draudimo išmokos užtenka ir ligai įveikti, ir dar lieka. Tuomet žmonės pasideda tuos pinigus reabilitacijai, psichologo konsultacijoms, arba tiesiog turi greitai pasiekiamą „sveikatos biudžetą“, tą išmokos likutį, jeigu sveikata vėl pavestų“, – sako N. Masalskienė.
Finansų konsultantė kviečia išgirsti ir medikų raginimus nepraleisti profilaktinių sveikatos patikrų, dalyvauti valstybės remiamose ligų prevencijos programose dėl krūties, gimdos, prostatos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.
„Finansinius saugiklius renkantis gyvybės draudimą susidėti svarbu, bet turime nepamiršti ir išties rūpintis savo sveikata, skirti laiko nueiti pas gydytojus. Net ir sunki liga, pagauta laiku, gali būti įveikta lengviau, greičiau“, – pataria konsultantė.
Pasekė mamos pavyzdžiu
Kartais finansų konsultantai sako, jog žmogus gyvybės draudimui turi subręsti. Vis dėlto atidėlioti sutarties sudarymo nerekomenduojama.
„Vakaruose žmonės seniai perprato tai, jog sveikata, kaip ją bepuoselėtume, su amžiumi silpsta, būna sunkiau atsistatyti po ligų ar traumų, tai atima daugiau jėgų ir laiko. Kartu – sunkiau užtikrinti nenutrūkstamą pajamų šaltinį, kol sergi ar gydaisi, tad jie gyvybės draudimu linkę pasirūpinti kuo anksčiau, vos įžengę į savarankišką gyvenimą ir pradėję dirbti“, – sako N. Masalskienė.
Finansų konsultantė taip pat pastebi, jog Lietuvoje taip pat auga visuomenės dalis, kuri sąmoningai dėliojasi finansinius prioritetus, mąsto apie ateitį ir siekia užsitikrinti saugumą iš anksto.
„Gera, kai jauni žmonės ateina pasirūpinti šeimos finansiniais saugikliais iš anksto, sau, vaikams, vėliau – anūkams. Tai rodo, jog ir mūsų šalyje žmonės pagaliau prisiima atsakomybę už savo gyvenimą. Minėtos klientės šeima buvo sukrėsta krūties vėžio diagnozės, vaikai suskubo sudaryti gyvybės draudimo sutartis sau ir savo atžaloms. Finansinis užnugaris suteikia žmogui stabilumo jausmą, ramybės kritiniais gyvenimo atvejais“, – mintimis dalijasi finansų konsultantė.