Traumų rizika ne tik senjorams
Artėjant žiemai, atšalus orams ir vis dažniau kelius nuklojant ledui ir snaigėms, galimybės išsitiesti visu ūgiu padidėja kiekvienam, nepaisant amžiaus.
Vis tik, gydytojas ortopedas–traumatologas Šarūnas Žemaitis tikina, jog didesnė traumų rizika šaltuoju metų laiku kyla senjorams.
„Deja, senjorams ir traumų tikimybė didesnė, ir pasekmės sunkesnės dėl to, kad senjorų koordinacija su amžiumi prastėja, lėtėja refleksai, kaulai tampa vis trapesni, lengviau pažeidžiami minkštieji audiniai. Tad ta pati trauma jiems gali sukelti didesnes pasekmes, nei sukeltų jaunam žmogui“, – sako „Allianz Lietuva“ Draudimo rizikos skyriaus vadovas Š. Žemaitis.
Kita vertus, pasak gydytojo, svarbiau nei amžiaus grupė šaltuoju sezonu yra oro sąlygos bei netinkamas pasirengimas judėti lauke lyjant, sningant ar esant plikledžiui.
„Traumų riziką labiausiai didina oro ir gamtos faktoriai: snygis, plikledis, nebarstyti keliai bei kelkraščiai, apledėję laiptai. Kartais traumų riziką gali didinti ir neteisingai pasirinkta avalynė: aukštakulniai, vadinamoji parketinė avalynė ir panašiai. Neteisingai pasirinkus avalynę nereikia ir ledo, vis tiek galima pargriūti ir visai nesvarbu, tau 30 metų ar 65“, – sako gydytojas.
Galvos traumos - pavojingiausios
Pasak gydytojo traumatologo, šaltuoju sezonu dažniausiai patiriamos traumos yra mažesnės, nei patiriamos vasarą. Daugiausiai žiemą fiksuojami: patempimai, sumušimai, lūžiai, minkštųjų audinių žaizdos.
„Griuvus, paslydus dažniausiai lūžta smulkesni kaulai, esantys kulkšnų, riešų, alkūnių srityje. Lūžta arba yra traumuojama būtent ta kūno dalis, kuria žmogus remiasi griūdamas arba slysdamas. Tiesa, galvos traumos – visuomet pavojingiausios. Galvos, kaklo traumos gali sukelti kur kas daugiau grėsmės sveikatai ar gyvybei, ypač tuo atveju, jei žmogus paslydęs griūva visu ūgiu. Tuomet gali grėsti ir sąmonės praradimas, smegenų sutrenkimas, vidinis kraujavimas į kaukolės ertmę. Vyresniems žmonėms prisideda didesnė kraujavimo rizika, mat jie neretai vartoja kraują skystinančius vaistus“, – sako Š. Žemaitis.
Kada skubėti į skubiosios pagalbos priėmimo skyrių?
Atskirti, kada reikėtų kreiptis medikų apžiūros, o kada galima gydytis namuose gana paprasta žinant kelias taisykles. Pasak Š.Žemaičio, vadovaujantis elementariausiu pirmosios pagalbos „ABC“, sumuštą ar patemptą vietą rekomenduojama šaldyti; laikyti ramybėje ar imobilizuoti; išgerti paprastų skausmą ir uždegimą mažinančių vaistų ir, jei skausmas nemažėja, kreiptis į medikus.
„Jeigu galite remtis galūne, kuri buvo traumuota, skausmas lokalus, neplintantis per visą ranką ar koją, tikėtina, jog didelės traumos nepatyrėte. Kita vertus, jei skausmas per pirmas 6–12 valandų nepraeina, skauda ramybės būsenoje, neslopsta vartojant nuskausminančiuosius vaistus ar šaltus kompresus, pačiam gydytis jau nereikėtų. Patyrus galvos traumą, jaučiant pykinimą, silpnumą – būtina vykti į priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių“, – pataria Š.Žemaitis.
Gydytojo teigimu, esant akivaizdžiai galūnės deformacijai, namuose patiems tos vietos nei gydyti, nei „tiesinti“ nerekomenduojama. Tokiu būdu galima tik dar labiau dislokuoti galūnę, pažeisti kraujagysles, nervus, dar labiau padidinti traumos pasekmes. Tokiu atveju taip pat reikia vykti į priėmimo skubiosios pagalbos skyrių arba išsikviesti greitąją pagalbą.
„Blogiausia, kai pradedama gydytis liaudies priemonėmis, nepatikrintomis ir nerekomenduotomis medikų. Dėl neaiškios sudėties įvairūs namudinės gamybos tepalai, kompresai gali ne tik alergizuoti pažeistą vietą, odą, audinius, bet ir nudeginti odą. Sumušimo ar žaizdos vietoje ir taip padidėjusi kraujotaka, todėl įvairūs riebaliniai ar spiritiniai kompresai gali dar labiau išplėsti kapiliarus, užkrėsti žaizdą, infekcija gali išplisti į aplinkinius audinius“, – įspėja medikas.
Save apsaugoti galima tiek fiziškai, tiek finansiškai
Nors, pasak „Allianz Lietuva“ Draudimo rizikos vertinimo skyriaus vadovo, neretam atrodo, kad jei jau lemta – traumos neišvengsi, tai nėra absoliuti tiesa.
Skandinavai jau senokai pamilę specialias batų apsaugas nuo paslydimo, mat jos gerina sukibimą su ledu. Tad pirmas patarimas – tinkama avalynė. Taip pat rekomenduojama tiesiog laikytis elementaraus atsargumo, neskubėti, dėvėti atšvaitus.
Verta pasirūpinti ir gyvybės draudimu, finansine apsauga patyrus traumas. Ši apsauga aktuali visiems, tiek vaikams, kasdien skubantiems į mokyklas ar būrelius, tiek suaugusiems. Juk patyrus traumas vaikams, nedarbingumą ima tėvai, o tai automatiškai sumažina šeimos pajamas. Tuo tarpu – didesnės traumos išaugina sveikatai tenkančias išlaidas.
„Be asmeninių pastangų neišsitiesti ant ledo protingas sprendimas yra tiesiog pasirūpinti gyvybės draudimu bei papildomomis apsaugomis nuo traumų bei nelaimingų atsitikimų. Juk trauma traumai nėra lygi. Vieną sumušimą po kelių dienų pamirštame, o stambesnių kaulų lūžiai privers gydytis ir reabilituotis, atsitraukti nuo darbų bent 4–6 mėnesiams. Tuomet būtent draudimo išmokos suma padengs jūsų gydymo, reabilitacijos išlaidas ir leis nesukti galvos, iš ko pragyventi sveikstant. Artėja gražiausios metų šventės, galbūt būtent draudimas nuo traumų būtų tinkama dovana sau ar savo artimiesiems. Beje, ši dovana jums bus vertinga visą gyvenimą, nes traumos, nelaimingi nutikimai nesirenka nei patogaus laiko, nei vietos“, – svarsto Š. Žemaitis.