Pakeitė profesiją, bet ne vertybes
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Švietimo skyriaus metodininkė, mokyklos direktorė, Švietimo centro padalinio vedėja – 31-eri metai švietimo sistemoje. Sukauptas patirties bagažas labai padeda S. Stravinskienei dirbant finansų konsultante.
„Darbą švietimo srityje ir darbą platinant finansines paslaugas sieja daugybė dalykų – betarpiška komunikacija, gebėjimas suprasti žmones, išgirsti ir įsiklausyti į jų lūkesčius. Labai svarbus yra ir sugebėjimas sudominti, motyvuoti, išmokyti žmogų kažko naujo, galiausiai – noras padėti spręsti iškilusias problemas. Šios kompetencijos mane lydėjo dirbant pedagoge, o dabar jomis vadovaujuosi ir tapusi finansų konsultante“, – sako S. Stravinskienė.
Buvusios pedagogės pasiteiravus, kodėl po tiek metų švietimo sistemoje ji nusprendė pasukti kitu profesiniu keliu, S. Stravinskienės teigimu, pokyčius lėmė pasikeitę prioritetai ir noras save išbandyti kitose srityse.
„Neabejotinai vienas svarbiausių dalykų, lėmusių mano profesinės veiklos pokyčius, – noras būti objektyviai įvertintai. Norėjau būti nuo nieko nepriklausoma, pati atsakyti už savo uždarbį, planuoti savo laiką ir pan. Pokyčiams įtakos turėjo ir mano pačios asmenybė – man patinka iššūkiai, naujos veiklos, savęs išbandymas išeinant iš komforto zonos. Viena svaresnių priežasčių buvo ir ta, jog norėjau sugriauti įsisenėjusį mitą, kad pedagogai nesugeba nieko daugiau, o tik dirbti švietimo sistemoje iki pat pensijos“, – sako vyr. finansų konsultantė.
Finansinio raštingumo spragos
Pašnekovė pasakoja, kad dar dirbdama švietimo srityje su jaunais žmonėmis, pastebėjo, jog jų finansinio raštingumo spragos yra didelės – trūksta elementarių žinių ir įgūdžių apie pinigų valdymą.
„Sutikite, jauni žmonės geriausiai įsisavina informaciją ir priima naujoves, todėl finansinis raštingumas turėtų būti ugdomas kuo ankstesniame amžiuje, kai tik vaikas supranta, kas yra pinigai ir kam jie skirti. Didelė atsakomybė čia krenta ant tėvų pečių, tačiau lygiai taip pat svarbus yra ir mokyklos vaidmuo. Joje finansinis raštingumas yra integruojamas į ekonomikos pamokas, tačiau tai yra iššūkis mokytojams, kuriems kartais trūksta laiko, o kartais – ir tų pačių žinių. Taigi svarbiausia, kad pedagogai ir visa sistema būtų pasiruošusi pokyčiams,
Tačiau mokymasis yra kompleksinis dalykas – jei mokykloje vaikas mokosi apie taupymą, investavimą, o grįžęs namo mato, kaip šeimoje vyrauja nesaikingo vartojimo kultūra, perkama viskas, ko tik užsigeidžiama, tai išugdyti finansiškai raštingą jaunuolį tampa sudėtinga“, – teigia S. Stravinskienė.
Kad jaunoji karta stokoja finansinio raštingumo, rodo ir šių metų Lietuvos banko duomenys – gyventojų finansinis raštingumas per 8 metus sumažėjo 10 proc. ir šiuo metu siekia 56 balus, kas Lietuvą tarp 39 tyrime dalyvavusių šalių nustūmė iki 31 vietos.
Identifikuoti finansiškai neraštingą žmogų, pasak pašnekovės, nėra labai sunku. Dažniausiai tai žmonės, gyvenantys „nuo atlyginimo iki atlyginimo“, turintys juos slegiančių įsipareigojimų, išleidžiantys daugiau nei uždirba, nekaupiantys finansinio rezervo.
„Tai asmenys, kurie gyvena šia diena ir negalvoja apie rytojų, neturi ateities planų, realių svajonių ir norų. Pinigai jiems tik įrankis patenkinti poreikius čia ir dabar, o kas bus vėliau, atrodo, ne jų reikalas. Tačiau toks gyvenimo būdas yra labai rizikingas. O jei žmogų užpuls negandos, atsiras didelių nenumatytų išlaidų, jei jis neteks darbo, susirgs? Finansiškai neraštingam žmogui tai yra pražūtinga“, – tikina finansų konsultantė.
Kad žmogus nėra finansiškai raštingas, anot jos, parodo ir elementarių sąvokų, tokių kaip „investavimas“, „palūkanos“, „indeksavimas“ ir pan. nežinojimas. Todėl būdama finansų konsultante, S. Stravinskienė kartu užsiima ir finansinio raštingumo kėlimu kiekvieno asmens, kuris į ją kreipiasi.
„Jei žmogus neturi tokių bazinių žinių, tai kalbėti su juo apie investicinius įrankius, tokius kaip gyvybės draudimas, III pakopos pensijų kaupimas ir pan., pradžioje sudėtinga. Tikiu, kad geras finansų konsultantas turėtų būti ir puikus finansinio raštingumo pedagogas. Todėl mano, atsakomybė pirmiausia yra suteikti klientui reikalingą informaciją, paaiškinti skirtingų finansinių įrankių naudas ir tiesiog padėti užkamšyti spragas, o tada pagelbėti surandant tinkamiausią sprendimą, atitinkantį jo finansinius poreikius ir lūkesčius. Žinios, motyvacija ir įgūdžiai – trys svarbiausi dalykai mano veikloje“, – teigia pašnekovė.
Būdai, užtikrinantys saugų rytojų
Šiais laikais daug kalbama apie papildomas senatvės pensijos kaupimo galimybes, įrankius, kurie turėtų užtikrinti finansinį saugumą sulaukus garbaus amžiaus. S. Stravinskienės paklausus, kaip, jos akimis, lietuviai, ypač jaunoji karta, suvokia kaupimo svarbą, pašnekovė sako, jog nuomonių yra įvairių, tačiau didžioji dalis jos klientų į savo ateitį žiūri atsakingai.
„Jaunoji karta labai įvairiai supranta terminą „senatvės pensijos kaupimas“. Yra skeptikų, iš kurių girdžiu: „aš dar jaunas, spėsiu“ arba „aš nesulauksiu pensijos, noriu gyventi šia akimirka“. Tačiau tų, kurie suvokia kaupimo svarbą, yra daugiau. Jie supranta, kad pagrindinis mūsų iššūkis – senstanti visuomenė, todėl vien tik „Sodros“ stažo, o gal net ir II pakopos kaupimo neužteks oriai senatvei. Konsultuodama apie „Allianz Lietuva“ teikiamas finansines paslaugas savo klientus, neretai iš jų išgirstu, kad kaupime pensijai jie dalyvauja sąmoningai, kad tai jų apsisprendimas, kuriuo jie siekia užsitikrinti geresnę ateitį. Ir tai išties džiugina“, – sako finansų konsultantė.
Tuo metu kitas finansinis įrankis – gyvybės draudimas – pašnekovės teigimu, tiesiogiai koreliuoja su finansiniu raštingumu ir yra aktualus labai įvairių poreikių turintiems žmonėms.
„Kai žmogus supranta, kad tik jis vienas yra atsakingas už savo ateitį, priimti sprendimą draustis gyvybės draudimu yra labai nesudėtinga. Kai kam gyvybės draudimas yra finansinė apsauga, kuri padeda užklupus minėtiems finansiniams sunkumams, nelaimės, ligos, mirties atveju. Kiti, pasinaudoję šiuo įrankiu, investuoja, nori kaupti kapitalą, kažkam sutaupyti. Dar kai kam – tai finansinė nepriklausomybė, žinojimas, kad yra finansinis rezervas, kurį prireikus galima panaudoti. Tad variantų, kaip įgalinti šį finansinį įrankį pagal kiekvieno poreikius, tikrai yra“, – pasakoja S. Stravinskienė.
Tvarumas lygu finansinis raštingumas?
Tad kaip kiekvienas iš mūsų galime kelti savo finansinį raštingumą? Finansų konsultantės teigimu, reikia pradėti nuo mažų ir paprastų dalykų.
„Šiais laikais dažnai girdime žodį „tvarumas“. Tai galvojimas apie kitus – ką aš paliksiu ateities kartoms. Tad pradėkime nuo paprastų dalykų – nešvaistyti maisto, t. y. įsigyti jo tiek, kiek suvartosite. Kita – išteklių tausojimas, alternatyvių transporto priemonių naudojimas, greitosios mados atsisakymas. Tai lavina mūsų planavimo, taupymo įgūdžius, kiek ir kam mes galime išleisti“, – sako specialistė.
Išmokus atsakingai planuoti savo biudžetą, pašnekovės teigimu, verta pradėti galvoti ir apie specialius finansinius įrankius, leidžiančius auginti kapitalą.
„Žmogus pradeda veikti tada, kai mato poreikį, kai nori pokyčių. Visiškai nesvarbu, ar tau 18, ar 50 metų – pradėti investuoti, taupyti niekada ne vėlu, o visais klausimais, susijusiais su taupymu ir investavimu, gyvybės draudimu, pensijų fondais, žmogui gali padėti profesionalus finansų konsultantas. Tiesiog reikia noro“, – sako S. Stravinskienė.