Vienas populiariausių finansinių saugiklių
Finansiniai saugikliai – daugeliui girdėtas terminas, tačiau tikriausiai mažai kas galėtų paaiškinti, ką jis išties reiškia. I. Titovės teigimu, finansinius saugiklius galima apibrėžti kaip sukauptą kapitalą įvairiems nenumatytiems atvejams, ateičiai ir pan.
„Nuo seno yra žinomas posakis: „Jei žinočiau, kad nukrisiu, pasidėčiau pagalvę.“ Tačiau šiais laikais tokios pagalvės egzistuoja. Tik finansine forma. Tai vadinamieji finansiniai saugikliai, arba kitaip –
sukauptas kapitalas, kuris žmogui padeda sunkiausiais gyvenimo etapais. Kaupti kapitalą galima įvairiais būdais: banke atsidarius kaupiamąją sąskaitą, investuojant, per senatvės pensijų fondus arba apsidraudus gyvybės draudimu“, – aiškina vyr. finansų konsultantė.
Kalbėdama apie gyvybės draudimą, kaip vieną populiariausių finansinių saugiklių, I. Titovė sako, jog būtina suprasti, kad nors teoriškai šiuo draudimu draudžiasi žmogus, paslauga yra skirta jo šeimai.
„Pamodeliuokime paprasčiausią scenarijų. Pagrindinį šeimos maitintoją arba, kaip aš mėgstu sakyti, „didžiausią šeimos bankomatą“, užklumpa klastinga liga, dėl kurios jis nebegali dirbti, arba dar blogiau. Kas tada nutinka šeimai, jei ši nebuvo sukaupusi kapitalo, nebuvo apsidraudusi? Natūralu - ją pradeda slėgti finansiniai sunkumai, galbūt jiems tampa per brangu išlaikyti gyvenamąjį būstą, automobilį, galbūt jie turi kažkokių įsipareigojimų bankui, kuriuos vis sunkiau padengti, ir pan.“, – pasakoja pašnekovė.
I. Titovė sako, kad pagrindinė jos kaip finansų konsultantės misija būtent ir yra papasakoti savo klientams apie jų galimybes ir pasirinkimus, kurie gali tapti savotiška apsauga nelaimės ir kitais nenumatytais atvejais.
„Pirmiausia man svarbu paaiškinti žmogui apie finansinių saugiklių naudą, o tik tada kalbėtis apie paslaugą. Kai paklausiu žmonių, kas yra gyvybės draudimas, galbūt tik apie 20 proc. jų žino, kas tai yra ir su kuo „valgomas“. Tai rodo, kad žmonėms elementariai trūksta žinių, kitaip tariant, jų finansinis raštingumas yra žemas. Tačiau tai tikrai nėra taip blogai, kaip žinoti, tačiau nieko dėl to nedaryti“, – sako moteris.
„Draudžiu viską, tik ne save“
I. Titovės teigimu, jos praktikoje vis dar pasitaiko žmonių, kurie nevertina savo ir artimųjų gerovės.
„Tokie asmenys paprastai apdraudžia būstą, automobilį, buitinę techniką, tačiau ne save. Labai liūdna, kai žmogus nenori suprasti, kad ne kažkokie daiktai, o jis ir jo artimieji yra didžiausias turtas. Tuomet stengiuosi pasikalbėti apie vertybes, kviečiu padiskutuoti. Žinoma, negali įlįsti į kiekvieno galvą, tačiau kartais tokie pokalbiai padeda žmogui susimąstyti, kas pasirūpins juo ir jo šeima nutikus nelaimei“, – pasakoja vyr. finansų konsultantė.
Pasak jos, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus lyg ir supranta finansinių saugiklių prasmę bei naudą, tačiau juos panaudoja ne visai tinkamai.
„Pavyzdžiui, dažnai žmonės yra linkę apdrausti savo vaikus nuo nelaimingų atsitikimų. Tačiau mano, kaip finansų konsultantės, pareiga yra paaiškinti: nors vaikai svarbūs ir juos apdrausti būtina, pirmiausia reikia galvoti apie save. Juk kaip mes galėsime pasirūpinti savo atžalomis ir jų ateitimi, jei mums kažkas nutiks? Būna gaila ir apmaudu, kai iš tiesų kažkas nutinka tėvams, o vaikai lieka vieni ir dar be finansinės paramos“, – pasakoja I. Titovė.
Ir tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kuris puikiai iliustruoja liaudies išmintį – „skūpus moka du kartus“.
„Turiu klientą, kuris, neturėdamas gyvybės draudimo, per motociklo avariją patyrė sunkių sužalojimų – jo laukė ilga reabilitacija, nedarbingumas, atsirado su gydymu susijusių išlaidų. „O, kad būčiau žinojęs, kad taip nutiks“, – tik po nelaimės pasirašydamas gyvybės draudimo sutartį, sakė jis. Ir tokių atvejų mano praktikoje yra buvęs ne vienas. Žinoma, kai kas „nurašo“ tai likimui, tačiau dauguma visgi ryžtasi daugiau nebetampyti likimo už ūsų“, – sako vyr. finansų konsultantė.
Apie šiuos dalykus kalba nedrąsiai
Pašnekovė pripažįsta, kad dažnai jos klientams yra nepatogu kalbėti apie tokius dalykus, kaip artimųjų mirtis, tačiau finansų konsultanto kabinetas, jos teigimu, ir yra ta vieta, kurioje būtina pasikalbėti šia tema, kad vėliau nereikėtų.
„Suprantu, kad žmonėms yra sunku, nepatogu apie tai kalbėti, tačiau tai yra gyvenimas. Tad visada savo klientams sakau: „Vienaip ar kitaip pasišnekėti reikėtų, susėskime, vieną kartą apie tai pakalbėkime ir užmirškime.“ Pavyzdžiui, turiu klientą, kuris tiesiai šviesiai man yra pasakęs, kad kaupia finansinį kapitalą tam atvejui, kad jei jo neliktų, žmona galėtų gerai gyventi, nepatirti finansinių sunkumų. Ir tai yra visiškai normalu ir atsakinga“, – sako I. Titovė.
Finansų konsultantė pasakoja, kad liga, mirtis ar kiti nenumatyti atvejai – tik keletas priežasčių, dėl kurių žmonės renkasi sudaryti gyvybės draudimo sutartį. Pasak jos, kai kam šie finansiniai saugikliai yra su ateitimi susijusių planų garantas.
„Vieni kaupia vaikų ateičiai, studijoms, kiti – savo pensijai, treti – NT įsigijimo įnašui ir pan. Pasirinkimų, kaip ir kam kaupti per gyvybės draudimą, išties nemažai. Verta yra vadovautis tokia taisykle: 10 proc. savo pajamų atsidedame nenumatytiems atvejams, 15 proc. – konkrečiam tikslui pasiekti“, – pataria I. Titovė.
Tačiau žmonės savo santaupas vis dar yra linkę kaupti, liaudiškai tariant, kojinėje, t. y. nieko su jomis nedarydami. Visgi toks būdas, kaip teigia specialistė, nėra pats teisingiausias sprendimas.
„Kai nėra termino ir saugiklių, kada pinigus galima išsiimti, pripažinkime, kad taip ir norisi įkišti nagus ir paimti iš tos „kojinės“. Kitas dalykas – pinigų nuvertėjimas. Jei pinigai yra tiesiog laikomi sąskaitoje, esant infliacijai, jie praranda savo vertę. Gyvybės draudimo atveju pinigai yra investuojami, žmogus iš jų uždirba, gali susigrąžinti dalį GPM“, – aiškina finansų konsultantė.
Pasitikėjimu grįsti santykiai
I. Titovės pasiteiravus, kokią darbo dieną ji vadina sėkminga, moteris pripažįsta, kad didžiausias įvertinimas – žmonių pasitikėjimas.
„Kai klientas man pasako, kad niekada netikėjo draudimu, tačiau pabendravęs su manimi ir sudaręs sutartį, ištikus nelaimei ir gavus išmoką, pamatė šios paslaugos prasmę – man tai yra didžiausias komplimentas. O kai žmogus pasitiki, stengiesi jam pasiūlyti geriausiai jo lūkesčius atitinkančias paslaugas, rūpintis, padėti visais įmanomais finansiniais klausimais. Tada užsimezga ir šilti santykiai, pasisveikiname su gimtadieniais, šventėmis“, – pasakoja pašnekovė.
Ir nors gyvybės draudimą ir įvairias jo formos vis dar kausto gajūs mitai, vyr. finansų konsultantė per savo dešimtmetį trunkančią karjerą šioje srityje mato ne vieną teigiamą pokytį.
„Šiandien gyvybės draudimu domisi vis daugiau žmonių. Jau ir patys lietuviai vienas kitam dažnai parekomenduoja pasirūpinti finansiniais saugikliais. Žinoma, dar prireiks laiko, kol išeisime iš pinigų kišimo į kojines, stiklainius, santaupų laikymo po čiužiniu, bet dėl to mes ir esame – kad šviestume visuomenę“, – sako vyr. finansų konsultantė.
I. Titovė džiaugiasi, kad jos platinamos paslaugos padėjo ne vienam klientui įveikti sudėtingą laikotarpį, sutaupyti norimą pinigų sumą ar tiesiog jaustis finansiškai saugiu.
„Visada smagu iš klientų išgirsti, kad jiems pavyko sukaupti senatvės pensijai, kad už sutaupytus pinigus išleido vaikus į mokslus, kad pagaliau sukaupė indėlį svajonių būstui ir pan. Net jei ir nieko žmogui nenutiko, žinojimas, kad jis turi finansinį rezervą, leidžia gyventi nesižvalgant per petį“, – įsitikinusi finansų konsultantė.