Profesorius – širdies elektrostimuliacijos ir širdies aritmijų chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje ir ne tik, dėl savo pasiekimų plačiai žinomas ir už šalies ribų. Visuomenėje ir žiniasklaidoje prof. Jurgį Brėdikį įprasta vadinti „kardiochirurgijos legenda“.
„Daugelis žmonių įprato gyventi ateitimi, tačiau negalima laukti laimės, kol pabaigsite mokslus, vesite, užauginsite vaikus, pasistatysite namą, nusipirksite automobilį ir panašiai. Iš tikrųjų reikia rasti laimę kasdieniame gyvenime, kad ir nedidelę“, – anksčiau savo mintimis dalijosi akademikas.
„Kasdiene malda dėkojau už gyvenimą, gautą kaip dovaną, ir už svarbiausius man suteiktus gebėjimus: kūrybinius gebėjimus. Tokiu būdu galėjau atiduoti tarsi duoklę Didžiajam Kūrėjui, o pats sukurti naujus širdies chirurginių operacijų metodus, vėliau – originalias savo idėjas atspindėti beletristikos knygose.
Džiaugiuosi, kad esu tarp žmonių, kuriuos aš myliu ir kurie mane myli, ir kad subtiliuoju būdu galėsime susitikti. Deja, aš nedažnai esu pasakęs: myliu.
Kokia gyvenimo prasmė? Gerbti Didįjį Kūrėją, stengtis būti kuo žmogiškesniu, kūrybingu, šlovinti JĮ ir dėkoti“, – paskutinius savo žodžius 2021 m. rugpjūčio 4 dieną sakė prof. Jurgis Brėdikis.
Pasiekimų pilnas gyvenimas
Profesorius – tarpukario diplomato Juozo Brėdikio (1885–1950) sūnus, gimė 1929 m. balandžio 30 d. Prahoje, tuometinėje Čekoslovakijoje. 1946 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1946–1952 m. studijavo Kauno medicinos institute.
Nuo 1952 m. Kauno medicinos instituto (nuo 1998 m. KMU) dėstytojas. 1954–1957 m. Pirmojo Maskvos I. Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. medicinos mokslų daktaras. 1964–1990 m. KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas; 1966 m. profesorius. 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 1991–1993 m. kardiochirurginės klinikos vadovas. 2006 m. suteiktas LSMU profesoriaus emerito vardas.
1993–1994 m. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje profesorius dirbo sveikatos apsaugos ministru, 1995–1998 m. – ambasadoriumi Čekijoje ir Vengrijoje, o 1995–1997 m. – Turkijoje.
1986 m. Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas.
Prof. Jurgis Brėdikis priklausė Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos, taip pat Europos kardiotorakalinės chirurgijos draugijoms.
Žinomas šalies medikas sukūrė daugelį naujų diagnostikos ir gydymo būdų, tyrė ir kardiochirurgijoje taikė elektronikos metodus, lazerį. Per savo gyvenimą profesorius sukūrė daugiau kaip 60 išradimų, Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą, parašė 13 monografijų ir vadovėlių, domėjosi Rytų tradicine medicina.
Savo gyvenime profesorius daug dėmesio skyrė ir sportui – jaunystėje, 1951 metais, tapo Lietuvos sunkumų kilnojimo vicečempionu. Sporte įgyta ištvermė ir jėga prof. Jurgiui Brėdikiui ne kartą padėjo ir darbe. Jis sakė, kad chirurgas turi būti fiziškai stiprus, nes kartais operacija gali trukti ne vieną ar dvi, o net trylika valandų. Tiek truko ilgiausia paties profesoriaus atlikta operacija.
Prof. Jurgis Brėdikis už nuopelnus Olimpinėse žaidynėse 1990 m. pelnė Lietuvos nacionalinio olimpinio komiteto apdovanojimą „Olimpinė žvaigždė“. Už kovą prieš rūkymą 1994 m. įteiktas Pasaulio sveikatos organizacijos „Pasaulinės dienos be tabako“ apdovanojimas. 2005 m. Užsienio reikalų ministerija profesorių apdovanojo už partnerystę stojant į Europos Sąjungą ir NATO. Prof. Jurgis Brėdikis du kartus pelnė Kauno miesto apdovanojimą „Gerumo kristalas“, buvo Kauno miesto garbės pilietis, 2009 m. jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.
„Mano Šefas. Taip visą gyvenimą vadinu profesorių. Taip kreipiuosi tik į du žmones: akademiką Jurgį Brėdikį ir Londono Karališkojo universiteto profesorių Magdi Yacoub. Tiesa, pastarąjį vadinu profu, kad žmonės nesimaišytų, kiek čia tų šefų. <...> Visoms naujoms operacijoms labai kruopščiai ruošdavosi. Tarkim, planuoja naują priėjimą prie aritmijos takų ar židinių. Mums jauniems pavesdavo iš patanatomijos atnešti širdį ir visi kartu analizuodavome, kaip vieną ar kitą zoną pasiekti, kaip širdį operuoti. Tokių pamokų man niekur neteko matyti. O mačiau daug ir su pasaulinėmis legendomis dirbau. Bet taip kaip Šefas niekas nedirbo. Reikėjo daug užsispyrimo ir drąsos, nes iki jo niekas tokių metodų netaikydavo“, – savo prisiminimais anksčiau yra dalijęsis LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis – prof. Jurgio Brėdikio mokinys.
Gedinti LSMU bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą akademiko prof. Jurgio Brėdikio šeimai, artimiesiems ir draugams.
Atsisveikinti su akademiku bus galima rugpjūčio 19 d., ketvirtadienį, 12–20 val. laidojimo namuose „Tylos namai“ (Jonavos g. 220, Kaunas). Laidotuvės vyks rugpjūčio 20 d. 12 val. Petrašiūnų kapinėse. Norinčių atsisveikinti artimieji prašo atnešti ne daugiau kaip 1 gėlės žiedą.
Užsakymo nr.: PT_87965563