Kaune 1934-aisiais gimęs prof. habil. dr. R. Tumas 1954 m. su pagyrimu baigė tuometį Kauno politechnikumą bei sėkmingai įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją (LŽŪA) (šiuo metu VDU Žemės ūkio akademija). 1959 m. ją baigė, įgydamas hidrotechnikos inžinieriaus kvalifikaciją. 1959-1962 m. dirbo Vandens ūkio projektavimo institute hidrologu. 1962-1965 m. mokėsi LŽŪA Melioracijos katedros aspirantūroje, 1966 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, nuo 1965 m. dirbo LŽŪA – asistentu, docentu, profesoriumi. Nuo 1974 m. beveik du dešimtmečius prof. habil. dr. R. Tumas ėjo Vandentvarkos katedros vedėjo pareigas, 1997-2000 metais dirbo Kraštotvarkos instituto direktoriumi.
1978 m. prof. habil. dr. R. Tumui kartu su kitais Lietuvos mokslininkais ir gamybininkais už drenažo konstrukcijų ir statybos technologijos mokslinį pagrindimą ir įdiegimą buvo paskirta respublikinė premija, o pradėjus plačiai naudoti kompiuterius profesorius tapo hidrologinių procesų Lietuvoje matematinio modeliavimo pradininku. Apgynus disertaciją, 1987 m. jam buvo suteiktas habilituoto daktaro mokslinis laipsnis.
Kūrybingas mokslininkas ir pedagogas prof. habil. dr. R. Tumas yra monografijos „Drenažo veikimo prognozavimas“, daugiau kaip 134 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, vadovėlių ir kitų leidinių autorius, bendraautorius arba rengėjas. Prof. habil. dr. R. Tumas buvo trijų doktorantų mokslinis vadovas, mokslinių žurnalų („Vandens ūkio inžinerija“ ir kt.) redakcijos kolegijų narys ir ekspertas, LR Aplinkos ministerijos visuomeninės ekologijos komisijos narys, Lietuvos mokslininkų sąjungos narys, LR Mokslo tarybos ekspertas.
Daugelį metų prof. habil. dr. R. Tumas ėjo atsakingas LŽŪU Senato nario bei Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto tarybos pirmininko pareigas, skleidė Lietuvos mokslo pasiekimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose daugelyje pasaulio šalių, stažavosi Vokietijos, Nyderlandų ir kt. šalių universitetuose, buvo Šiaurės šalių hidrologų asociacijos tarybos narys.
2004 m. profesorius pasitraukė iš aktyvios profesinės veiklos tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete ir didesnę laiko dalį skyrė artimiausiems žmonėms – žmonai Onutei, trijų sūnų šeimoms, septyniems anūkams, profesorius itin mėgo fotografiją, augino bites, dalyvavo senjorų draugijos „Bočiai” veikloje.
Profesorius išliks atmintyje kaip iškilus mokslininkas, pedagogas ir tautos šviesuolis.
VDU Žemės ūkio akademijos Vandens inžinerijos katedros kolegos
ir hidrotechnikų bendruomenė