Hobis virto profesija
Pasakodamas apie tai, kaip gimė idėja sukurti bioskaidų plastiką, MB „Inno Hemp“ direktorius Naglis Dalikas sako, kad visada domėjosi mokslo technologijomis, inovacijų raida, taip pat rūpinosi ekologinėmis ir klimato kaitos problemomis. Todėl pasirinkdamas inovacijų valdymo ir antreprenerystės studijas Kauno technologijos universitete savo hobį pavertė profesija.
„Studijos atnešė naujas pažintis, idėjas ir galimybes. Pradėjau stebėti, kokių idėjų turi universiteto bendruomenė. Žinojau, kad veikia Europos žaliasis kursas, taip pat jog dabar yra pereinamasis laikotarpis, kai bandoma atsisakyti plastiko pakuočių. Todėl visa tai sudėjus gimė idėja apie šioje srityje reikalingus sprendimus“, – pasakoja pašnekovas ir pažymi, kad inovatyvių minčių ir planų jam niekada nestinga.
Bioskaidaus plastiko gamybai MB „Inno Hemp“ naudoja pluoštinę kanapę, kuri yra vienas lengviausiai užauginamų atsinaujinančių išteklių. „Iš kanapių šakelių išgauname celiuliozę, kurią naudojame kartu su natūralaus pagrindo PVA tipo plastikais. Toks gamtoje išmestas plastikas per tam tikrą laiką visiškai suyra jai nepakenkdamas. Norime pagaminti tokią plastiko pakuotę, kuri patekusi į aplinką ar vandenynus labiau patręštų nei terštų“, – sako N. Dalikas.
MB „Inno Hemp“ tikslas – prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo. N. Dalikas teigia pastebintis didesnį visuomenės susidomėjimą aplinkosaugos klausimais. Tačiau pasak jo, šie pokyčiai labiau matomi tarp jaunimo. „COVID-19 pandemija parodė, kad dėl taršių aplinkos sprendimų esame kalti patys, tačiau dažnai tai užmirštame“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
Veikla atitinka klientų lūkesčius
N. Dalikas pasakoja, kad kanapė yra ypač tinkama biosplastikui gaminti žaliava. „Dažniausias pramonės įmonių klausimas – kaip užtikrinsime medžiagos tiekimą. Todėl kanapė pasirinkta ne veltui. Šis augalas yra piktžolė, auganti mažai derlingose žemėse, ją lengva užauginti. Pirmasis derlius užauga per vienerius metu, o klimato sąlygos tam turi mažai įtakos. Galime užtikrinti medžiagos tiekimą iš įvairių pasaulio šalių.
Svarbiausia pramonėje, kad nenutruktų gamyba. Įmonės viską tiksliai apskaičiuoja, nenori produkcijos sandėliuoti. Todėl mūsų siūlomi sprendimai turi atitikti tokį poreikį. Matome, kad mūsų noras gaminti bioskaidų plastiką iš lengvai užauginamų atsinaujinančių išteklių yra vienas svarbiausių verslus dominančių dalykų“, – džiaugiasi N. Dalikas.
Pašnekovas pasakoja, kad pasirinktai veiklos krypčiai ir klientų paieškai įtakos turi ankstesnė darbo automobilių priežiūros srityje patirtis. Pasak jo, net paprastos automobilių detalės yra pakuojamos į 5–6 kartus didesnes nei jos pačios dėžes. „Orientuojamės į Europos rinką, didžiąsias kompanijas, kurios dirba su automobilių dalių pervežimu ir gamyba. Ieškome didelių įmonių, kurios turi visuomenei atvirus inovacijų centrus ir dirba su startuoliais. Šie verslai ieško, kas galėtų padėti spręsti jų problemas, ir parodo, kad mūsų laukia. Todėl mums tik reikia savo produktais atliepti jų poreikius ir lūkesčius.“
Siūlo žiedinės ekonomikos sprendimus
N. Dalikas pasakoja, jog įgyvendinant savo idėją teko susidurti su ne vienu sunkumu, tačiau sudėtingos patirtys užgrūdino. Iššūkiai ne tik neatbaidė nuo veiklos plėtojimo, bet ir padėjo dar geriau apmąstyti verslo planą. Šiuo metu baigiama kurti pirminė bioskaidaus plastiko medžiaga. Tačiau MB „Inno Hemp“ direktorius pabrėžia, kad sukurtas produkto prototipas dar nereiškia visų įgyvendintų tikslų. „Visos pakuotės yra skirtingos. Sukūrėme bazinę medžiagą, iš kurios galime gaminti konkrečias produktų linijas.
Siekiame, kad mūsų sukurtą bazinę medžiagą būtų galima pritaikyti prie kiekvieno kliento poreikių. Pavyzdžiui, gaminti labiau vandeniui ar karščiui atsparų bioplastiką. Mes nesiekiame kurti konkurencijos. Priešingai, norime pasiūlyti, kaip gamintojams pasitelkiant minimalias investicijas greitai pereiti prie ekologiškų sprendimų. Matome, kad tokiu būdu galime pasiekti didesnį poveikį rinkoje“, – mintis dėsto „Inno Hemp“ direktorius.
Pašnekovas teigia, kad kanapės panaudojimas bioplastikui gaminti pasaulyje nėra naujiena. Daug didesnis išskirtinumas yra MB „Inno Hemp“ siūlomi žiedinės ekonomikos sprendimai. „Vartotojams siūlome ne tik pagamintą medžiagą, bet ir būdus, kaip pasirūpinti, kad šie produktai vėliau patektų ne į gamtą, bet atgal pas mus, kur juos galėtume vėl panaudoti. Teikiame ne tik medžiagą, bet paslaugų paketą, kai klientas žino visą produkcijos gyvavimo ciklą, t. y. nuo medžiagos užauginimo, iki tol, kol bus pagamintas produktas.
Vystant idėją svarbu pagalvoti apie visą paveikslą. Įmonės turi žinoti, kad bus pasirūpinta joms reikalingos medžiagos tiekimu. Negalvojame tik apie savo idėją, tačiau stengiamės įlipti į savo klientų batus ir gerai apsvarstyti, ko jiems reikia, kad vartotojams galėtų pasiūlyti ekologiškus sprendimus“, – sako inovatyvaus produkto sumanytojas.
Žinios – didžiausia vertybė
Įgyvendindami savo idėją MB „Inno Hemp“ pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama Europos Sąjungos fondų priemone „Inostartas“. Ši priemonė skirta skatinti naujų, inovatyvių įmonių savarankiškumą vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas. „Inostarto“ pagalba smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai gali gauti paramą idėjos, produkto vystymui ar tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui. Paraiškas šiai priemonei galima teikti iki spalio 31 d., arba kol bus išnaudotas kvietimui skirtas biudžetas, todėl visi norintieji pasinaudoti parama idėjos vystymui turėtų suskubti.
Kalbėdamas apie paramos teikiamą naudą MB „Inno Hemp“ direktorius teigia, kad trūkstamas kompetencijas padeda kompensuoti gaunami finansiniai resursai ir verslo plėtrai naudinga informacija. „Dirbame su išorės mokslininkais, kurie mums padeda tiek kuriant produktą, tiek pritaikant jį gamybos metodams. Kadangi esame startuoliai, neturime daug lėšų, todėl priemonės „Inostartas“ dėka sugebėjome pasisamdyti šią mums padedančią komandą. Pradedantiesiems verslams ne mažiau svarbi ir MITA teikiama pagalba, konsultacijos, kiti mokymai ir seminarai.“
Todėl startuoliams, turintiems originalių idėjų, tačiau nedrįstantiems jų realizuoti, N. Dalikas rekomenduoja nepabijoti gilintis, kreiptis į pagalbą galinčias suteikti organizacijas bei kalbėtis ir dalintis savo planais. „Piniginė parama yra labai svarbi ir reikalinga. Tačiau pradėjus vystyti naują idėją, nuo teorijos pereinant prie praktikos, dažnai trūksta žinių. Informacija yra pati brangiausia vertybė. Kuo daugiau žinių įgyjame, tuo vėliau plėtoti veiklą paprasčiau. Tam, jog tavimi patikėtų investuotojai, pirmiausia reikia turėti žinių, kurias įgyti gali padėti įvairios paramos programos ir mokymų iniciatyvos.“
Pašnekovas taip pat ragina startuolius galvoti ne tik apie ekologišką idėją, bet ir nepamiršti apmąstyti viso produkto gyvavimo periodo, kas su gaminiu nutiks, kai vartotojas baigs juo naudotis. Pasak jo, negalvojimas apie visą produkto gyvavimo ciklą lemia tai, kad aplinkosauginis judėjimas dar nėra toks nuoširdus ir didelis, koks galėtų būti.
MITA vadovė Birutė Bukauskaitė taip pat ragina nedelsti ir teikti paraiškas bei pasinaudoti priemonėmis „Inostartas“ bei „Inočekiai“ iki spalio 31 dienos. Pasak jos, svarbu skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, kuris vėliau tampa inovacijų ir svarbių pasiekimų varikliu.
„Visuomet skatiname verslininkus ir mokslininkus kurti, bendradarbiauti ir siekti savo tikslų, todėl tikiu kad čia svarbi ne tik finansinė parama, tačiau ir patarimai bei efektyvi profesionalų pagalba“, - pasakojo B. Bukauskaitė.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. Daugiau informacijos www.mita.lrv.lt
Užsakymo nr.: PT_88558951