Inovatyvios technologijos kūrėjai tikisi padėti spręsti naujų vaistų atradimo ir įvedimo į rinką problemą

Naujų vaistų atradimo ir įvedimo į rinką procesas užima daug laiko ir brangiai kainuoja. Todėl startuolis „Delta Biosciences“ vysto technologiją, kuri leistų pagreitinti vaistų atranką ir sumažintų tam reikalingas sąnaudas. Idėjos autoriai tiki, kad jų įdirbis bei praktinė patirtis bus svarbūs ne tik kuriant antivirusinius vaistus ateityje, bet ir specializuotam gydymui nuo COVID-19 viruso.

Misija – paspartinti naujų vaistų kūrimo procesą

Startuolio „Delta Biosciences“ bendraįkūrėjai dr. Vladas Oleinikovas, Daniel Kratkovski ir Dominykas Milašius pasakoja, kad COVID-19 pandemija paskatino juos suburti tarpdisciplininę komandą, siekiančią optimizuoti ankstyvųjų vaistų atrankos eksperimentų našumą ir greitį. Vienas iš startuolio projektų – sukurti nano-gardelėmis paremtą aukšto našumo biocheminio aktyvumo matavimo technologiją „Nano HTS“. Jos tikslas – paspartinti vaistų-kandidatų atranką sumažinant eksperimentų kiekį ir sąnaudas tam, kad tokie patys resursai padėtų pasiekti efektyvesnius rezultatus. Startuolis prisideda prie tarptautinio atviro mokslo konsorciumo „COVID Moonshot“, kuris buria farmacijos įmonių specialistus, prestižinių universitetų grupes ir kitus gyvybės mokslų startuolius iš viso pasaulio, todėl pirmuoju atrankos taikiniu pasirinko COVID-19 virusą.

Pasak pašnekovų, vaistų atradimas ir įvedimas į rinką yra ilgas ir brangus procesas. Kartais įvedant vaistą-kandidatą į klinikinius tyrimus išbandomi milijonai cheminių junginių. Dėl to reikalingi vaistai pacientus pasiekia vėliau nei turėtų. Be to, neskiriamos reikalingos investicijos ar dėmesys kitų galimų ligų gydymui.

„Mūsų misija – padaryti vaistų atradimą labiau prieinamą, pagreitinant vaistinių kandidatų atradimo eigą ir sumažinant šios veiklos kaštus. Mūsų kuriamas produktas sprendžia ankstyvosios vaistų-kandidatų atrankos in vitro, t. y. mėgintuvėlių stadijoje, problemą.

Pirmiausia, siekiame optimizuoti eksperimentų tūrį. Įprastai, ieškant biochemiškai aktyvių junginių, tiriama daugybė kandidatų. Tokių tyrimų sėkmė nesiekia procento dalies, tad pasitelkiami didžiuliai junginių katalogai, industrijoje viršijantys milijonus. Tam reikalinga specializuota įranga, užimanti auditorijos dydžio erdvę, sunaudojami reikšmingi medžiagų kiekiai. Tuo tarpu „NanoHTS“ gardelių masyvas leistų patikrinti dešimtis tūkstančių junginių už monetą mažesniame paviršiaus plote.

Antra, norime padidinti tyrimų greitį. Mūsų proceso metu naudojami ne tik iš anksto paruošti junginių katalogai, bet ir įgalinama greita panašių junginių sintezė. Skirtingi cheminiai junginiai yra pažymėti specialiu DNR žymekliu (barkodu). Toks žymėjimas leidžia atlikti šimtus tūkstančių reakcijų vienu metu. Atpažinus aktyvius junginius, naujas panašių junginių katalogas gali būti paruoštas bene kitą savaitę, užuot laukus metus. Tokiu būdu galime aktyviai vykdyti cheminę junginių evoliuciją“, – aiškina mokslininkas V. Oleinikovas.

Patyrusi komanda

V. Oleinikovas pasakoja, kad „NanoHTS“ sistemą kuria specialistai iš įvairių sričių, tokių kaip kompiuterinis cheminių junginių modeliavimas, cheminė sintezė, inžinerija ir kiti taikomieji tyrimai. Šiuo metu „Delta Biosciences“ MTEPI komandą sudaro 10 mokslininkų, baigusių studijas Kembridže, Londone, Vorvike, Edinburge ir Vilniuje. Tarp naujosios technologijos kūrėjų – Europos molekulinės biologijos organizacijos dotacijos laimėtojas, įkūręs savo laboratoriją Vilniaus universitete, bei Marie Sklodowska-Curie stipendijų laimėtojai.

„Sujungus visas šias patirtis atrandame naujų, rinkoje dar nematytų sprendimų vaistų atrankai pikolitriniuose tūriuose. Ši technologija turi potencialo transformuoti ankstyvosios stadijos vaistinių kandidatų paiešką. Todėl įsigydamos užsakomuosius mokslinius tyrimus arba licencijuodamos mūsų kuriamą intelektinę nuosavybę, farmacijos kompanijos galės sumažinti ankstyvųjų vaistinių kandidatų paieškos kaštus dešimtimis ar net šimtus kartų. Tuo pačiu jos reikšmingai pagreitins naujų vaistų patekimą pas pacientus“, – dėsto vienas iš idėjos autorių.

Pašnekovas sako, kad pirmąjį technologijos maketą „Delta Biosciences“ jau sukūrė, o šiuo metu dirbama su antruoju mikro-gardelių masyvu, kurio dizainas net pusantro karto efektyvesnis. Jis taip pat pažymi, kad tikisi dalį intelektinės nuosavybės apsaugoti, o ateityje partnerysčių, užsakomųjų tyrimų, ar licencijavimo pagalba „NanoHTS“ sistemą planuoja pritaikyti naujų biologinių taikinių slopinimui.

Išmoko ieškoti nestandartinių sprendimų

Kurdami „NanoHTS“ prototipą COVID-19 slopiklių atrankai „Delta Biosciences“ bendradarbiauja ir su kitais aukštųjų technologijų startuoliais Lietuvoje. „Mūsų šalyje sukaupta pasaulinio lygio ekspertizė mikrofluidikos ir lazerių srityje. Todėl lazerių specialistai paruošia „NanoHTS“ sistemai reikalingą mikro-formelių masyvą, o chemikai – DNR barkodus ir skirtingus vaistus-kandidatus“, – aiškina D. Kratkovski.

Pašnekovo teigimu, vos tik pradėjus įgyvendinti savo idėją, komanda savo veiklą planavo vystyti ir pasaulinėje rinkoje. Todėl jis džiaugiasi, kad startuolio partneriai, patarėjai ir potencialūs klientai, veikiantys Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, JAV, Šveicarijoje ir kitose pasaulio šalyse, jau laukia technologijos prototipo ir sėkmingo jos patvirtinimo.

Visgi vienas iš idėjos sumanytojų pažymi, kad kuriant naują produktą susiduria ir su kasdien kylančiomis techninėmis problemomis, kurių sprendimui reikia pasitelkti mokslines žinias, tarpdisciplininę patirtį ir efektyvią vadybą.

„Giliųjų technologijų vystymas yra tarsi navigacija nepažymėtais vandenimis. Išmokome, kad kartais idėjų inovacijos proveržiui reikia ieškoti skirtingose srityse. Tam būtina atvira komunikacija tarp skirtingų mokslinių grupių ir nestandartinių sprendimų paieška. Be to, kelias iš laboratorijos į rinką taip pat nėra tiesus, nes reikia atsakingai, lanksčiai ir veržliai naviguoti vingiais, kartais praskinant naujus takus“, – mintimis dalijasi D. Kratkovski.

Svarbu nebijoti prašyti patarimų

Įgyvendindami savo idėją, „Delta Biosciences“ pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama priemone „Inostartas“. „Šia priemone siekiama paskatinti naujų įmonių savarankiškumą vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Tikime, kad „Inostarto“ dėka startuoliai gali inovatyvias idėjas paversti sėkmingais produktais ar paslaugomis bei pasitelkti šiam procesui reikalingą tyrėjų ar mokslininkų pagalbą“, – teigia MITA vadovė Birutė Bukauskaitė.

D. Milašius pasakoja, kad į MITA drauge su komanda kreipėsi 2020 m. pabaigoje. „Tuo metu MITA ekspertų konsultacijos mums padėjo formuoti ankstyvąją mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strategiją, gryninti technologinius sprendimus bei geriau suprasti vietinę gyvybės mokslų ekosistemą.

Kiek vėliau, pradėjus veiklą, priemonė „Inostartas“ leido mums sumažinti „NanoHTS“ giliosios technologijos vystymo riziką, o taip pat padėjo pagrindą ilgalaikiam įdirbiui nano-inžinerijos srityje bei sudarė sąlygas toliau auginti šią svarbią kompetenciją komandos viduje,“ – sako naujosios technologijos kūrėjas.

Pašnekovas taip pat pažymi, kad inovacijų kūrimas paremtas žingeidumu. Todėl kalbėdamas apie veiklą norinčius pradėti startuolius jis sako, kad nežinojimas, kaip pradėti kurti verslą ar technologiją, neturėtų atgrasyti nuo technologinės antreprenerystės kelionės, kuri grindžiama nuolatiniu mokymusi, naujų problemų sprendimu ir praktika.

„Tai aktualu tiek mokslininkams, tiek verslininkams. Svarbu nebijoti prašyti patarimų ar pagalbos. Lietuva turi puikią paramos ekosistemą bei „apsauginio tinklo“ mechanizmą, kurie įgalina jaunąjį talentą mėginti kurti. MITA – svarbi šios sistemos dalis“, – dėsto vienas iš „Delta Biosciences“ įkūrėjų.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. Daugiau informacijos www.mita.lrv.lt.