Ieško pigesnio ir paprastesnio sprendimo
Tyrimų ir eksperimentų srityje dirbantis startuolis UAB „SynHet“ drauge su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) vysto unikalią adaptyvią robotinę preparatyvinės chromatografijos sistemą „RoboChrom“. UAB „SynHet“ direktorius Liudas Šlepikas aiškina, kad šis inovatyvus produktas leidžia paprasčiau ir pigiau išskirstyti įvairius mišinius, pavyzdžiui, biologiškai aktyvius junginius ar augalinius ekstraktus. Pašnekovas teigia, kad poreikį sukurti šią sistemą padiktavo kasdien jo vadovaujamos įmonės veikloje patiriami sunkumai.
„Mišinių išskirstymas iki pavienių komponentų sudėtingas, ilgai trunkantis ir daug kainuojantis, tačiau būtinas procesas. Anksčiau laboratorijoje tai atlikinėdavome patys, rankiniu būdu. Todėl gimė mintis robotizuoti šią veiklą, kad galėtume palengvinti žmonėms tenkantį sunkų ir nuobodų darbą bei palikti jiems labiau kūrybines užduotis. Taip nusprendėme gryninimo procesui pasitelkti robotinę ranką“, – prisimena L. Šlepikas.
Startuolio vadovas sako, kad šiuo metu pramonėje yra nusistovėję standartai, kai mišinių gryninimui pasitelkiamos brangios ir sudėtingos technologijos, kurių valdymui reikia aukštos kvalifikacijos specialistų. Be to, tokios priemonės naudoja daug įvairių toksiškų tirpiklių. Todėl projekto metu UAB „SynHet“ ir LSMU siekia sukurti universalesnę, paprastesnę, proceso kaštus sumažinančią ir mažiau tirpiklių sunaudojančią sistemą.
Universali technologija
Idėjos sumanytojai pasakoja, kad jų kuriama sistema „RoboChrom“ gali būti plačiai panaudojama įvairių junginių gryninimui. Šio proceso metu išgauti komponentai dažnai yra atsakingi už tam tikrą biologinį aktyvumą ir funkciją. Kaip pavyzdį L. Šlepikas mini augalą ginkmedį ir jame esančias ginkobilobines rūgštis, įvairius pigmentus, kurie išgryninami tam, kad būtų panaudojami moksliniams ar klinikiniams tyrimams.
Kuriama inovatyvi sistema bus skirta gyvybės mokslų, pavyzdžiui, farmacijos, chemijos, biotechnologijų, srityje dirbančioms kompanijoms, taip pat universitetams ir mokslo tiriamiesiems centrams, vykdantiems junginių gryninimą preparatyvinės chromatografijos metodu.
„Mūsų laboratorijoje cheminių reakcijų mišiniai išgryninami iki komponentų, kurie siunčiami klientams, tarp jų ir aukštojo mokslo įstaigoms, į Šveicariją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją. Taip pat vienas Lietuvos startuolis, neseniai pateikęs paraišką Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA), nori įsigyti mūsų paslaugas. Mes jiems padėtume išgryninti aktyvius metabolitus, kurie susidaro mielių fermentacijos metu“, – apie klientus pasakoja UAB „SynHet“ direktorius.
Technologiją tobulina kiekvieną dieną
Sistemą „RoboChrom“ įmonė UAB „SynHet“ kuria drauge su LSMU prof. dr. Liudo Ivanausko vadovaujamais Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros analitikais. Šie partneriai suteikia svarbių žinių apie tai, kaip atrasti ir optimizuoti sąlygas, pagal kurias junginiai būtų išgryninami. Taip pat startuolio turimą patirtį organinės sintezės srityje mokslininkai papildė augalinių ir vaistinių mišinių skirstymo kompetencijomis.
UAB „SynHet“ direktorius pasakoja, kad komandos tikslas – pagaminti daugiau „RoboChrom“ sistemų. Šiuo metu yra sukurti šeši tokie produktai, rengiamasi juos komercializuoti. Pašnekovas taip pat pažymi, kad jo vadovaujama įmonė dėl savo veiklos pobūdžio gali nuolat stebėti ir koreguoti naująją technologiją.
„Kiekvieną dieną susiduriame su mišinių gryninimo ir išvalymo problema. Suprantame šį procesą, todėl kuriamą sistemą naudodami savo poreikiams, ją tikriname ir tobuliname“, – teigia pašnekovas ir papildo, kad nors projekto komanda ir susiduria su technologiniais iššūkiais, tačiau stengiasi į juos reaguoti ir ieškoti geriausių sprendimų.
Inovacijos gyvybės mokslų srityje
Įgyvendinami savo idėją startuolis UAB „SynHet“ ir LSMU mokslininkai pasinaudojo MITA administruojama ES finansine priemone „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“. Pasak MITA vadovės Birutės Bukauskaitės, šia priemone siekiama paskatinti inovatyvių produktų, technologijų ar paslaugų komercinimo procesą bei spartesnį jų patekimą į rinką.
„Mokslo ir studijų institucijose sukauptos žinios bendradarbiaujant su verslo partneriais gali būti sėkmingai pritaikomos praktiškai. Tokiu būdu mokslininkai turi galimybę išnaudoti laboratorijose gimusių idėjų potencialą, o verslo atstovai – pasitelkti jas sprendžiant kasdienėje veikloje patiriamus iššūkius“, – sako B. Bukauskaitė.
MITA vadovei pritaria ir L. Šlepikas, kuris teigia, kad visiems startuoliams, o ypač atstovaujantiems gyvybės mokslų sektorių, parama veiklos pradžioje yra itin svarbi. „Inovacijų kūrimas šioje srityje užtrunka labai ilgai ir daug kainuoja. Dėl to dažnai nėra lengva susirasti investuotojų. Be to, norėdami įvertinti, ar produktas sukurtas sėkmingai, turime pasitelkti analitines laboratorijas, brangią mokslinę įrangą.
MITA pagalbos dėka galėjome įdarbinti robotikos srityje dirbantį inžinierių. Taip pat suteikta parama sudaro sąlygas megzti partnerystes. Visa tai padeda sutaupyti tiek laiką, tiek kaštus, ir leidžia galvoti apie tolimesnį idėjos vystymą“, – sako vienas iš „RoboChrom“ kūrėjų. Jis taip pat teigia, kad nors gyvybės mokslų srityje dirbantiems startuoliams pradėti veiklą itin sudėtinga, tačiau judėti į priekį motyvuoja pasiekti rezultatai.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. Daugiau informacijos www.mita.lrv.lt.
Užsakymo nr.: PT_88815781