Sėkmę garantuoja mokslo ir verslo sintezė
MB „Aralika“ direktorė Nijolė Karpavičienė pasakoja, kad širdinė aralija Lietuvoje nėra naujovė. Šis augalas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijoje pradėtas tyrinėti dar prieš penkerius metus, o šiandien išaugus susidomėjimui, atliekamos dar išsamesnės analizės. Pasak pašnekovės, tyrėjai gilinasi į širdinės aralijos cheminę sudėtį, išskiriamus biologiškai vertingus komponentus ir jų stabilumą.
Viena iš originalios idėjos autorių N. Karpavičienė yra sukaupusi didelę patirtį inovatyvių, mokslo žiniomis pagrįstų produktų gamyboje. Jos sukurti gaminiai pelnė ne vieną apdovanojimą bei įvertinimą už inovacijų plėtrą. „Visus išskirtinius produktus kuriame pasitelkdami mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Mokslininkus domina reti ir naudingi augalai, kurie yra vertingas tyrimų objektas. Todėl gimė idėja drauge kurti ir gaminti produktus iš širdinės aralijos“, – veiklos pradžią prisimena pašnekovė.
MB „Aralika“ komandą sudaro įvairūs savo srities ekspertai: nuo širdinės aralijos augintojų iki jas tiriančių mokslininkų. Pasak N. Karpavičienės, tai garantuoja produkto kokybę. „Galime sekti ir kontroliuoti visus veiklos etapus: pradedant žaliavų auginimu ir baigiant galutinio produkto gamyba. Sintezė tarp verslo plėtrą įgyvendinančių specialistų ir brandžią patirtį sukaupusių, su gerai aprūpinta moksline-technine baze dirbančių mokslininkų užtikrina įmonės veiklos ir kuriamų produktų perspektyvumą“, – optimizmo nestokoja unikalių gaminių kūrėja.
Neabejoja nauda gerai savijautai
Pasakodama apie širdinės aralijos ypatybes, N. Karpavičienė sako, kad pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje domimasi augalais, turinčiais tokias pačias arba panašias biostimuliojančias savybes kaip ženšenis. „Širdinė aralija dėl vaistinių savybių turi panašų poveikį kaip ženšenis. Kadangi ji gali augti ir Lietuvos klimato sąlygomis, šis augalas kelia susidomėjimą dėl savo adaptogeninio poveikio, kuris padeda žmogaus kūnui funkcionuoti normaliu ritmu, aktyvina organizmo sistemų kovą su uždegiminiais procesais ir netgi padeda mažinti stresą. Be to širdinė aralija gali būti naudojama esant padidėjusiam nuovargiui ir nervingumui, apatijai, depresijai, funkciniams nervų sistemos sutrikimams, mažam kraujo spaudimui.“
Svarbu tai, jog visos šio augalo dalys, t. y. žiedynai, lapai, šaknys, yra vertingos. Todėl širdinę araliją panaudojant kaip žaliavą yra kuriami ypač svarbūs produktai, naudingi ir COVID-19 ligos protrūkio metu. „COVID-19 pandemija parodė, kad žmonės vis labiau nori maitintis kokybiškai. Šiuo metu susiduriame su nuolatiniu nerimo, nežinios ar baimės jausmu. Šie naujos kartos, koncentruoti, biologiškai vertingomis medžiagomis praturtinti gėrimai su širdine aralija gali padėti žmogaus organizmui adaptuotis prie nuolat kylančių stresinių situacijų, kurios lemia fizinius ir emocinius negalavimus, ir taip padėti išvengti įvairių sveikatos problemų“, – apie naudingąsias augalo savybes pasakoja pašnekovė.
MB „Aralika“ produktuose nenaudojami pridėtiniai cukrūs, saldikliai, konservantai, skonio stiprikliai ir kiti kenksmingi priedai. N. Karpavičienė pasakoja, kad iš širdinių aralijų gaminama įvairi produkcija domina ne tik sveika gyvensena besidominčius vartotojus, bet ir tuos, kurie šiems klausimams skiria mažiau dėmesio. „Produkto kokybę lemia atidžiai atrinktos ir subalansuotos jo sudedamosios dalys, naudojamos rinktinės žaliavos.
Testuodami gaminius pastebėjome, kad sveikų maisto produktų pasirinkimo svarba besirūpinantys vartotojai, ne tik vertina gerąsias mūsų produktų skonio savybes, bet ir renkasi juos dėl teikiamos naudos sveikatai. Žmonės, kuriems gyvensenos keitimas ir sveikatai palankios elgsenos formavimas yra sunkus uždavinys, išgirdę apie naują funkcionalių produktą taip pat nori jį išbandyti. Manome, kad mūsų gaminiai prisideda prie kylančios sveikos gyvensenos bangos“, – veiklos nauda neabejoja įmonės direktorė.
Motyvuoja teigiami įvertinimai
Išskirtinius augalus gamyboje pasitelkiančios įmonės vadovė džiaugiasi teigiamais vartotojų vertinimais. Ji sako, kad susidomėjimas širdinės aralijos gaminiais skatina komandą didinti produktų pasiūlos įvairovę bei įpareigoja išlaikyti kokybę. „Eksperimentinės gaminių partijos buvo pateiktos įvertinti karininkams, studentams bei vyresnio amžiaus vartotojams. Sulaukėme labai palankių atsiliepimų ir nors produktai dar buvo testuojami, ėmėme gauti daug užklausų, kur būtų galimą jų įsigyti“, – klientų dėmesiu džiaugiasi pašnekovė.
N. Karpavičienės sako, kad gamindami šiuos naujus ir unikalius produktus neišvengia ir iššūkių. Tačiau, pasak jos, visus sunkumus pavyksta išspręsti patyrusios ir kompetentingos komandos dėka. „Įgyvendinant projektą reikėjo papildomų mokslinių tyrimų dėl gamyboje naudojamų žaliavų stabilumo, įvairių nepageidaujamų juslinių savybių. Be to, po produktų bandymų pastebėtas išaugęs susidomėjimas paskatino didinti gamybą ir susidūrėme su įrangos bei technologinio proceso derinimo darbų nesklandumais. Tačiau pasitelkus mokslinį personalą ir remiantis papildomais laboratoriniais tyrimais, visi šie keblumai buvo išspręsti.“
Šiuo metu sukurti produktų prototipai vis dar tobulinami ir yra ruošiami tolimesniems bandymams sporto ir sveikatingumo centruose, parodose. MB „Aralika“ direktorės nuomone, įmonė turi puikias galimybes plėstis į naujas rinkas ir jose platinti savo gaminius, nes aukštesnės pridėtinės vertės produktai tampa vis populiaresni.
Parama – gyvybiškai svarbi veiklos vystymui
Kurdama naujus biologiškai vertingus produktus su širdine aralija MB „Aralika“ pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama ES finansine priemone „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“. Ši priemonė yra skirta paskatinti inovatyvaus produkto, technologijos ar paslaugos komercinimo procesą bei jų patekimą į rinką. Siekiama, kad mokslo ir studijų institucijose sukauptos žinios būtų pritaikomos praktikoje, virstų produktais, kuriuos galima parduoti.
N. Karpavičienė sako, kad mažai įmonei pradėti testuoti ir gaminti produktą su visiškai nauja žaliava buvo tikrai nedrąsu, o pasirodžius tokiai paramos priemonei atsirado galimybė kartu su mokslo kompetencija įgyvendinti idėją. „Net ir bendradarbiaujant su mokslininkais mažai įmonei finansiškai komercializuoti mokslo rezultatus ir sukurti inovatyvius produktus be MITA administruojamų finansavimo priemonių būtų neįmanoma“, – apie gautą paramą pasakoja pašnekovė.
Pasiteiravus, kokių patarimų galėtų duoti savo veiklą pradedantiesiems mokslo srities startuoliams, N. Karpavičienė sako, kad iškilus problemoms sprendimus lengviau rasti padeda mokslinis personalas. Pasak MB „Aralika“ vadovės, kuriamos verslo idėjos mokslininkų dėka yra įgyvendinamos laboratorijoje, kur kuriami bandomieji produktai. Tokiu būdu užtikrinamas greitesnis kelias link sėkmingo veiklos rezultato.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. Daugiau informacijos www.mita.lrv.lt
Užsakymo nr.: PT_88476923