Ieško aktualios problemos sprendimo
Bakterijų atsparumas antibiotikams yra viena aktualiausių šiuolaikinės medicinos problemų, kelianti grėsmę žmonių sveikatai. Vilniaus Universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto, Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė pasakoja, kad šį atsparumą lemia tam tikri bakterijų fermentai, kurie antibiotikus nuslopina. Todėl VU mokslininkų komanda užsiima naujų, diagnostinę ir komercinę vertę turinčių antikūnų, kuriais galėtų nustatyti tokius bakterijų fermentus, kūrimu.
Profesorė pasakoja, kad jos vadovaujama mokslininkų grupė diagnostinės paskirties antikūnus kuria jau apie 20 m. Šie antikūnai panaudojami praktiškai, pavyzdžiui, yra įtraukiami į diagnostinių sistemų sudėtį ir padeda nustatyti virusines infekcijas. Pašnekovė taip pat sako, kad norint nustatyti, ar bakterija turi antibiotikus nukenksminančių fermentų, paprastai prireikia 1–2 d., kol jos pasėjamos ir auginamos vienoje terpėje su antibiotikais, arba tam naudojami gana sudėtingi molekuliniai metodai. Todėl drauge su kolegomis mokslininkais ir verslo atstovais ji siekia sukurti paprastus imunologinius metodus, kurie leistų greičiau ir paprasčiau sužinoti apie bakterijų atsparumą lemiančius fermentus.
„Galutinis mūsų tikslas – vieno ar keleto diagnostinių testų prototipų sukūrimas, kurie parodytų, ar bakterija turi tam tikrų fermentų ar ne. Pavyzdžiui, jei žmogus į gydymo įstaigą atvyksta karščiuodamas, reikia skubiai sužinoti, ar jam galima skirti konkretų antibiotiką, ar reikėtų parinkti kitą. Esant ūmiai infekcijai kartais reikia labai greitai apsispręsti dėl gydymo, todėl toks greitasis testas būtų labai naudingas“, – pasakoja prof. dr. A. Žvirblienė.
Padės kovoti su grėsmingomis ligomis
VU profesorė pasakoja, kad kiekviena bakterija turi skirtingus fermentus. Todėl pradėjus vystyti projektą, pirmiausia buvo pasirinktos pačios aktualiausios ir labiausiai grėsmę keliančios infekcinės ligos, tokios kaip stafilokoko infekcija, ir taikiniai, t. y. fermentai, kuriuos naujosios priemonės sumanytojai sieks nustatyti.
Šiandien molekulinio įrankio kūrėjų komanda jau gerokai pasistūmėjo įgyvendindama savo idėją ir yra sukūrusi antikūnų kolekcijas prieš penkis pasirinktus bakterijų fermentus. Tačiau jų tikslas – iš viso sukurti bent dešimt tokių kolekcijų. Vėliau jos bus išbandomos, atrenkant tiksliausiai bakterijų fermentus nustatančius antikūnus. Tam, kad kuriama sistema veiktų, ji dar turės būti testuojama ir su tikrais biologiniais bakterijų mėginiais, tikrinant sukurto metodo jautrumą, fermentų nustatymo tikslumą ir kitus svarbius rodiklius.
Prof. dr. A. Žvirblienė sako, kad vystydama savo idėją projekto komanda susiduria su visiems moksliniams darbams būdingais iššūkiais, tačiau toliau atkakliai dirba siekdama tikslo. „Bet kuris mokslinis tyrimas visada susijęs su rizikomis. Ne visuomet viskas pavyksta taip, kaip buvo planuota. Pavyzdžiui, turime ilgą fermentų sąrašą, tačiau ne prieš visus pavyksta sukurti antikūnus. Toks tas mokslinis darbas“, – pasakoja pašnekovė.
Mokslas ir verslas suvienijo jėgas
Antikūnus prieš patogeninių bakterijų atsparumo veiksnius VU mokslininkai kuria drauge su partneriais UAB „Imunodiagnostika“ iš Lietuvos ir „ArDia“ iš Suomijos. Šių verslo įmonių specializacija – daugybinių, t. y. kelis taikinius vienu metu leidžiančių nustatyti testų kūrimas.
Suomių įmonė turi sukaupusi didelę patirtį gamindama daugybinius, antikūnais pagrįstus testus virusinių ir bakterinių infekcijų diagnostikai. Prof. dr. A. Žvirblienė pasakoja, kad VU mokslininkų anksčiau sukurti antikūnai jau naudojami „ArDia“ kuriamuose testuose greitam kvėpavimo takų virusų nustatymui. Tuo tarpu UAB „Imunodiagnostika“ kuria mikrogardeles, kuriose galima testuoti itin mažus mėginio kiekius. Tikimasi, kad sukurti antikūnai bus panaudoti mikrogardelės tipo testui, kuris vienu metu galės nustatyti kelis tikslinius taikinius.
VU profesorė pažymi, kad mokslininkų ir verslo partnerių bendradarbiavimas įgyvendinant projektą labai svarbus. „Idėja sukurti imunologinius metodus, nustatančius ar bakterija turi antibiotikus nukenksminančių fermentų, išsirutuliojo bendraujant su partneriais. Matėme, kad egzistuoja greitų ir paprastų testų poreikis. Tuo tarpu mes turėjome kompetenciją sukurti antikūnus, kurie yra būtini tokiam testui, o verslo atstovai turėjo patirties kurdami daugybinius testus. Todėl nusprendėme, kad reikia šias kompetencijas sujungti“, – dėsto mokslininkė.
Profesorei pritaria ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovė Birutė Bukauskaitė. Ji teigia, kad mokslo ir verslo sintezės dėka gimsta novatoriškos idėjos. „Šių dviejų sektorių bendradarbiavimo rezultatas – sėkmingi produktai ir paslaugos, prisidedantys prie svarbių problemų ir iššūkių sprendimų. Ši veikla praturtina skirtingų sričių atstovų žinias bei patirtis ir praplečia jų veiklos ribas“, – sako MITA vadovė.
Svarbu atrasti nišą
Vystydama savo idėją VU mokslininkų komanda drauge su verslo partneriais pasinaudojo MITA administruojama priemone „Eureka“. Šios priemonės tikslas – skatinti visų tipų įmonių mokslo ir studijų institucijose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų pagrindu kuriamų inovatyvių produktų plėtojimą nuo idėjos iki bandomosios gamybos bei stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimus įsijungti į Europos mokslinių tyrimų erdvę.
Viena iš naujojo molekulinio įrankio kūrėjų, prof. dr. A. Žvirblienė sako, kad priemonė „Eureka“ atitiko jų naudojamą mokslinių tyrimų formatą, kuomet mokslininkai bendradarbiauja su verslo įmonėmis, kurios ateityje praktiškai panaudos tyrimų metu gautus rezultatus. „Taip ir nusprendėme kreiptis į MITA. Partnerių jau turėjome, o jų kompetencijos ir mūsų idėja buvo labai tinkamos“, – teigia pašnekovė.
Profesorė pažymi, kad norint sukurti inovatyvų ir išties naudingą gaminį, svarbu atrasti nišą ir stebėti, kokia veikla būtų aktuali. „Jeigu pastebima, kad rinkoje yra tam tikras poreikis ar produktų trūkumas, tuomet, turint kompetencijas, pasitelkiant naujas ir mažai išbandytas technologijas, tikrai galima pasiekti sėkmingų rezultatų. Vystydami savo idėją taip pat nežinome, ar mums pasiseks, tačiau tai patikrinsime ją išbandydami“, – mintimis dalijasi projekto vadovė.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. Daugiau informacijos www.mita.lrv.lt.
Užsakymo nr.: PT_88813635