Technologija sprendžia ne vieną problemą
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadovė bei Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė akad. prof. dr. Elena Bartkienė pasakoja, kad drauge su mokslo grupe jau daugiau nei 10 m. dirba maisto (bio)technologijų srityje. Idėja kurti tvarios gamybos principus atitinkančias pašarinių žaliavų technologijas „SUSFEETECH“ kilo įvertinus, kad maisto pramonė generuoja didelius šalutinių produktų kiekius, kurie iki šiol nėra efektyviai perdirbami ir (ar) panaudojami.
Žmonių populiacijos augimas didina žemės ūkiui kylančius iššūkius, kurie verčia ieškoti alternatyvių būdų maisto produktų paklausai patenkinti. Kita dėl išaugusios produkcijos kiekio pašarų pramonei kylanti problema – tvarių technologijų, atitinkančių žiedinės ekonomikos principus, kūrimas, siekiant sumažinti klimato kaitos problemas. Akademikė pasakoja, kad dažnai šalutiniai maisto pramonės produktai naudojami tiesiogiai, kaip menkavertės pašarinės žaliavos. Todėl mokslininkams kilo idėja suteikti jiems didesnę pridėtinę vertę ir taip prisidėti prie minėtų aktualių problemų sprendimo.
„Pastaruoju metu ieškoma efektyvių sprendimų šalutinių maisto pramonės gamybos produktų valorizavimui, t. y. pridėtinės vertės suteikimui, siekiant sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai. Todėl nuo savarankiškos ir nebūtinai efektyvios pašarų gamybos pereinama link pašarų pirkimo, nes pašarų gamintojai gali užtikrinti veiklos tvarumą bei efektyviau panaudoti ribotus žemės ūkio išteklius.
Vystomo projekto metu orientuojamės į tokius ūkio subjektus, kurie nori koreguoti verslo modelį ir rinktųsi didesnės pridėtinės vertės, saugesnes ir tvaresnes pašarines žaliavas“, – aiškina akad. prof. dr. E. Bartkienė. Ji papildo, kad kuriama technologija leis pagaminti daugiau kokybiškos gyvūninės produkcijos mažesniais kaštais.
Didesnė nauda mažesnėmis sąnaudomis
„SUSFEETECH“ siūlomas pašarinių žaliavų technologijos prototipas yra pagrįstas grūdų ir pieno pramonės šalutinių produktų valorizavimu į didesnės pridėtinės vertės pašarines žaliavas. Projekto komandos demonstruojami pašarinių žaliavų biotechnologijos prototipai – tarptautiniu lygmeniu nauja, tvari, saugi ir perspektyvi alternatyva brangioms importuojamoms pašarinėms žaliavoms. Taikomos technologijos įgalina visišką grūdų ir pieno pramonės šalutinių produktų perdirbimą, kuris leidžia įmonėms dirbti laikantis žiedinės ekonomikos principų. Šiame procese biologinei šalutinių maisto pramonės produktų konversijai naudojami unikalūs mikroorganizmai ir jų kompozicijos, išskirti iš tradicinės lietuviškos duonos raugų.
„Esant stabiliems dirbamos žemės plotams ir negalint jų išplėsti, grūdų perdirbimui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys, siekiant gauti kuo daugiau naudos iš visų grūdo frakcijų. Tuo tarpu šalutiniai pieno pramonės gamybos produktai kelia problemų dėl didelių jų kiekių, savitos cheminės sudėties ir sudėtingo perdirbimo, dėl didelio drėgmės kiekio.
Todėl savalaikis tvaresnių, didesnės pridėtinės vertės antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių pašarinių žaliavų (bio)technologijos prototipo įdiegimas gamyboje, leis efektyviai ir saugiai valorizuoti šių pramonės šakų šalutinius produktus ir gauti kokybišką gyvūninę produkciją mažesnėmis sąnaudomis. Sukurtos pašarinės žaliavos pasižymi didesne maistine verte bei antimikrobinėmis savybėmis, jos gerina žemės ūkio gyvūnų sveikatingumą ir produktyvumą“, – teigia pašnekovė.
Tarptautinė komanda
„SUSFEETECH“ komanda vienija mokslininkus iš trijų mokslo ir studijų institucijų: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto (projekto partnerio mokslininkai lyderiai prof. habil. dr. Gražina Juodeikienė ir prof. habil. dr. Romas Gružauskas) ir Rygoje įsikūrusio Maisto saugos, gyvūnų sveikatingumo ir aplinkosaugos instituto – BIOR (projekto partnerio mokslinis vadovas prof. dr. Vadims Bartkevics). Pasak akad. prof. dr. E. Bartkienės, šiose įstaigose esanti techninė bazė ir aukštos kvalifikacijos personalas leidžia vykdyti patikimus mokslinius tyrimus, kurių pagrindu sukurti produkto prototipai sėkmingai realizuojami gamybinėmis sąlygomis. Be to, sukaupta ilgametė mokslinė bei projektų vykdymo patirtis leidžia mokslininkams kruopščiai planuoti veiklas bei numatyti galimas rizikas ir jų išvengti.
Dar vienas projekto partneris yra didesnės pridėtinės vertės produktų ir pašarinių žaliavų kūrimu, gamyba ir realizavimu užsiimanti įmonė UAB „Ustukių malūnas“. Pasvalyje įsikūręs verslas aktyviai atlieka eksperimentus naujų produktų plėtojimo srityje bei yra sukaupęs didelę gamybinę ir komercinę patirtį. Tikimasi, kad pašarinių žaliavų technologija bus diegiama šios įmonės pašarų gamyboje, o pagaminti produktai bus realizuojami ir ES rinkose.
Projekto vadovė sako, kad kuriamas produktas sulaukia didelio susidomėjimo, o pasiekti rezultatai jau publikuojami moksliniuose straipsniuose. „Žmonės mūsų idėją priima puikiai, nes supranta tvarios gamybos svarbą šiuolaikiniame klimato kaitos kontekste. Verslo partneriai domisi šia technologija, nes ji ne tik padidina gamybos tvarumą, bet ir suteikia ekonominę naudą, gaminant saugią ir kokybišką produkciją mažesniais kaštais.“
Kol kas „SUSFEETECH“ tyrėjų įgyvendinamas projektas apima keleto maisto pramonės šalutinių produktų valorizavimo technologijas. Todėl ateityje tikimasi veiklą išplėsti, įtraukiant įvairesnius maisto pramonės šalutinius produktus, o sukurtas didesnės pridėtinės vertės pašarines žaliavas išbandyti įvairių žemės ūkio gyvūnų sveikatingumo ir produktyvumo didinimui.
Projektą įgyvendinti be paramos būtų sunku
Vystydama savo idėją „SUSFEETECH“ tyrėjų komanda pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama priemone „Eureka“. „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų pagrindu kuriamų inovatyvių produktų plėtojimui svarbi parama nuo pat idėjos gimimo iki produkto prototipo sukūrimo ir išbandymo gamybinėmis sąlygomis. Priemonė „Eureka“ užtikrina būtent tokią paramą ir paskatina drąsiai įgyvendinti inovatyvias vizijas su tarptautiniais partneriais bei siekti ambicingų tikslų“, – sako MITA vadovė Birutė Bukauskaitė.
Akad. prof. dr. E. Bartkienė teigia, kad be suteiktos paramos įgyvendinti projektą būtų sudėtinga, nes sukurtas žaliavas reikia išsamiai išbandyti ir atlikti jų kokybės bei poveikio gyvūnų sveikatingumui, produktyvumui tyrimus. Mokslininkė džiaugiasi, kad MITA įvertino siekį diegti tvarios gamybos principais grįstas technologijas, skirtas didesnės pridėtinės vertės antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių pašarinių žaliavų gamybai.
„Įgyvendinant tokius kaip mūsų projektus parama labai svarbi, nes jos dėka sudaromos sąlygos glaudesniam mokslo ir pramonės sektorių bendradarbiavimui bei suteikiama galimybė naujų, perspektyvių ir tvaresnių technologijų plėtrai.
Tiems, kurie norėtų realizuoti savo idėjas, pirmiausia reikėtų apgalvoti ne tik galimus sėkmės atvejus, bet ir gerai įsivertinti rizikas. Taip pat labai svarbu suburti patikimą ir kvalifikuotą komandą, išmanančią projekte numatytas plėtoti sritis. Esant šioms sąlygoms, idėjos įgyvendinimas neturėtų būti atidedamas“, – sako akad. prof. dr. E. Bartkienė.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. Daugiau informacijos www.mita.lrv.lt.
Užsakymo nr.: PT_88816625