Šalmas – (ne)privaloma būtinybė
Kaip atskleidžia „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė, nuo 2021 m. draudimo bendrovės užsakymu „NielsenIQ“ atliekama Baltijos šalių gyventojų apklausa, skirta išsiaiškinti saugaus elgesio kelyje tendencijas, parodė, kad per pastaruosius dvejus metus labiausiai pasitempė lietuviai.
„Jei 2021 m. net 44 proc. apklaustųjų teigė važiuodami paspirtuku ar dviračiu nedėvintys šalmo, tai šiemet tokių žmonių buvo 29 proc. Tiesa, tiek estų taip teigė prieš dvejus metus, o dabar jų sumažėjo iki 22 proc. Labiausiai atsipalaidavę yra latviai. 2021 metais šalmo niekada nedėvintys teigė 44 proc. respondentų, o šiemet – 37 proc.“, – statistika dalinasi A. Taraitienė.
Ir nors jokios taisyklės nereglamentuoja būtinybės pilnamečiams dviračių ir paspirtukų vairuotojas dėvėti šalmą, jo svarba, pasak pašnekovės, yra nekvestionuojama.
„Tikėtina, kad netrukus šalmų dėvėjimo būtinybė vairuojant elektrinius paspirtukus mūsų šalyje bus įtvirtinta teisiškai. Tuo tarpu dabar visiems svarbu įsidėmėti, kad šalmas nėra aksesuaras, tai – būtina saugumo priemonė, kuri kelyje saugo šiomis transporto priemonėmis besinaudojančiųjų gyvybes“, – sako specialistė.
Tačiau ne tik šalmas, bet ir kitos apsaugos priemonės gali sumažinti eismo nelaimių riziką bei jų pasekmės. Kelių eismo taisyklės numato, jog važiuojamojoje kelio dalyje šių transporto priemonių vairuotojai privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.
„Mūsų ekspertai, analizuodami traumas pastebi, kad šalmas ir kitos apsaugos yra labai svarbios, nes kritimas nuo paspirtuko ar dviračio retai baigiasi tik išgąsčiu. Beveik pusė traumų yra nosies, rankų, kojų kaulų lūžiai. Beveik ketvirtadaliu atveju nukenčia veidas – tenka gydytis lūpų, antakių, smakro, plaštakų žaizdas“, – sako A. Taraitienė.
Didžiausias pavojus – vaikams
„Gjensidige“ statistika rodo, kad apie 30 proc. dviratininkų ar paspirtukininkų, patyrusių traumas, yra vaikai iki 16 metų.
„Dažnai sužalojimai rodo, kad šalmo jie nedėvėjo. Ypač nukenčia maži vaikai – kai vaikiško paspirtuko ratukas patenka į duobutę ar kelio nelygumą, vaikai krisdami nusiskelia ar net netenka priekinių dantukų“, – teigia A. Taraitienė.
Kad dantų traumos krentant nuo paspirtukų ar dviračių yra dažnas reiškinys, o ypač šiltuoju sezonu, patvirtina ir odontologijos klinikos „Dantų Harmonija“ odontologė Beata Ostapenko. Jos teigimu, maždaug pusė tokių traumų yra susijusios su kritimu nuo minėtų transporto priemonių.
„Dantų traumas žmonės patiria labai įvairių veiklų metu – šokinėdami ant batuto, užsiiminėdami koviniu sportu, avarijų metu, tačiau apie 50 proc. jų nutinka pacientams nukritus nuo dviračių ar paspirtukų. Tokiu būdu dažniausiai nuskyla danties galiukas, tačiau jei kritimas labai nesėkmingas, pasitaiko, kad dantis nuskyla iki nervų ir tuomet reikalingas sudėtingesnis, ilgesnis ir brangesnis gydymas.
Tuo metu blogiausias scenarijus yra susijęs su stipriai pažeista danties šaknimi, kuomet danties išsaugoti nepavyksta ir jį tenka šalinti“, – pasakoja B. Ostapenko, kuri priduria, kad net ir nuskilusį danties gabaliuką dažnu atveju galima priklijuoti, tereikia pas odontologą jį atsigabent iškart po traumos ir laikant jį, pavyzdžiui, šaltame piene, fiziologiniame skystyje arba kontaktinių lęšių skystyje.
Dantų traumos, pasak jos, kaip ir bet kokie kiti sužalojimai ar sumušimai, yra skausmingos ir labai nemalonios.
„Jei dantis nuskilo iki nervo, tai ypatingai jautri ir skausminga trauma. Tačiau net ir paprastas nuskilimas yra labai nemalonus, nes atsiveria po danties emaliu esantis dentino sluoksnis“, – aiškina odontologė.
Dažniausiai tokias dantų traumas, kaip pasakoja odontologė, dėl atsargumo stokos ar tėvų nepriežiūros, patiria vaikai.
„Apie 70–80 proc., bent jau mano pacientų, yra vaikai. Pavyzdžiui, važiuodami paspirtuku, vaikai krenta tiesiog užvažiavę ant nelygaus paviršiaus, kažkur užsižiūrėję, kitais atvejais – dėl tėvų kaltės, kai šie vežasi mažuosius ant paspirtukų ar tiesiog nėra šalia vaikui važinėjantis“, – teigia pašnekovė.
Kadangi tiek rekomenduojamos, tiek ir būtinos apsaugos priemonės važiuojant dviračiu neapsaugo nuo dantų traumų, būtent tėvų atsakomybė, pasak odontologės, šioje vietoje atlieka svarbiausią vaidmenį.
Jai pritaria ir „Gjensidige“ atstovė, kuri sako, kad didžiausią susirūpinimą kelia tėvai, kurie vežasi vaikus ant savo elektrinių paspirtukų.
„Vaikų veidai būna ties paspirtuko vairu, todėl griūnant būtent jie rizikuoja susižaloti labiausiai. Labai palaikome iniciatyvas riboti galimybes paspirtuku važiuoti dviese, nes tai yra itin nesaugu“, – teigia A. Taraitienė.
Dėmesingumo ir atsakomybės stoka
Nedėmesingumas, taisyklių nepaisymas ir neatsargumas, kaip teigia A. Taraitienė, yra dažniausios sužalojimų priežastys važiuojant dviračiais ar paspirtukais.
„Fiksuojame atvejų, kai dviratininkus ar paspirtukų vairuotojus kliudo automobiliai. Pasitaiko, kad trauma baigiasi ir prasilenkimas su paspirtuku, kai jo vairuotojas važiuoja itin neatsakingai. Vienas mūsų klientas, parke vedžiojęs šunį, išsinarino petį, kai dideliu greičiu lėkęs paspirtukininkas išgąsdino augintinį, šis trūktelėjo pavadį ir pargriovė šeimininką. Kitu atveju žmogus susilaužė ranką, kai važiuodamas dviračiu buvo pargriautas iš nugaros tuo pačiu keliu atlėkusio paspirtuko“ – pasakoja „Gjensidige“ atstovė.
Pasak jos, bendrovės fiksuojama draudžiamųjų įvykių statistika rodo, kad elektriniai paspirtukai Lietuvoje sparčiai populiarėja ir jų nebegalima vertinti tik kaip laisvalaikio atributo.
„Tai – sezoninė susisiekimo priemonė, kuri visavertiškai dalyvauja eisme. Kol važiavimo elektriniais paspirtukais reglamentavimo tvarka mūsų šalyje dar nėra priimta, svarbu prisiminti, kad šiomis transporto priemonėmis važiuojantiems asmenims galioja Kelių eismo taisyklės ir būtina jų nepriekaištingai laikytis“ – sako A. Taraitienė.
Draudikai atkreipia dėmesį ir į kitą opią su elektriniais paspirtukais susijusią problemą – jų palikimo arba kaip šiandien madinga daryti – numetimo vietą.
„Galima sakyti, kad mūsų miestuose netrukus įsivyraus paspirtukų „numetimo“ kultūra. Ji itin pavojinga ir patiems paspirtukininkams, ir kitiems eismo dalyviams. Dėl netinkamai dviračių take ar ant šaligatvių paliktų paspirtukų nukenčia ir pėstieji, ir dviratininkai“, – teigia „Gjensidige“ atstovė.
Per š. m. birželį ir liepą „Gjensidige“ klientai pranešė apie 52 atvejus, kai buvo sužeisti paspirtuko ar dviračio arba susižeidė vairuodami šias transporto priemones. Dar 10 dviratininkų ar paspirtukininkų kliudė ir sužalojo automobiliai. Iš viso nukentėjusiems žmonėms draudimo bendrovė šiuo laikotarpiu išmokėjo 25 tūkst. eurų.
Apsidraudę asmens draudimu, „Gjensidige“ klientai sulauks išmokos, jei susižeistų ar patirtų traumą. Iki rugsėjo pabaigos galima pasirinkti labiausiai poreikius ir gyvenimo situaciją atitinkantį planą už metinę įmoką nuo 37 iki 97 eurų. Daugiau informacijos rasite: Asmens draudimas | Gjensidige.lt.
Paspirtukų ir dviračių entuziastai iki vasaros pabaigos gali visą šeimą apdrausti metams už 33 eurus, Draudimas atlygins išlaidas, jei šeimos dviratis ar paspirtukas bus pavogtas Lietuvoje ar visoje Europos Sąjungoje. Dviratės transporto priemonės bus apsaugotos nuo ugnies, gamtos jėgų ar net nuo medžio užvirtimo. Daugiau sužinosite, paspaudę Dviraciai | Gjensidige.