JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) judumo ekspertas Marius Pakėnas sako, kad Vilniuje, didžiausiame ir vis dar augančiame Lietuvos mieste, kelionėms siūloma rinktis šiuolaikiškas alternatyvas – dviračius, paspirtukus, kuriems skirta infrastruktūra sparčiai plečiama, taip pat keliauti atsinaujinančiu ir prie klientų poreikių prisitaikančiu viešuoju transportu. Tačiau suprantame, kad įpročių keitimas užtrunka, o ir skirtingiems žmonių poreikiams tenkinti reikalingas ir automobilis, todėl nepamirštami ir vairuotojai.
Daugiabučių kiemuose – Kaimynijų programa
M. Pakėnas pataria sostinės daugiabučių gyventojams, kurių kiemuose nuolatos trūksta vietų gyventojų automobiliams arba kiemuose statomu ne gyventojų transportu, pasinaudoti Kaimynijų programa (jei kieme dar nėra suformuotas žemės sklypas).
„Šia programa Vilniaus miesto savivaldybė kviečia atnaujinti savo kiemą taip, kaip nori patys gyventojai – nustatyta tvarka įsteigti daugiabučių namų savininkų bendrijas ir formuoti žemės sklypus.
Tada gyventojai jau suformuotame ir bendrijai priskirtame žemės sklype galės patys spręsti, kas jiems svarbiausia – nustatyti automobilių stovėjimo tvarką, plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, įsirengti norimas technines eismo reguliavimo priemones ar užsitverti įvažiavimo kelią į sklypą užtvaru, taip pat įsirengti želdynus, vejas“, – primena pašnekovas.
Jis sako, kad jau šiuo metu mieste pertvarkant mažo eismo intensyvumo gatves, įvertinamas jų plotis, ir jei yra galimybių, perteklinis važiuojamosios dalies plotis panaudojamas kitoms reikmėms, pavyzdžiui, įrengiamos automobilių stovėjimo vietos gyventojams ir miesto svečiams.
„Taip išnaudojamos galimybės keisti chaotišką ir netinkamą automobilių statymą, – sako M. Pakėnas. Ir džiaugiasi, kad Savivaldybės pastangos jau duoda pirmuosius rezultatus: – Vilniečiai labai sąmoningai vertina galimybę turėti asmeninę transporto priemonę, atsižvelgia ir į jiems siūlomus alternatyvius kelionių būdus. Efektyvus viešojo transporto tinklas, pėstiesiems ir dviratininkams pritaikytos aplinkos kūrimas, galimybė naudotis automobilių, dviračių, elektrinių paspirtukų nuomos paslaugomis – visa tai palaipsniui sudaro galimybes atsisakyti jei ne vienintelio, tai bent jau antro automobilio šeimoje“.
Vilnietis automobilio išlaikymui dirba 7 savaites per metus
„Vilnietis, turintis automobilį, dirba vidutiniškai 7 savaites per metus, kad jį išlaikytų. Tiek lėšų užtektų išlaikyti ikimokyklinio amžiaus dvynukus arba padvigubinti atostogų biudžetą“, – anksčiau atliktų tyrimų duomenimis dalijasi M. Pakėnas.
“Šeimose, neturinčiose automobilio, judumo poreikiams tenkinti vidutiniškai išleidžiama 3% vieno šeimos nario pajamų. Šeimose, turinčiose automobilį, – vidutiniškai išleidžiama 15%.“
Siekiant, kad vilniečiai galėtų rinktis pigesnes keliavimo alternatyvas, o dviračio parkavimas ir saugojimas netaptų problema (ypač gyvenantiems nedideliuose butuose ir neturintiems sandėliavimo patalpų), lygiagrečiai su naujais miesto infrastruktūriniais projektais planuojamos ir naujos dviračių parkavimo vietos; priklausomai nuo statinių dydžių ir paskirties, tai gali būti dviračių stovai, stoginės, saugyklos.
„Jei pažvelgtume į miesto planavimą prieš dešimt metų, matytume, jog panašaus planavimo tikrai nebuvo, anuomet visi nauji projektai numatydavo tik automobilių parkavimo vietas“, – apie miesto planavimo pokyčius pasakoja judumo ekspertas.
M. Pakėnas sako, kad norintiems keliauti pigiai ir nesukti galvos nei dėl automobilio, nei dėl dviračio parkavimo, yra dar viena išeitis – dalijimosi paslaugos:
„Jų populiarumas nuolatos auga dėl paprastų priežasčių – nuomotis automobilį yra pigiau nei važiuoti taksi ar savo automobiliu, ypač, jei kelionė yra ilgesnė, o alternatyvų kelionei yra mažiau dėl bagažo ar kitų aplinkybių. Na, o dalijimosi paslaugų automobilį, kaip ir tokį paspirtuką ar dviratį, galima palikti beveik bet kurioje miesto dalyje ar prie savo namų durų.“
Dviračių saugojimas – ir savivaldybės reikalas
M. Pakėnas sako, kad sostinėje kasmet yra įrengiama daugiau nei 1000 dviračių stovų viešose vietose prie parkų, aikščių, muziejų, taip pat gydymo, kultūros, ugdymo įstaigų. Tiesa, tai trumpalaikio parkavimo vietos.
„Sprendžiant ilgalaikio dviračių saugojimo problemas, dar 2021 m. mieste pradėjo veikti dvi multimodalinės aikštelės, kuriose galima palikti savo įprastus ar elektrinius dviračius, paspirtukus, o kelionę tęsti pėsčiomis ar viešuoju transportu, patogiai įsėdus šalia aikštelių esančiose stotelėse. Šiose aikštelėse elektrinius paspirtukus, dviračius galima ir įkrauti“, – pasakoja M. Pakėnas.
Pasak jo, matant šių saugyklų užimtumą, šiuo metu ruošiamos 18-ka dviračių saugyklų (vienoje telpa 16 dviračių ir 2 paspirtukai) šalia gyvenamųjų namų teritorijų Fabijoniškių, Lazdynų, Viršuliškių ir Žirmūnų seniūnijose.
Pašnekovo teigimu, saugyklų įrengimui vietos buvo parenkamos apklausiant sostinės gyventojus ir atsižvelgiant į išreikštus poreikius.
„Jau nuo rudens žmonės galės jomis naudotis. Šių saugyklų koncepcija leis palikti mikrojudumo priemonę – paspirtuką ar dviratį – ilgesniam saugojimui. Įvertinus saugyklų patrauklumą ir visuomenės susidomėjimą, projektą ruošiamasi vystyti ir kitose miesto seniūnijose, – žada M. Pakėnas ir priduria: – Nors šiandien dar anksti teigti, jog dviračių parkavimo ir saugojimo problemos mieste yra išsispręstos, tačiau miestas kryptingai juda šia linkme“.
Darbdaviai vis dažniau motyvuoja keliauti
M. Pakėnas džiaugiasi, kad ne tik Vilniaus miesto savivaldybė, bet ir sostinės darbdaviai rūpinasi miestiečių gerove: „Po COVID pandemijos galima aiškiai matyti, kad daugelio darbdavių požiūris į savo darbuotojo emocinę ir fizinę savijautą yra gerokai pakitęs: šiandien pagrindinis darbdavio iššūkis yra ne tik sutaupyti mažinant parkavimo vietų skaičių, bet ir išlaikyti sveikus darbuotojus bei motyvuoti juos rinktis darbą biure vietoj nuotolinio darbo“.
Pasak pašnekovo, tai pasireiškia ir tuo, kad vis daugiau įmonių domisi savo darbuotojų keliavimo įpročiais, atlieka apklausas ir tyrimus, bandydami suprasti, kas lemia jų pasirinkimą keliauti vienokiu arba kitokiu būdu, ir kokie veiksniai motyvuotų darbuotoją pakeisti, bent dalinai, automobilį kitu, palankesniu tiek sveikatai, tiek aplinkai keliavimo būdu.
„Darbdaviai vis dažniau atsižvelgia į darbuotojų pageidavimus, remdamiesi apklausų duomenimis vertina, ar dabartinės darbovietės gerovė ir lokacija mieste yra patrauklios darbuotojui, atsižvelgdami į žmonių poreikius, renkasi biurus naujuose pastatuose, kur dviračių stovai, jų saugyklos, įkrovimo vietos elektriniams paspirtukams, dušai tampa įprastu dalyku“, – apie pokyčius mieste kalba M. Pakėnas.
Jis džiaugiasi, kad kasmet daugiau nei 700 įvairaus dydžio įmonių, įsikūrusių Vilniaus mieste, kompensuoja savo darbuotojams viešojo transporto išlaidas: „Viešojo transporto bilietas tampa ne tik būtinu darbo įrankiu, bet ir darbuotojo motyvacinio paketo dalimi.“