Vieta ne tik poilsiui, bet ir naujoms žinioms
Didžiausias Lietuvoje – net 55 m aukštį siekiantis – Birštono apžvalgos bokštas Nemuno kilpų regioniniame parke, ant Škėvonių gūburio, iškilo dar 2019 metais. Jis buvo pastatytas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) iniciatyva, o vėliau perduotas Birštono savivaldybei. Apžvalgos bokšto tikslas – apžvelgti unikalų Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdį, kur Nemunas kilpinėja.
Jame iš viso įrengtos 6 atokvėpio ir poilsio vietos, tačiau svarbiausia stabtelėti įveikus 300 bokšto laiptelių ir pakilus į 45 m aukštį – čia įkurta pagrindinė bokšto apžvalgos aikštelė. Joje atsiveria Nemuno regioninio parko kraštovaizdis: Birštono miestas, miškas, Nemuno upės vingiai. Pakilus į šią aikštelę, lankytojai iš tiesų atsiduria net 137 m. aukštyje virš jūros lygio, kuris prilygsta matomam iš skrydžio oro balionu.
„Mes esame pastatę daugiau kaip 20 apžvalgos bokštų ir jų visų esmė – atskleisti vietovių, kurioje jie pastatyti, unikalumą. Šiuo atveju Birštono apžvalgos bokštas tikrai išskirtinė vieta, kurioje yra suvingiavęs Nemunas“, – pasakoja VSTT prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė.
Ji pridėjo, jog šis apžvalgos bokštas pastatytas ne tik tam, kad žmonės galėtų pasigrožėti Birštono gamta ir mozaikišku kraštovaizdžiu, bet ir todėl, kad skatintų pasidomėti, kodėl Nemunas toje vietoje kilpinėja. D. Rakauskaitės manymu, kiekvienas ne tik turėtų pažinti savo krašto gamtą, bet ir suprasti, kodėl svarbu ją išsaugoti.
Skatina pasidomėti ir pačiu miestu
VSTT teigimu, dar viena iš Birštono apžvalgos bokšto atsiradimo priežasčių – siekis supažindinti jo lankytojus su pačiu Birštono miestu. Daugelis nežino, kodėl nuo bokšto atsiveria Nemuno vingiai, kodėl miestas turi kalvų arba jame yra mineralinio vandens.
Pagrindinis Nemuno kilpų regioninio parko ypatumas – pati upė ir jos vingiai. Nuo bokšto atsiveria vaizdas į kelias Nemuno vingių kilpas, kurias, geologų nuomone, suformavo slenkantis ledynas ir kurių ruožas tęsiasi net 60 km atstumu. Net 90 proc. Birštono savivaldybės teritorijos yra šių Nemuno vingių teritorijoje.
Tuo metu parduotuvėse esantis populiarus mineralinis vanduo yra išgaunamas iš Birštono apylinkių mineralinio vandens šaltinių. Lietuvoje mineralinio vandens ištekliai labai dideli, todėl Birštone galima rasti nemažai biuviečių – statinių ant mineralinio vandens šaltinio. Mineralinis vanduo yra išgaunamas iš uolienų masyvų, kuriose stūkso. Kuo šios uolienos didesnės, tuo daugiau vandens jose prisikaupę.
Pašnekovės teigimu, dėl mineralinio vandens šaltinių ir miestą supančios gamtos, tai ne tik didžiausias, bet ir unikaliausias Birštono lankomas objektas. Kasmet jis pritraukia daugybę žmonių. Apžvalgos bokšte įrengtas lankytojų srautą sekantis skaitliukas, pagal kurio rodmenis išaiškėjo, jog vien liepos mėn. Birštono bokšte apsilankė daugiau nei 23 tūkst. žmonių.
Viena labiausiai pasisekusių ES investicijų
„Galiu drąsiai vadinti Birštono apžvalgos bokštą sėkmingiausia pastarųjų metų ES investicija. Jau daugelį metų pastebime, kad jis itin mėgiamas turistų, todėl nenuostabu, kad jo atsiradimas davė impulsą ir turizmo klestėjimui Birštone“, – sako D. Rakauskaitė.
Tuo tarpu Birštono TIC direktorė Rūta Kapačinskaitė priduria, kad ES investicijos paskatino nuoseklų turizmo infrastruktūros kūrimąsi, palankesnę gyvenamąją aplinką vietos gyventojams, pritraukė papildomų investicijų į regioną ir savivaldybę. Pašnekovė vardija, kad be Birštono apžvalgos bokšto yra ir kitų ES lėšomis finansuotų objektų, pavyzdžiui, mineralinio vandens statinys „Druskupis“ bei Kurhauzo ir jo statinių rekonstrukcija.
Pašnekovių teigimu, atvykus vertėtų užsukti ir į lankytojų centrą. Jame bus pateikta visa Birštono miesto istorija, gamtinių vertybių atsiradimas – tai vieta, kur kiekvienas lankytojas atras visus atsakymus į kilusius klausimus. Nors bokšto darbo laikas kinta pagal saulės patekėjimą ir nusileidimą, lankytojams jis atviras ištisus metus.
„Ką regi(J)onas?“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama suteikti gyventojams daugiau žinių apie Lietuvos regionuose ES fondų lėšomis sukurtą ar atnaujintą infrastruktūrą ir atsiradusias kokybiško gyvenimo galimybes. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
