Marijampolietis A. Vilutis nei šeimoje, nei artimoje aplinkoje neturi ir nepažįsta mokslo srityje dirbančių žmonių, todėl apie tokią specialybę ilgą laiką nė nepagalvojo. Marijampoliečio istorija neeilinė – kažkada svajojęs tapti aktoriumi, jaunuolis perėjo į neurobiofiziką ir jau antrame kurse buvo pakviestas padirbėti NASA, o vėliau nusprendė tęsti mokslinį kelią Portugalijoje.
Mokykloje save laikė humanitaru
Šiuo metu Portugalijoje gyvenantis ir Lisabonos „Instituto de Medicina Molecular“ laboratorijoje dirbantis A. Vilutis rašo magistrinį darbą tyrinėdamas naują biofizikos tyrimų kryptį. Jis siekia sukurti dirbtinę lastelę pradėdamas nuo branduolio modelių senėjimui tirti. Apie mokslininko darbą, kurį dirba šiuo metu, kaip sako pats A. Vilutis, mokyklos laikais nėra net pagalvojęs. Jaunuolis Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją, kurioje labai stipriai ruošdavo menininkus ir humanitariniams mokslams gabius moksleivius.
„Mokykloje tikrai neįsivaizdavau, kad kažkada atsidursiu moksle, nes man iš anksto buvo suformuotas aplinkinių ir mokytojų požiūris, kad aš turiu būti humanitaras. Humanitariniams mokslams aš buvau gabus savaime, o tiksliesiems suprasti turėjau įdėti kur kas daugiau pastangų, todėl tuo metu atrodė, kad turiu krypti ten, kur man sekasi“, – pasakoja A. Vilutis.
Mokyklą A. Vilutis atsimena kaip vietą, kurioje išmoko daug naudingų pamokų ir įgavo kokybišką pagrindinį išsilavinimą. Laikydamasis požiūrio, kad yra gabus humanitaras, pirmiausia jaunuolis bandė stoti į vaidybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tačiau to padaryti nepavyko – neišlaikęs stojamojo egzamino A. Vilutis pasirinko Kūrybos komunikacijos programą Vilniaus universitete. Pabaigęs pirmus kursus suprato, kad studijuoti šioje srityje pasirodė per lengva.
„Pradžioje galvojau, kad man lengva, nes esu savo rogėse. Viskas pasikeitė, kai išvykau mainų studijoms į Italiją, kur mokytis buvo labai sunku ir grįžęs supratau, kad gyvenime ne visada yra gerai tada, kai yra tik lengva. Nusprendžiau mesti studijas, nes man atrodė, kad taip paprastai per gyvenimą eiti ir neturėti kažkokio didesnio tikslo nereprezentuoja manęs tokio, kokį save visada įsivaizdavau. Tada ėjau į Vilniaus universiteto biblioteką, kurioje skaičiau įvairių sričių mokslų knygas. Ten ir atradau mane labiausiai sudominusią neurobiofiziką“, – prisimena pašnekovas.
Į NASA išvyko anksčiau nei kiti
Kaip teigia pašnekovas, lūžiniu tašku jo karjeroje tapo stažuotė JAV valstybinėje agentūroje, Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje, mums geriau pažįstamoje kaip NASA.
Kiekvienais metais ši agentūra vykdo tarptautines stažuotes ir Lietuva yra viena iš 10 valstybių, galinčių siųsti savo pretendentus. Pirmiausia atranka vyksta gimtinėje, o antrame etape pretendentus stažuotei renkasi NASA atstovai. Tuo metu, kai prasidėjo atrankos, A. Vilutis prisimena buvęs neurobiofizikos programos antrakursis – vien tai sukėlė abejonių dėl pretendavimo.
„Žinojau, kad man dar truputį per anksti, nes į tokias programas paprastai aplikuoja studentai, esantys paskutiniuose kursuose ir rašantys baigiamuosius darbus. Kadangi prieš tai studijavau kitur, jaučiau, kad turiu greičiau pasivyti savo bendraamžius, todėl savo programos studijų vadovo paprašiau rekomendacinio laiško. Kartu man reikėjo parašyti motyvacinį laišką, kuriame papasakojau apie savo studijų kelią ir paminėjau, kad man labai rūpi išsiaiškinti, kaip išsivystė gyvybė. Laiško pabaigoje rašiau, kad kai norėjau tapti aktoriumi, siekiau vaidinti mokslinės fantastikos filmuose, bet pagaliau supratau, kad aš tą mokslinę fantastiką noriu paversti realybe būnant mokslininku”, – pasakoja A. Vilutis.
Tuomet laukė atrankų ir interviu etapas. Kaip prisimena pašnekovas, tuo metu į stažuotę NASA daugiausia aplikavo inžineriją ar „raketų mokslą“ studijuojantys studentai. Iš neurobiofizikos srities, kaip sako A. Vilutis, jis buvo kone vienintelis. Visgi parodęs didelę motyvaciją, jaunuolis sulaukė pakvietimo padirbėti NASA.
Kadangi jį, skirtingai nei kitus studentus, domino gyvybės paieškos kosmose, atvykęs į NASA „Ames“ tyrimų centrą iš savo stažuotės vadovės Diana‘os Gentry sulaukė pasiūlymo prisidėti prie naujo projekto. Jo tikslas buvo atrasti gyvybę kosmose pasitelkiant dirbtinį intelektą. Projekto metu siekta, kad kitoje planetoje esantis robotas gebėtų paimti mėginį ir autonomiškai nustatyti, ar mėginys yra potencialus gyvybei negabenant jo tyrimams į žemę.
„Septyni mėnesiai, kuriuos ten buvau, prabėgo kaip koks akimirksnis. Aš nuolatos rinkau duomenis, skaičiau šimtus mokslinių straipsnių iš geologijos, genetikos, mikrobiologijos, fizikos ir kitų sričių, kad surinkčiau kuo daugiau duomenų apie gyvybę ir kas nėra gyvybė. Mano užduotis buvo padėti dirbtinio intelekto robotui atskirti šiuos dalykus būnant Marse ar kitoje planetoje. Apskritai, norėjau suprasti, kaip fizikos dėsniai gali koreliuoti su gyvybe, kuri dar tik galėtų atsirasti“, – paaiškina pašnekovas.
Niekada neturėjo autoriteto
Pašnekovas, norėdamas pabrėžti kiekvieno žmogaus išskirtinumą, sako, kad niekada nereikėtų lygintis su kitais žmonėmis. Todėl jaunuolis niekada nėra turėjęs jokio autoriteto. Pasak jo, daugiausia, ką galima padaryti turint autoritetą, tai tik pasiekti jo lygį ir su juo susitapatinti.
„Privilegijos egzistuoja. Galbūt kažkas tiesiog gimė labiau pasiturinčioje ar mokslininkų šeimoje ir tai jau yra privilegija, už kurią tu negali pykti. Žmonės nuo vaikystės užaugo tame pasaulyje, todėl nenuostabu, kad nori siekti karjeros tam tikroje srityje. Aš nebuvau privilegijuotas ir sutikau daug žmonių, kurie nebuvo privilegijuoti, bet jie pasiekė, ką užsibrėžė. Tai man kelia kur kas didesnį žavesį, nes parodo, kaip žmogus sugeba išbūti stipresniu tikslus slopinančioje aplinkoje“, – teigia A. Vilutis.
Jaunasis mokslininkas mano, kad iš mažesnių miestų ar kaimų kilę žmonės turėtų suvokti, kad turi kitokias, išskirtines privilegijas nei daugelis žmonių – pavyzdžiui, galimybę surasti problemas ir savo jėgomis stengtis jas išspręsti. A. Vilučio teigimu, reikia sąmoningai suvokti, ko nori, nes tik tada gali atrasti prasmę tame, ką darai.
Mokykloje suformuojamas vertybinis požiūris
Didžioji dalis asmenybės, pašnekovo teigimu, susiformuoja dar mokyklos laikais, todėl dažnas ten atranda savo pašaukimą ir įtvirtina pamatines vertybes. A. Vilutis teigia, kad visai ne pažymiai ir egzaminų rezultatai nusprendžia gyvenimą, o mokytojų gerumas, palaikymas ir gyvenimiškos pamokos.
„Būtina išlaikyti mokytojus, kurie gali padėti suformuoti ne konkrečių programų studentus, o mokinius, kurie gali patys sąmoningai nuspręsti, kokioje srityje norės gilinti žinias. Dabar kokybiškam švietimui įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose skiriamas didesnis dėmesys, tačiau labai svarbu įvertinti ir mokytojus, kurie kuria asmenybes, o ne šimtukus renkančius robotus“, – teigia pašnekovas.
Regionuose – kokybiškas švietimas
Siekiant gerinti švietimo kokybę Lietuvos miestuose ir miesteliuose, diskutuojama ne tik apie švietimo programas ar mokytojų pasirengimą, bet ir apie infrastruktūros plėtrą. Nuosekliai mažinant socialinius ir ekonominius išsivystymo skirtumus tarp Europos Sąjungos šalių narių, atskirų regionų ir socialinių grupių, skiriamos Europos Sąjungos investicijos, leidžia projektuoti naujas bei atnaujinti senąsias švietimo įstaigas bei jų mokymo bazę.
Be to, Europos Sąjungos investicijų dėka regionuose sistemingai stiprinamas moksleivių pasirengimas ir steigiami universalūs gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM) atviros prieigos centrai visoje Lietuvoje. Šiuose centruose mokiniams vykdomos praktikos pritaikomos įvairialypių problemų sprendimui, o integralus būdas ne tik leidžia kompleksiškai pažinti tikrovės reiškinius, bet ir suteikia galimybę įdomiai mokytis atliekant įvairius tyrimus ir eksperimentus. Nors A. Vilučiui mokantis mieste toks centras dar nebuvo įsteigtas, šiandien Marijampolės ir viso regiono moksleiviai jau turi galimybę plačiau ir kokybiškiau gilintis į gamtos mokslų temas bei tiksliau modeliuoti savo būsimą karjerą.
„Ką regi(J)onas?“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama suteikti gyventojams daugiau žinių apie Lietuvos regionuose ES fondų lėšomis sukurtą ar atnaujintą infrastruktūrą ir atsiradusias kokybiško gyvenimo galimybes. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
