Užsilieka ne tik nesuvalgytų patiekalų, bet ir vaisių ar daržovių lupenų, mėsos kaulų ar žuvies ašakų, nuo kepinių, silkių ar saulėje džiovintų pomidorų, alyvuogių likusio aliejaus.
Anksčiau visa tai keliaudavo į mišrių atliekų konteinerį, tačiau jau kurį laiką vilniečiai maisto atliekas rūšiuoja. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė džiaugiasi, kad sostinėje maisto atliekų rūšiavimas daugumai tapo kasdienybe ir vis daugiau žmonių suvokia atsakingo požiūrio į aplinką svarbą.
Šventiniu laikotarpiu pašnekovė primena, kaip išvengti maisto švaistymo ir taisyklingai rūšiuoti maisto atliekas.
Rūšiavimo sistema gali būti kiekvienoje virtuvėje
Atsakingiau ir tvariau gyventi norintys vilniečiai namuose turi patogius 7 litrų kibirėlius, kuriems nesudėtinga rasti vietos net ir mažosios virtuvėse. Jiems išdalinta ir beveik 950 tūkst. specialių oranžinių maišelių, skirtų maisto atliekoms rūšiuoti. Tereikia į kibirėlį įdėti oranžinį maišelį ir galima sukurti patogią maisto atliekų rūšiavimo rutiną.
„Tikrai matome augantį gyventojų sąmoningumą bei rūpestį aplinka. Nuo metų pradžios vilniečiai jau išrūšiavo apie 2,5 tonos maisto atliekų. Kad maisto rūšiavimas tampa kasdienine miesto kultūros dalimi rodo ir apklausos duomenys: net 75 procentai vilniečių teigia jau rūšiuojantys maisto atliekas“, – sako pašnekovė.
Nors maisto atliekos rūšiuojamos aktyviau, klaidų, anot E. Bernotavičienės, vis dar pasitaiko. Viena dažniausių – sugedusių ar pasibaigusio galiojimo maisto produktų metimas į oranžinius maišelius kartu su pakuotėmis.
„Nesvarbu, supelijusi duona, konservai, varškė ar sausainiai – prieš išmetant juos į oranžinį maišelį, produktą reikia išpakuoti. Pakuotė turi keliauti į stiklui, plastikui ar popieriui skirtą konteinerį, o į oranžinį maišelį – tik maistas“, – primena ji.
Sostinės gyventojai sėkmingai rūšiuoja ne tik maisto atliekas, bet ir aliejų, kurio jokiu būdu nevalia pilti nei į kanalizaciją, nei į atliekų konteinerius. Patekęs į kanalizacijos vamzdžius, aliejus gali juos užkimšti, o bendrų atliekų konteineryje užteršti perdirbimui tinkamas atliekas. Jau dabar galima saugiai ir be mažiausios žalos aplinkai įvairiems aliejams surinkti naudoti specialias talpas.
„Panaudotam aliejui skirtas 3,5 l talpas vilniečiai gali pasiimti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro administruojamose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Talpas, pripildytas panaudotu aliejumi, švariomis talpomis pakeisti galima tose pačiose atliekų aikštelėse“, – pasakoja specialistė.
Kaip išvengti maisto švaistymo ir sumažinti maisto atliekų kiekį?
Rūpindamiesi švaresne aplinka ir mažindami atliekų kiekį, kuriame naudą sau patiems. Juk kiekviena netinkamai surūšiuota atlieka ir išmesto maisto kąsnis – tai mūsų pačių išleisti pinigai, kurie gali būti panaudoti prasmingiau.
E. Bernotavičienė dalijasi naudingais patarimais, kurie leis sutaupyti ir sumažinti maisto atliekų kiekį namuose.
Planuokite pirkinius. Prieš eidami į parduotuvę, sudarykite pirkinių sąrašą ir griežtai jo laikykitės – taip išvengsite impulsyvių pirkinių. Prekes su nuolaida pirkite tik tada, jei jų tikrai reikia arba jų galiojimo laikas yra ilgas.
Skaitykite etiketes. Dažnai žmonės klaidingai supranta ženklinimus „geriausia iki“ ir „tinka vartoti iki“, todėl net ir dar tinkami vartoti produktai išmetami. „Geriausia iki“ – tai rekomendacinio pobūdžio galiojimo datos nurodymas, reiškiantis, kad produktą patartina suvartoti iki tam tikros dienos, tačiau jis gali būti tinkamas vartojimui ir ilgiau.
Tinkamai laikykite produktus. Netinkamai laikomi maisto produktai genda greičiau. Svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų dėl laikymo sąlygų ir naudoti nepažeistas pakuotes.
Mažinkite porcijas. Gaminkite tik tiek, kiek iš tiesų reikia. Serviruodami maistą, įsidėkite mažesnes porcijas – vėliau visada galima pasipildyti. Taip išvengsite nesuvalgyto ir išmesto maisto.
Užšaldykite ir kūrybiškai panaudokite likučius. Maisto šaldymas – paprastas būdas jį išsaugoti ir panaudoti ateityje, kai neturėsite laiko gaminti. Taip pat likusius patiekalus galima kūrybiškai pritaikyti gaminant naujus patiekalus.
Šie nedideli įpročiai padės ne tik sumažinti maisto švaistymą, bet ir sutaupyti pinigų bei prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo.