Iš platesnės perspektyvos pažvelgia ir šiuos bei kitus mitus komentuoja IT įmonės „Devbridge“ (priklausančios „Cognizant“ kompanijai) testavimo praktikų vadovas Justas Laužadis, kuris kartu su komanda šiuo metu vykdo atranką į nemokamą dviejų mėnesių trukmės testuotojų programą – „Sourcery Academy for Testers“ akademijos metu būsimieji testuotojai įgis pamatus tolesnei karjerai.
Mitas Nr. 1: Testuotojų darbas yra nuobodus ir monotoniškas.
Kaip teigia J. Laužadis, pagrindinis testuotojo darbas yra testuoti – kitais žodžiais tariant, kurti ir atlikti eksperimentus, kurie išbando testuojamo produkto kokybę, suteikia informacijos apie įvairius jo kokybinius parametrus.
Paprastai, kai testuotojas jau gerai pažįsta testuojamą produktą, eksperimentai testuotojo galvoje užgimsta greitai ir gausiai, bet juos atlikti praktiškai trunka ilgiau, o sudėtingesni atvejai gali reikalauti ne tik nemažai laiko, tačiau ir gilių techninių įgūdžių.
„Žinant, kuriuos eksperimentus norėsime kartoti dažnai, siekiame juos automatizuoti (jei tik įmanoma) – tas padeda eksperimentus atlikti greitai ir vienodai bei atlaisvina testuotojo darbo laiką kitiems darbams. Taigi, dar vienas iš testuotojo darbų – pasilengvinti savo ateitį investuojant dalį laiko į automatizuotų testų kūrimą“, – kalba jis.
Testuotojo darbo specifika dažnai priklauso ir nuo komandos ar net įmonės darbo kultūros. Nuobodus ir monotoniškas darbo pobūdis gali išduoti, kad testavimui, kokybei, procesų tobulinimui skiriama per mažai dėmesio.
„Pavyzdžiui, jei testuotojai kas savaitę atlieka tuos pačius testus ir neskiria dėmesio testavimo procesų tobulinimui, optimizavimui, automatizavimui, vystant produktą jo sudėtingumas, o tuo pačiu ir testų kiekis dažniausiai tik auga, tad kažkuriuo metu atsiranda problema, kaip spėti atlikti testavimą per apibrėžtą laiką. Kitas galimas monotonijos atvejis – pasikartojančios spragos, atsinaujinantys trūkumai – tai indikuoja, kad komanda negeba pasimokyti iš savo klaidų ir papildyti kokybės užtikrinimo procesus trūkstamais elementais. Visgi, jei komanda skiria pakankamai dėmesio kokybės kultūros palaikymui, testuotojo darbas tokios komandos kontekste tampa labai įvairus – nuo įvairių defektų ar esamų procesų tyrinėjimo, darbo prie techninių užduočių, testų automatizavimo iki kitų komandos narių, kliento atstovų konsultavimo kokybės klausimais“, – paaiškina J. Laužadis.
Be to, jo teigimu, svarbi testuotojo darbo dalis – komandos narių ir kliento informavimas apie testavimo rezultatus, objektyvus esamų trūkumų ir iš to kylančių rizikų įvardinimas.
„Toks trūkumų išdėstymas, kritika, ypač kalbant su programinės įrangos kūrėjais, programuotojais, gali būti priimamas labai jautriai, nes kritikuojamas jų darbo kūrinys, tad čia labai svarbu suprasti problematikos jautrumą ir išlikti diplomatiškam“, – pataria pašnekovas.
Mitas Nr. 2: Testuotojais dirba tie, kurie negalėjo tapti programuotojais.
„Dažnai mūsų testavimo akademijos pabaigoje iš absolventų girdžiu, kad prieš akademiją testavimo specialybę įsivaizdavo siauriau. Galbūt tai nulemia vis dar gyvas programinės įrangos testuotojo stereotipas, pagal kurį testuotojas vaizduojamas iš vartotojo perspektyvos monotoniškai klikinantis gausybę galimų produkto panaudojimo kombinacijų“, – paaiškina testavimo praktikų vadovas.
Pasak jo, testuotojo profesija daug platesnė ir įvairesnė, tačiau dėl gajaus stereotipo ji kartais vis dar matoma kaip „žemesnė kasta“ lyginant su programuotojais.
„Vis dėlto, mačiau ne vieną atvejį, kai studentas, svajojęs apie programavimo karjerą ir susipažinęs su testavimu, lieka būtent pastarajame. Svarbu vadovautis ne stereotipais, o savo patirtimi, juolab, kad dabar galima rasti įvairių būdų išbandyti tiek programavimo, tiek testavimo kelią, o tada jau pasirinkti, kuris labiau tinka pagal asmenines savybes. Programavimą renkasi „kūrėjai“, kuriems patinka kurti, konstruoti, sujungti, priversti dalykus veikti, o testavimą – „tyrinėtojai“, kurie nori eksperimentuoti, nagrinėti, analizuoti, ieškoti sąsajų ir pan.“, – dalijasi J. Laužadis.
Mitas Nr. 3: Testuotojams nereikia techninių žinių.
„Mėgstu sakyti, kad „visi mes esame testuotojai“, nes jei naudojame kažkokį produktą ir susidarome apie jo kokybę tam tikrą nuomonę, ją išsakome – tai jau yra informacija, kas iš esmės ir yra testavimo rezultatas“, – teigia IT ekspertas.
Pradėti testuoti dažniausiai reikia tik tiek techninių žinių, kiek reikėtų kiekvienam kitam produkto naudotojui. Norint testavimą atlikti profesionaliai– tikslingai, kryptingai ir sistemingai – vienaip ar kitaip jau reikės techninių testavimo žinių apie testavimo technikas, produkto sandarą ir kontekstą.
O gilinantis į atskiras testavimo sritis, tokias kaip tikslumo, infrastruktūros, saugumo, greitaveikos, prieinamumo ar kitas testavimo sritis, testuojant atskiras produkto dalis ar automatizuojant tenka naudotis specifiniais įrankiais, kuriems vėlgi reikia specifinių techninių žinių tiek apie įrankį, tiek apie tos dalies testavimo niuansus, tiek ir programavimo. Taip pat, bendradarbiaujant su komanda ir kliento atstovais, aiškinantis reikalavimus bei įvairius kylančius klausimus reikalingos ir kitų disciplinų žinios – techninės, kliento verslo subtilybių išmanymas ir pan.
Mitas Nr. 4: Programinės įrangos testavimas neprideda jokios vertės.
Anot eksperto, testavimo kuriama vertė yra netiesioginė – verslui siekiant kurti kokybiškus produktus, būtent testavimas ir gerųjų programinės įrangos kūrimo praktikų taikymas padeda išvengti klaidų, kurios galimai vėliau atneštų didžiulius nuostolius.
„Testavimas suteikia informaciją apie įvairius produkto kokybinius aspektus. Turint kokybišką informaciją komandos nariai gali priimti geresnius sprendimus, teisingiau paskirstyti savo laiką ar kitus resursus ir pradėti nuo tų užduočių, kurios sukurs daugiausiai vertės. Tvarkingai įdiegti testavimo ir kokybės užtikrinimo procesai labiau skirti ne kurti vertei, bet išvengti įvairių rizikų“, – sako pašnekovas.
Mitas Nr. 5: Testuotojo darbe raktas į sėkmę yra perfekcionizmas.
J. Laužadis, „Devbridge“ testavimo praktikų vadovas,pabrėžia, jog perfekcionizmas testuotojo (ir turbūt bet kurio kito IT specialisto) darbe vertinamas dažniausiai kaip trukdis, o ne siekiamybė.
„Tam, kad užduotis būtų atlikta 100%, vadovaujamasi Pareto principu – ieškoma, kaip pasiekti 80% vertės su 20% resursų. Tas ypatingai svarbu dinamiškoje programinės įrangos kūrimo aplinkoje – pagrindinius vertę nešančius elementus sukurti anksti, išsitestuoti, susirinkti reikalingą informaciją ir į ją atsižvelgus judėti toliau. Kartais sprendimai tiesiog nepasiteisina ir tai įprasta darbo dalis, tad geriau tai sužinoti kuo anksčiau, pavyzdžiui, pradėti testuoti investavus 20% laiko į dalinai veikiantį prototipą, o ne 5 kartus daugiau laiko į nepriekaištingai sukonstruotą sprendimą ir vėliau sužinoti, kad jį teks atmesti“, – įsitikinęs jis.
Mitas Nr. 6: Testuotojai netampa (projektų) vadovais.
Priešingai – testuotojai dėl savo darbo specifikos dažnai pastebimi kaip geri kandidatai tapti vadovais.
„Kadangi testuotojai vertę kuria ne tiesiogiai, o bendradarbiaudami su kitų disciplinų specialistais (netgi sakyčiau – kitų specialistų rankomis), testuotojai matomi kaip puikūs konsultantai, diplomatai ar net koučingo, komunikacijos, vizualizacijos specialistai. Dažnai šios savybės reikalingos tam tikros grandies vadovams, tad gabūs testuotojai atkreipia dėmesį į save, kaip potencialūs kandidatai tokiais vadovais tapti. Tokių pavyzdžių yra ir mūsų įmonėje“, – mitą paneigia IT ekspertas.
Mitas Nr. 7: Testavimo profesija neperspektyvi.
Vadovo nuomone, įsibėgėjanti skaitmeninė transformacija sukuria vis daugiau inovatyvių sprendimų, kurie neretai išstumia savo fizines alternatyvas. Kai skaitmeninis sprendimas yra vienintelė likusi alternatyva, lūkesčiai tokio sprendimo kokybei auga, o kartu ir skirtingų kokybės užtikrinimo procesų svarba, kiekis, sudėtingumas, tad galimai ir testuotojų poreikis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad IT sektorius sparčiai tobulėja, tad atsirandantys nauji įrankiai bei technologijos neaplenkia ir testavimo. Modernūs įrankiai padeda testuotojams atlikti savo darbus išmaniau, optimaliau, greičiau, derinant ekspertizę su automatiniais procesais, dėl to tai augina specialistų kvalifikacijos lūkesčius.
Testavimas žengia koja kojon su kitomis besivystančiomis sritimis – prisitaiko prie DevOps, modernėjančių programinės įrangos inžinerijos praktikų, taip pat įgalina kokybiniams sprendimams vis plačiau naudojamus sistemos duomenis ar mašininio mokymo modelius.
„Manau, kad ši sritis ir toliau kis išlikdama perspektyvi ir aktuali, o stiprūs, techniški ir kartu su naujausiomis technologijomis žengiantys testuotojai ir toliau bus aršiai medžiojami darbdavių“, – apibendrina testavimo praktikų ekspertas.
Norintys dalyvauti nemokamoje testuotojų akademijoje, kuri vyks Vilniuje ir Kaune, kviečiami registruotis iki 2023 m. birželio 1 d. (įskaitytinai).
Daugiau informacijos apie „Sourcery Academy for Testers“ akademiją rasite čia: https://sourceryacademy.com/lt/akademija/jauniesiems-specialistams/testuotojams/