Pažintį su koncepto dizainu G. Putnikas pataria pradėti nuo fasadų ir su jais susijusių gamybinių procesų. Anot jo, kiekvienas specialistas turi suprasti, kaip atliekami pastato skaičiavimai, surenkami atskiri segmentai ir kaip viskas yra sumontuojama. Tuomet iki mažiausių detalių projektą išgliaudo projektuotojai, kurie tam gali skirti ir visus metus. Tuo tarpu koncepto dizainas paruošiamas per mėnesį.
Darbas su žinomais architektais
Gediminas šiuo metu vadovauja koncepto dizaino skyriui: rengia strategijas, kaip įsitvirtinti naujose rinkose bei padeda kitiems šio skyriaus specialistams. Kol buvo dizaineriu daugiausiai dirbo su Skandinavijos šalių projektais. Tuomet konsultuodavo prie tų pačių projektų dirbančius architektus, tarp kurių buvo ir tikrų šios srities įžymybių. Stavangeryje (Norvegija) statomą „K8“ biurų daugiaaukščio projektą lietuvis ruošė drauge su viena garsiausių Skandinavijos architektų bendrovių „Schmidt Hammer Lassen“. Garsiausi jos projektai – Kopenhagoje esanti Danijos karališkoji biblioteka, kitame šios šalies mieste Orhuse stovintys „ARoS “ meno muziejus ir „Dokk1“ kultūros centras.
Oslo (Norvegija) senamiestyje esantį „U7“ komercinį kompleksą G. Putnikas rengė drauge su architektų studija „Cubo“. Ji labiausiai žinoma dėl tokių projektų, kaip Bergeno universitetas (Norvegija), Orhuso verslo akademija (Danija) ir Danijos technikos universitetas.
Geteborge (Švedija) stovintį išskirtinį 36 aukštų dangoraižį lietuvis projektavo su dar 1959 metais Henningo Larseno įkurta jo vardo architektų bendrove. Kultūrinės ir edukacinės paskirties projektais garsėjanti įmonė yra pelniusi daugybę prestižinių apdovanojimų. Tarp garsiausių jos projektų – „Harpa“ koncertų salė Reikjavike (Islandija) ir Kopenhagos operos teatras (Danija).
Inžinerinio išsilavinimo neužtenka
G. Putnikas pastebi, kad koncepto dizainerio darbo pobūdis pastebimai skiriasi nuo to, ką daro dauguma projektuotojų. Panašumai tik tokie, kad ruošiant konceptą taip pat skaičiuojami konstrukcijos elementų skerspjūviai ir apkrovos, tačiau šios srities specialistai turi matyti platesnį vaizdą.
„Mes taip pat skaičiuojame stiklų paketų parametrus, nustatome pastato šiluminius rodiklius, įvertiname akustiką garsui sklindant iš lauko į vidų, iš patalpos į patalpą ar tarp aukštų. Neužtenka išmanyti konstrukcijos profilių – taip pat turime žinoti apie stiklus, įvairias apšildymui, išorės ar vidaus apdailai naudojamas medžiagas. Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijos šalyse plėtojamiems projektams taip pat atliekame ir CO2 taršos skaičiavimus“, – komentuoja specialistas.
Jis pastebi, kad Lietuvos universitetuose nėra specializuotų fasadų projektavimo studijų programų. Tad į „Staticus“ atėjusiems jauniems specialistams tenka daug ko išmokti.
Keičia pastato architektūrą
Koncepto dizaineris gali pakreipti projekto vystymo eigą. Pagal jo rekomendacijas gali būti keičiama pastato architektūra. Tačiau koncepto dizainerio įtaka priklauso ir nuo konkrečios rinkos bei nuo to, kokiame projekto etape įsitraukiama.
„Norvegijos architektams trūksta patirties projektuojant pastatus su moderniais aliuminio profilių fasadais, todėl jie dažnai pateikia tik bendrą viziją pernelyg nesigilindami į detales. Tuomet, koncepto stadijoje, ruošiant brėžinius, daug ką galime pritaikyti taip, kaip patinka. Aišku, reikia nenukrypti nuo architektūrinės idėjos ir techninės užduoties“, – patirtimi dalijasi pašnekovas. Švedijoje dirbantys „Staticus“ specialistai gauna tikslesnius reikalavimus, tačiau vis tiek turi pakankamai daug laisvės.
Visai kitaip darbai vyksta Jungtinėje Karalystėje. Čia projektus norima linkme jie gali pakreipti tik tuomet, kai prisijungia dar pradinėje stadijoje. Jei projektas jau parengtas, viskas, ką gali padaryti fasadų inžinerijos įmonė, tai pasiūlyti mažesnę nei konkurentai kainą.
Pritaikė novatorišką technologiją
„Staticus“ koncepto dizainerį labiausiai intriguoja projektai, kuriuos rengiant buvo pristatyti rinkoje iki tol nematyti inžineriniai arba architektūriniai sprendimai. Viena iš įsimintiniausių naujovių jam buvo uždarų ertmių fasadų technologija. Ruošiantis jai prireikė netgi pertvarkyti įmonės gamyklą. Iššūkių netrūko, tačiau viskas galiausiai atsipirko. Prisidedant lietuviams Osle iškilo „Via Vika“ – pirmasis toks inovatyvus pastatas Šiaurės Europoje.
Siekiant, kad dideli langai prisidėtų prie tvaraus energijos vartojimo, „Staticus“ inžinieriai pritaikė sandarų dvigubą fasadą, kuris padeda pasiekti itin mažas energines sąnaudas ir paverčia statinį aplinkai draugiškesniu.
„Uždarų ertmių fasado segmentą sudaro išorinis ir vidinis stiklai, tarp kurių yra nevėdinamas oro tarpas. Jei tai būtų įprasta konstrukcija, viskas užrasotų, apdulkėtų ir stiklai taptų nepermatomi. Tačiau naudojant šią technologiją į kiekvieną tarpą tarp dviejų stiklų pučiamas sausas oras. Tam naudojami kompresoriai ir per visą pastatą išvedžiojamas oro tiekimo vamzdynas“, – komentuoja G. Putnikas.
Tokio fasado segmentai surenkami „Staticus“ gamykloje, iš kurios transportuojami į pasirinktą objektą. Surenkant dvigubus stiklus gamykloje turi būti palaikoma ligoninės operacinę primenanti švara, o darbuotojai turi dėvėti baltas pirštines. Novatoriška technologija ne tik prisideda prie pastato tvarumo, tačiau turi dar vieną svarbų privalumą – vietoje įprastų keturių valomų paviršių lieka tik du. Ji plačiai taikoma Šveicarijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse, kuriose dėl brangios darbo jėgos pastatų priežiūros kaštai yra itin dideli.
Gediminas teigia labiausiai besidžiaugiantis tuo, kad jo kuruojami projektai išliks ilgai ateityje. „Patys fasadai yra labai įdomūs, nes jie – pastato veidas, slepiantis betoną ir prisidedantis prie miestų grožio“, – sako jis. „Staticus“ turi aiškią ateities viziją. Žinome, kaip fasadai atrodys ateityje, kodėl svarbus tvarumas, ir tvirtai tikime, kad turime saugoti aplinką savo vaikams ir ateities kartoms. Tai, be abejonės, svarbu man ir visai komandai“.
Apie „Staticus“
„Staticus“ yra tarptautinė fasadų projektavimo, gamybos ir montavimo įmonių grupė, viena didžiausių šios srities įmonių Šiaurės Europoje. Grupėje dirba daugiau kaip 100 patyrusių inžinierių, o visa grupė turi daugiau kaip 600 darbuotojų biuruose Vilniuje, Stokholme, Osle, Vienoje, Bazelyje ir Londone. Glaudžiai bendradarbiaudama su užsakovais, įmonė teikia visas fasadų architektūros ir inžinerijos, gamybos, pristatymo, montavimo ir priežiūros paslaugas Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Islandijoje bei Lietuvoje. „Staticus“, būdamas atsakingu šeimos verslu, visada renkasi aplinką tausojančius sprendimus ir nuolat mažina veiklos poveikį gamtai. Daugiau informacijos staticus.com.