DevOps specialistus užlieja darbo pasiūlymų banga
J. Stankevičius yra taip vadinamos DevOps praktikos ir debesijos inžinierius. Uždavus klausimą „Chat GPT”, ką savo darbe veikia DevOps inžinieriai, gauname atsakymą, kad šie specialistai automatizuoja programinės įrangos diegimą bei testavimą, valdo ir palaiko infrastruktūros komponentus – serverius bei tinklus, ir yra atsakingi už daug kitų funkcijų, kuriomis užtikrinamas spartus, patikimas ir saugus programinės įrangos veikimas.
Trumpai tariant – tai daug sričių apimanti, specifinė IT infrastruktūros kūrimui ir valdymui itin svarbi kompetencija, o kadangi šių specialistų itin trūksta tiek Lietuvoje, tiek svetur, dėl kiekvieno iš jų darbo rinkoje vyksta nuožmi kova.
Nieko keisto, kad J. Stankevičių, IT įmonės „Centric IT Solutions Lithuania“ DevOps specialistą, nuolat atakuoja darbo pasiūlymai.
„Ne mes siunčiame savo gyvenimo aprašymus kompanijoms, o pačios įmonės su pasiūlymais ateina pas mus – tai tik dar labiau paliudija, kad esame geidžiami. Darbo pasiūlymų spektras labai platus: nuo išradingų, kuriuose matosi, kad įmonė įdėjo pastangų ir kvietimą susipažinti išsiuntė asmeniškai, iki šabloninių, kuriuose net neįrašomas kandidato vardas. Pavyzdžiui, esu gavęs tokį pranešimą: „Labas <...> kandidato vardas <...>“. Į tokius visad atrašau pašmaikštaudamas“, – pasakoja J. Stankevičius.
Nors darbo rinkoje Justinas jaučiasi itin trokštamu specialistu, porą kartų jam teko išgirsti ir žodį „ne“: vienąsyk jis nuskambėjo ir tarp dabartinės vaikino darbovietės sienų. Tai jam priminė, kad žinios apie IT privalo būti nuolat atnaujinamos ir paskatino susipažinti su nauja sritimi – DevOps metodologija.
„Manęs pradėjo klausinėti apie technologijas, kurių pavadinimai skambėjo lyg pokemonai. Tuo metu atrodė stipriai per sunku, tarsi būtų skirta ne man, bet iš tikrųjų nėra jokios magijos ar sėkmės – nei mokantis DevOps, nei kituose darbuose. Egzistuoja tik noras išmokti, sužinoti, būti smalsiam, nebijoti klysti ir iš viso to pasidaryti išvadas“, – būsimus specialistus drąsina J. Stankevičius.
Motyvacijos vaikinui netrūko – jis įstojo į „DevOps&Cloud” akademiją ir, baigęs intensyvius mokymus, tapo vienu iš nedaugelio Lietuvos DevOps specialistų.
„Labai atsakingai žvelgiau į akademijos mokslus, skyriau jiems daug laiko, intensyviai mokiausi, būdavo, jog sėdžiu ir mokausi ištisas valandas, kartais net naktis. Nuoširdžiai stengiausi pažinti šį mokslą iki pat jo šaknų, todėl skaičiau apie DevOps ir paskaitose, ir namuose, o jeigu kildavo klausimų – iškart juos užduodavau dėstytojams“, – kliūtimis grįstą kelią prisimena Justinas.
Įdirbio rezultatai buvo akivaizdūs: įmonė, anksčiau ištarusi vaikinui „ne“, dvi dienos po akademijos baigimo pakvietė jį darsyk sudalyvauti pokalbyje dėl darbo. Šįkart – sėkmingai. „Realiai jau po 5 minučių sukirtome rankomis – buvo likę tik formalumai“, – greita karjeros pradžia džiaugiasi J. Stankevičius.
Keletą metų stebėjęs pokyčius darbo rinkoje, J. Stankevičius priėjo išvadą, kad pasaulis tampa vis labiau priklausomas nuo technologijų, o pastarosios – nuo DevOps inžinierių. Būtent dėl to, vaikino nuomone, šių specialistų paklausa auga žaibišku greičiu ir artimiausiu metu nežada sustoti
KTU reaguoja į darbo rinkos poreikius: siunčia į mokymus savo lektorius
Į Lietuvoje jau keletą metų stebimą ryškų DevOps kompetencijos inžinierių trūkumą jau reaguoja ir šalies aukštosios mokyklos. Siekdami, jog universiteto lektorių žinios atitiktų šiuolaikines darbo rinkos tendencijas Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda bendradarbiauti su Kaune įkurta „DevOps&Cloud” akademija. Šioje iniciatyvoje dalyvausiantys KTU dėstytojai susipažins su DevOps metodika, jos principais ir įrankiais.
Įgytas žinias KTU lektoriai vėliau perteiks savo studentams, o tai reiškia, kad darbo rinka galiausiai sulauks daugiau dabar taip trūkstamų DevOps ir debesijos inžinerijos specialistų.
Kaip teigia KTU Informatikos fakulteto dekanė doc. dr. Rita Butkienė, glaudus bendradarbiavimas su IT įmonėmis tiek fakultetui, tiek universitetui ne kartą atnešė įvairiapusę naudą: įmonių atstovai studentams skaito kviestines paskaitas bei dalinasi įmonėse sukaupta patirtimi, organizuoja mokymus dėstytojams, o šie įgytas žinias vėliau perteikia savo studentams. KTU lektorių dalyvavimas DevOps akademijos mokymuose, pasak dekanės, yra dar vienas gražus verslo ir universiteto bendradarbiavimo pavyzdys.
Pasak R. Butkienės, fakultetas yra suinteresuotas, kad dėstytojai nuolat keltų tiek pedagoginę, tiek dalykinę kompetencijas. Akademijos metu KTU lektorių įgyti nauji įgūdžiai leis sustiprins dalį informatikos mokslų studijų programų, susijusių su debesijos, jos automatizacijos bei saugos sritimis, o tai galiausiai prisidės ir prie studentų kompetencijų stiprinimo.
„Mūsų tikslas rengiant specialistus – atliepti dabartinius IT darbo rinkos poreikius. Todėl ir plėtojame bendradarbiavimą su įmonėmis, ne tik patys įsitraukdami į jų vykdomą veiklą, bet ir kviesdami juos prisidėti prie KTU studijų proceso: reguliariai kviečiame vesti paskaitas, teikti baigiamųjų projektų temas, konsultuoti studentus, peržiūrėti bei įvertinti mūsų studijų programas“, – teigiama universitetų ir verslo partnerystės patirtimi dalinasi Informatikos fakulteto dekanė R. Butkienė.
Tikslas – kuo daugiau specialistų, galinčių dirbti nuo pirmos dienos
Stebėtis universiteto ir verslo bendryste, „Alliance for Recruitment“ atrankų grupės vadovės Agnės Nekrošienės teigimu, nederėtų: tokią praktiką taiko dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų, tarp jų ir KTU.
„Nemažai įmonių dalyvauja akademinėje veikloje, lankosi paskaitose, skiria stipendijas bei bendradarbiauja sudarant mokymų modelius. Pastebime, kad aukštosios mokyklos vis dažniau kviečia įmones papasakoti apie darbo rinką, kaip pasiruošti gyvenimo aprašymus, kaip baigusiems studijas specialistams sėkmingai integruotis į darbo rinką ir tai yra labai sveikintina“, – pasakoja A. Nekrošienė.
Pasak jos, artima Lietuvos aukštųjų mokyklų draugystė su įvairiomis šalies įmonėmis yra naudinga visiems: ir studentams, ir dėstytojams, ir patiems verslininkams, todėl ateityje šiai bendradarbiavimo formai galėtų būti skiriama netgi daugiau dėmesio.
„Kuo daugiau privatus verslas bendradarbiaus su aukštosiomis mokyklomis, tuo greičiau turėsime specialistus, galinčius dirbti nuo pirmos dienos“, – tikina atrankų grupės vadovė A. Nekrošienė.
A. Nekrošienės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 800 skirtingos kvalifikacijos DevOps specialistų ir toks skaičius yra gerokai per mažas dabartiniams darbo rinkos poreikiams patenkinti.
Labiausiai trūksta patyrusių – „senior“ lygio specialistų, kurių darbo užmokestis po mokesčių rinkos vidurkį gali viršyti ir kelis kartus.
Registracija į rugsėjo mėn. startuosiančią „DevOps&Cloud” akademiją: https://careers.centric.eu/lt/devops-cloud-academy/