Kelionė Sėlių ratu tinkama tiems, kurie nori pažinti kraštą ir jo kultūrą. Gal labiausiai domina sėlių amatai? O gal savotiška tarmė, daugiabalsės dainos? Dalį keliautojų vilioja nebylūs akmenys ir ąžuolai, kurie savo tylėjimu gali nemažai pasakyti. Maršrutas, kurį galima rasti svetainėje baltukelias.lt sudomins ne vieną.
Sėlių atmintis
Žiemos metas dažnai yra palankesnis pramogoms, kurios vyksta po stogu, užuovėjoje. Sėlių rate tokių objektų – galybė. Paminėsime kelis jų. Pavyzdžiui, kulinarinio paveldo gerbėjams būtų įdomu aplankyti Ramūno Čižo alaus daryklą, kurioje galima sužinoti kepto alaus receptą.
Latvijos pusėje vertėtų pamatyti amatų centrą „Rūme“, jei traukia kūrybinės keramikos, tekstilės spalvinimo ir medžio apdirbimo darbai. Šioje vietoje lankytojai amatus išbando savo rankomis. Kuriant kažką gražaus, galima pajusti, kaip senovės amatai siejasi su naujausiais laikais. Tuomet tampa aišku, kad visas technikos progresas turėjo savo pradžią – joks tobulėjimo kelias neprasidėjo nuo pusiaukelės.
Panašiai galima kalbėti ir apie bitininkystę, kuri šiais laikais yra pakeitusi tik savo dizainą. Esmė ir darbas su bitėmis išliko tas pats. Apie šiuos Dievo gyvulėlius galima daug sužinoti Adomo Petrausko sodyboje įrengtame Uoginių kaimo amatų centre ir Latvijos bitininkystės istorijos muziejuje.
Išskirtinė sėlių kultūra atskleidžiama Kupiškio etnografijos muziejaus lankytojams. Vietos tarmės pasakojimus gali pagyvinti dainos ir autentiški muzikos instrumentai. Ne be reikalo būtent Kupiškyje kasmet vyksta sutartinių festivalis „Sutarjėla“. Sutartinės, yra įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą, būdingos tik šiam kraštui.
Piliakalniai – amžių sargai
Atskiro dėmesio šiame maršrute reikalauja piliakalniai. Jų sėlių rato kelyje – gausybė, tačiau keletas kalnų turi ypatingą istoriją. Sėlpilio piliakalnis šiuo metu yra Dauguvos upės saloje, vaizdingoje vietoje, lankytojams čia įrengta poilsio vieta.
Archeologinių kasinėjimų metu čia buvo rasti seniausi Latvijoje liudijimai apie žmonių gyvenimą – vokiečių mūrinės pilies ir sėlių medinės pilies šlaituose rasta titnago skiltuvų, grandiklių ir strėlių antgalių, kurių forma būdinga paleolito arba senojo akmens amžiaus pabaigos laikotarpiui (datuojami maždaug 9 tūkstantmečiu prieš mūsų erą). Mūsų dienomis Sėlpilio sala, priklausomai nuo vandens lygio Dauguvos upėje, yra iki 2 m virš vandens, jos ilgis gali siekti iki 150 m. Pilies griuvėsiai yra po vandeniu. Į salą galima patekti valtimi.
Senovėje neįveikiamas buvo sėlių Dignajos piliakalnis, stovintis priešais Jersikos piliakalnį ir maždaug 300 m nutolęs nuo Dauguvos upės. Apie Dignajos piliakalnį išliko padavimų – po piliakalniu yra požeminis takas, jungęs piliakalnį su Jersikos piliakalniu kitoje Dauguvos upės pusėje. Piliakalnis nėra apaugęs medžiais, nuo jo atsiveria gražus vaizdas į Dauguvos upės slėnį.
Šalia Vosgėlių piliakalnio dunkso akmuo, kuris anot padavimų, dengia įėjimą į požemį. Galbūt būtent čia paslėptas nugrimzdusios bažnyčios durų raktas?
Stebuklingi medžiai, vandenys ir akmenys
Norėtųsi šiame maršrute išskirti keletą lankytinų objektų, kurių kitaip nei mistiniais ir nepavadinsi. Juk tai galėjo būti paprastas medis arba riedulys, tačiau ilgainiui kai kurie jų gauna vardus, o žmonės juos apipina legendomis.
Štai garsusis Sartų ežeras. Žirgų varžybas ant šio ežero ledo žino visi. Tačiau juk ir pavadinimas kažkodėl iš tos pačios temos? Mokslininkai teigia, kad šioje vietoje ledynmečio laikais buvo susiformavusi lūžio vieta. Tirpstančių ledynų kriokliai mistiškai įsirašė į vietos padavimus apie gilumoje trypiančius žirgus.
Jei Sartų vandens dievybės tarsi reikalauja aukų už teikiamas gėrybes, tai stebuklingi šaltiniai paprastai savo dovanas teikia neatlygintinai. Vienas garsiausių Lietuvoje – Likėnų šaltinis (Smardonė), esantis netoli Biržų, gydomosiomis savybėmis garsėja ne tik padavimuose ir medicininėse išvadose. Specifinį kvapą turintis vanduo nėra pats skaniausias, tačiau ko dėl sveikatos žmogus neprarysi.
Šventumas – nedalomas į religijas. Dėl to sutaria Skudutiškio šventvietės lankytojai. Šventvietę sudaro du akmenys ant Juodisos upės kranto – Marijos pėda ir Jėzaus širdis – ir šaltinis, įtekantis į upę. Krikščionis, pagonis ar laisvamanis – visi čia iš daugiau ar mažiau tikisi palaiminimo.
Grožis, kuris gydo
Sėlių rato lankytojai bus sužavėti atsiveriančiais fantastiškais kraštovaizdžiais. Kai kuriose vietose yra įrengti apžvalgos bokštai, o kitur ir be jų viskas puikiai matosi.
Vienas gražiausių Lietuvos kraštovaizdžių matyti nuo Ladakalnio. Tai viena iš aukščiausių ir vaizdingiausių Aukštaitijos vietų, dažnai laikoma dievaitės Lados kulto vieta. Nuo kalno atsiveria vaizdas į septynis ežerus, į pietrytiniame šlaite augančią Lietuvos prezidentų ąžuolų alėją. Čia lankytojai gali pajusti, kaip sielą užpildo ramybė.
Taip pat stebuklingas vaizdas atsiveria nuo laivo formos Kirkilų apžvalgos bokšto. Jis yra ten, kur žemė kartais įgriūva. Smegduobės ir kitokios karstinės įgriuvos Biržų kraštui sukūrė ryškų turistinį atspalvį.
O kaip lietuvis be ąžuolo? Sėlių rate yra ąžuolas, kurį žino daugelis šalies gyventojų, bet ne visi čia yra buvę. Gal verta aplankyti? Gal Stelmužė suteiks ąžuolo stiprybės – kol dar žaliuoja, kol atlaiko audras. Stelmužės ąžuolas yra storiausias, todėl laikomas seniausiu ąžuolu Lietuvoje. Iki pat 20 šimtmečio su ąžuolu buvo siejami padavimai: pavyzdžiui, kas laikys piniginėje arba kišenėje tris, septynias arba devynias giles, bus apsaugotas nuo nelaimių, ligų ir viso pikto.
Visi gyvename po vienu dangumi, tačiau kiekviena tauta dangų savinasi kaip savo. Ir šaukiasi dangaus pagalbos skirtingai. Lietuvos etnokosmologijos muziejuje galima ne tik moksliškai pažinti žvaigždes. Žodis su šaknimi „etno“ pavadinime yra ne šiaip sau.
Edukacinėje programoje „Lietuvos dangaus žvaigždynai“ supažindinama su senosiomis žiniomis apie Saulę, Mėnulį ir kitus dangaus kūnus. Čia galima išgirsti daug su dangaus kūnais susijusių mitų, padavimų.
Nepamirškite, kad tai tik pagrindiniai maršruto lankytini objektai, o be sėlių paveldo šiame kelyje galima rasti galybę kitų įdomių turistinių dalykų.
Tekstas parengtas įgyvendinant 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektą Nr. LLI-447 „Baltų kultūros pažinimo skatinimas ir žinomumo apie tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“ didinimas“, (ark. „Tyrinėk Baltus“)
Projekto biudžetas 869 689.02 €, iš jų 739 235.65 € ES struktūrinių fondų lėšos.
Šį projektą finansuoja Europos Sąjunga
Šis pranešimas parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio pranešimo turinį atsako Šiaulių turizmo informacijos centras. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
Užsakymo nr.: PT_88897219